- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2YT-12979-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01305-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. T., A. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. T., A. T., A. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo sutuoktinio S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti visą jo turtą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad su S. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įsigijo sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo automobilį „Audi 80“. Šis turtas buvo registruotas jos vardu. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ji pardavė automobilį, kliūčių dėl to, kad automobilis buvo įsigytas santuokos metu, parduodant nebuvo. Kadangi ir žemės sklypas buvo registruotas jos vardu, ji buvo įsitikinusi, kad nereikalinga vykti pas notarą mirusio sutuoktinio palikimo priėmimui įteisinti. Po sutuoktinio mirties ji naudojosi visu jų bendrai užgyventu turtu, tam neprieštaravo jų vaikai E. T., A. T., A. T., kurie nepretendavo į tėvo palikimą. Norėdama parduoti sodo sklypą, iš notaro sužinojo, kad to padaryti ji negali, nes turtas įgytas santuokos metu, nėra įteisintas mirusio bendraturčio palikimo priėmimas, dėl ko buvo priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į S. T. turtines teises ir turtą, likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. T. palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjo S. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. T. palikto turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos B. T. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, E. T., A. T., A. T. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties įrašo, santuokos liudijimo matyti, kad S. T. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su B. T., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamojo turto – 0,0744 ha mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ir iki šiol tebėra registruotas B. T. vardu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo S. T. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad S. T. ir B. T. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, mirus vienam iš sutuoktinių, nėra.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal S. T. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
B. T. – mirusio S. T. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po S. T. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad B. T. būtų atsisakiusi mirusio sutuoktinio palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo palikėjo vaikai - pretenduotų į palikėjo S. T. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad B. T. po savo sutuoktinio S. T. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasis sodo žemės sklypu, visais namų apyvokos, buities daiktais, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, visą turtą prižiūrėdama, savo nuožiūra tvarkydama, t. y. su paveldimu turtu (dalimi bendrojoje nuosavybėje) elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją S. T. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo vaikai – dėl tėvo palikimo paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po S. T. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė B. T..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.