Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-13 · Administracinė byla Nr. I-4318-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
I-4318-171/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4318-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03321-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame teismo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2014-06-13 sprendimą Nr. (6.5)I-5327; 2) panaikinti Valdybos Utenos skyriaus 2014-05-30 sprendimą Nr. (10.1)R3-16473; 3) įpareigoti Valdybos Utenos skyrių išmokėti pareiškėjai laikotarpio nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio 10 516,59 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką ir 2 756,25 Lt nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio – iš viso 13 272,84 Lt.

Paaiškino, kad 2008-04-30 Valdybos Utenos skyriaus sprendimais jai nuo 2008-05-19 iki gyvos galvos paskirta 200 Lt dydžio per mėnesį nukentėjusių asmenų valstybinė pensija ir 741,01 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota pagal didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Tačiau laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama sumažinta pensija pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6, 7 ir 8 straipsnius. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pareiškėja Valdybos Utenos skyriui 2014-05-27 pateikė prašymą apskaičiuoti neteisėtai sumažintas senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijas ir jas išmokėti. Valdybos Utenos skyrius pateikė 2014-05-16 pažymą apie pensijų dydžius ir jų nepriemokas, o prašymo išmokėti pensijų nepriemoką nenagrinėjo ir persiuntė Valdybai. Pareiškėjos manymu, Valdybos Utenos skyrius turėjo prašymą išnagrinėti iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pensijų nepriemokos išmokėjimo. Valdyba neįsigilinusi nei į prašymo Utenos skyriui, nei į skundo Valdybai turinį, 2014-06-13 priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas trejų metų terminas ginčyti teritorinio valdybos skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais. Valdyba minėtame sprendime pasiūlė iki 2014-07-11 pateikti įrodymus, kad terminas skyriaus sprendimams apskųsti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėja su Valdybos Utenos skyriaus 2014-05-20 sprendimu nenagrinėti pareiškėjos prašymo išmokėti pensijų nepriemoką ir su Valdybos 2014-06-13 sprendimu nesutinka. Apie tai, kad jai mokama sumažinta senatvės pensija, ji sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kad mokama sumažinta nukentėjusių asmenų pensija – 2010 m. vasario mėnesį. Tačiau kad jai buvo mokamos neteisėtai sumažintos pensijos, ji sužinojo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–28).

Paaiškino, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuo 2010-01-01 – ir Laikinuoju įstatymu, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos – Valstybinių pensijų įstatymu bei pirmiau minėtais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijas skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai, o Valdyba, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoje yra nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetenciją. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai ar kitai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

Šalies argumentai

Pareiškėja su 2014-05-27 prašymu kreipėsi į Valdybos Utenos skyrių prašydama išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį. Skyrius, kaip šį sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis minėtomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 11 punkto nuostatomis, pareiškėjos 2014-05-27 prašymo išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį nenagrinėjo ir 2014-06-02 raštu Nr. (10.65E) R3-16634 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Valdybai. Pareiškėja 2014-06-04 su skundu, kuriame buvo išdėstytas analogiškas reikalavimas, kreipėsi į Valdybą.

Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o pirmoji sumažinta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija –2010 m. vasario mėnesį, taigi apie Valdybos Utenos skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti jai ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją ji sužinojo (turėjo) sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, o apie Valdybos Utenos skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti ne viso dydžio paskirtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją sužinojo (turėjo) sužinoti 2010 m. vasario mėnesį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo skunde pripažįsta, kad žinojo apie pensijų sumažinimą. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Valdybos Utenos skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos išmokėjimas 2010 m. vasario mėnesį. Valdyba, įvertinusi tai, kad Valdybos Utenos skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją – 2010 metų vasario mėnesį, todėl apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – 2010 metų vasario mėnesį, todėl nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi į Valdybą su 2014-05-27 prašymu dėl sumažintos senatvės pensijos dalies ir sumažintos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Valdyba 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5327, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas, ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014-07-11 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Valdybos Utenos skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją, o nuo 2010-02-01 pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Nurodė, kad, pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja 2014-06-30 kreipėsi į Valdybą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo užkirsti jai kelią apskųsti Valdybos Utenos skyriaus 2010 metų sausio ir vasario mėnesių sprendimus, todėl Valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-05-27, 2014-06-04, 2014-06-30 prašymus tiek, kiek ji reikalavo įpareigoti Valdybos Utenos skyrių išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu sumažintą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, kaip paduotus praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą.

Atsakovės Valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Valdybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 55).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Utenos skyrius atsiliepime prašo dalį skundo atmesti, dalį bylos nutraukti ir kitą skundo dalį palikti nenagrinėtą (b. l. 44–50).

Paaiškino, kad pareiškėjai 2008 m. gegužės 19 d. sukako Pensijų įstatymo nustatytas amžius, suteikiantis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Be to, nuo 2008-05-19 pareiškėja įgijo teisę ir į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl Valdybos Utenos skyrius 2008-04-30 sprendimu Nr. Š6-3945 paskyrė jai 200 Lt per mėnesį nuo 2008-05-19 nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Valdybos Utenos skyrius 2008-09-17 sprendimu Nr. (7.2)Š 14-1431 paskyrė pareiškėjai 817,42 Lt per mėnesį nuo 2008-05-19 valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kuri vėliau buvo perskaičiuojama įgijus papildomą valstybinio socialinio draudimo stažą, kadangi pareiškėja toliau dirbo: Valdybos Utenos skyriaus 2010-05-13 sprendimu Nr. Š6-2403 jai nuo 2010-05-19 paskirta 861,67 Lt senatvės pensija, Valdybos Utenos skyriaus 2011-05-12 sprendimu Nr. Š6-2304 nuo 2011-05-19 paskirta 884,94 Lt senatvės pensija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti (laikinai sumažinti) senatvės pensijas, viršijančias 650 Lt(ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį). Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyta pensijų perskaičiavimo tvarka, o šio įstatymo 8 straipsnyje – pensijų mokėjimo dirbantiems senatvės pensijos gavėjams tvarka, pagal kurią 2010–2011 metais buvo mokama ne visa priskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesį pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Todėl 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu pareiškėjai senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai buvo perskaičiuotas taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį, taigi apie Valdybos Utenos skyriaus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) mokėti jai ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją – 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjos 2014-05-27 prašymas dėl 2010–2011 metais sumažintos pensijos dalies išmokėjimo Valdybos Utenos skyriuje gautas 2014-05-27, t. y. praėjus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui, todėl Valdybos Utenos skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir Valdybos Utenos skyriaus sprendimo nuo 2010 m. vasario mėnesio mokėti sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (kaip valinių aktų, veiksmų) apskundimo terminą pareiškėja praleido, todėl šie Valdybos Utenos skyriaus sprendimai (valiniai) yra įvykdyti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos Utenos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Skundo dalis nutrauktina, kita skundo dalis atmestina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja yra valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėja (b. l. 6–8).

Pareiškėja su 2014-04-30 prašymu išduoti pažymas apie paskirtas ir išmokėtas 2010–2011 metų senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją kreipėsi į Valdybos Utenos skyrių (b. l. 41). Valdybos Utenos skyrius pateikė 2014-05-16 pažymą Nr. (10.40) Š4-192 „Apie A. K. 2010–2011 m. paskirtų, perskaičiuotų ir išmokėtų pensijų dydžius dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo“ (b. l. 10–11).

Pareiškėja kreipėsi į Valdybos Utenos skyrių su 2014-05-27 prašymu išmokėti 2010–2011 metais neteisėtai sumažintą pensijos dalį (b. l. 40). Valdybos Utenos skyrius 2014-05-20 raštu Nr. (10.1) R3-16473 informavo pareiškėją, kad jos 2014-05-27 prašymas persiųstas Valdybai, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas Valdybos teritorinių skyrių sprendimai ir veiksmai (neveikimas) turi būti skundžiami Valdybai, o ne sprendimą priėmusiam skyriui (b. l. 39).

Pareiškėja, nesutikdama su Valdybos Utenos skyriaus 2014-05-20 sprendimu, Valdybai pateikė 2014-06-04 skundą, kuriame prašė pavesti Valdybos Utenos skyriui apskaičiuoti ir išmokėti 2010–2011 metų sumažintą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį (b. l. 36–37).

Valdyba 2014-06-13 sprendimu Nr. (6.5)I-5327 pareiškėjos prašymą ir skundą nagrinėti atsisakė, motyvuodama, kad ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjai paaiškino, kad jeigu ji iki 2014-07-11 pateiks įrodymus, patvirtinančius, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. O jei per nustatytą laiką nepateiks įrodymų arba bus nuspręsta, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-05-27 prašymas ir 2014-06-04 skundo dalis dėl Valdybos Utenos skyriaus įpareigojimo išmokėti sumažintos senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalį būtų palikti nenagrinėti, kaip pateikti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 33–35).

Pareiškėja Valdybai pateikė 2014-06-30 rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė Valdybą įpareigoti Valdybos Utenos skyrių išnagrinėti jos 2014-05-27 prašymą ir įpareigoti išmokėti senatvės pensijos dalį bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (b. l. 31–32).

Valdyba 2014-07-14 raštu Nr. (6.5) I-6178 nurodė, kad pareiškėjos 2014-05-27 prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas Valdybai, todėl Valdyba neturi teisinio pagrindo įpareigoti Valdybos Utenos skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2014-05-27 prašymą, t. y. įpareigoti Valdybos Utenos skyrių tikrinti savo paties sprendimo teisėtumą. Kadangi 2014-06-30 prašyme pareiškėja jokių faktų, aplinkybių ar dokumentų, kurie galėtų įrodyti, kad trejų metų apskundimo terminas praleistas dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiančių priežasčių, nepateikė, todėl nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2014-05-27, 2014-06-06, 2014-06-30 prašymų tiek, kiek juose prašė įpareigoti Valdybos Utenos skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (b. l. 29–30).

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies.

Vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimų yra panaikinti Valdybos 2014-06-13 sprendimą. Nr. (6.5)I-5327.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą senatvės pensiją pareiškėja gavo 2010 m. sausio mėnesį, o pirmą sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją gavo 2010 m. vasario mėnesį, taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį ir atitinkamai 2010 m. vasario mėnesį sužinojo (turėjo sužinoti) apie sumažintos senatvės ir nukentėjusių asmenų pensijos išmokėjimą. Pareiškėja dėl senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, į Valdybos Utenos skyrių kreipėsi su 2014-05-27 prašymu išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 40). Atsižvelgiant į LVAT praktiką, būtent ši data laikytina pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėja ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 punktas).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą skundo nenagrinėti, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, ji turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Duomenų, kad pareiškėja atsakovei pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra. Priešingai, pareiškėja, nesutikdama su atsakovės pozicija, kad yra praleidusi 3 m. terminą, kreipėsi į teismą, ginčydama Valdybos 2014-06-13 sprendimą Nr. (6.5)I-5327. Per teismo posėdį paaiškino, kad jokių įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, Valdybai nepateikė, nes neturi ką pateikti. Teismui pateikti įrodymų negali, nes jų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas atsakovės sprendimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja yra praleidusi 3 metų terminą skundui dėl Valdybos teritorinio skyriaus sprendimo paduoti, ir pasiūlyta iki 2014-07-11 pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėja taip pat prašo teismo panaikinti Valdybos Utenos skyriaus 2014-05-30 sprendimą Nr. (10.1) R3-16473. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69, 11 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoje yra nagrinėjami prašymai pagal atitinkamos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompetenciją. Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neįgaliota spręsti prašyme išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai ar kitai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis. Kadangi pareiškėjos reikalavimo išmokėti sumažintas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją esmė – nesutikimas su Valdybos Utenos skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją ir su Valdybos Utenos skyriaus 2010 m. vasario mėnesio sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją teisinėmis pasekmėmis, Valdybos Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, persiuntė nagrinėti pareiškėjos 2014-05-27 prašymą pagal kompetenciją Valdybai. Valdyba neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti Valdybos Utenos skyrių nagrinėti pareiškėjos 2014-05-27 prašymą išmokėti senatvės pensijos dalį ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį, t. y. įpareigoti Valdybos Utenos skyrių tikrinti savo paties sprendimo teisėtumą. Valdybos Utenos skyrius ginčijamu 2014-05-30 raštu Nr. (10.1) R3-16437 nurodė priežastis ir teisinius pagrindus, dėl kurių pareiškėjos 2014-05-27 prašymas buvo persiųstas Valdybai.

Be to, pažymėtina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Valdybos Utenos skyriaus raštas yra informacija apie tai, kad pareiškėjos 2014-05-27 prašymas buvo persiųstas Valdybai, ir nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių jos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Vienas iš pareiškėjos reikalavimų yra priteisti senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką. Minėta, kad ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau Valdyba nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės, o pareiškėjos 2014-05-27 ir 2014-06-04 skundo nenagrinėjo dėl praleisto termino. LVAT 2014-09-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS624-618/2014 konstatuota, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad Valdyba skundą išnagrinėtų iš esmės. Kaip jau pažymėta šiame sprendime, pirmiausia turi būti išspręstas termino atnaujinimo klausimas skundui paduoti ir tik atnaujinus terminą sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Kadangi klausimo dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Valdyba pagrįstai nesprendė, teismui pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, todėl reikalavimas išmokėti pensijos nepriemoką atmestinas kaip išvestinis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2014-05-30 sprendimą Nr. (10.1)R3-16473.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė