- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- II-1013-1129/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00768-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atstovės advokatės E. M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (toliau – nutarimas, skundžiamas nutarimas). 2024 m. birželio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate buvo gautas R. M. pareiškimas, kuriuo kreipėsi dėl B. Ž. elgesio, kad 2024 m. birželio 2 d. atvykusi girta vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai garsiai pasakius, ji pradėjo „staugti“ ant viso rajono, taip pat nurodė aplinkybes, kad toks elgesys kartojasi ne pirmą kartą, yra jau kreipusis į policiją dėl jos elgesio. Dėl gauto pareiškimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena B. Ž. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nutarime Institucijos atstovas nurodė, kad atliekant procesinius veiksmus, Pareiškėja papildomai pateikė prie pareiškimo garso įrašus, kuriuos perklausius, galima suprasti pagal balsą, kad B. Ž. kai kuriais momentais garsiai šaukė, šaipėsi galimai iš Pareiškėjos, kažką daužė, tačiau realaus konflikto tarp B. Ž. ir R. M. arba pokalbio nesigirdėjo, spręsti kur tuo metu viskas vyko, negalima. Nutarime taip pat nurodyta, kad buvo bendrauta su kaimyne V. M., kuri nurodė, kad kartas nuo karto pamato B. Ž. rėkiančią ant R. M., taip pat, kad B. Ž. agresyviai bendravo ir su ja pačia. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą taip pat buvo apklausta ir B. Ž., kuri nurodė, kad ne savo namuose nėra niekada su niekuo konfliktavusi, o R. M. pati ją provokuoja. Institucija, įvertinus visą surinktą medžiagą, nutarime nurodė, kad nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, kadangi nėra pakankamai įrodymų pagrįsti pareiškėjos parodymus. Pagal matomas aplinkybes, pasak institucijos, panašu, kad tarp R. M. ir B. Ž. vyksta konfliktas dėl turto nepasidalinimo, konfliktas vyksta name, privačioje valdoje, todėl nusprendė, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos R. M. atstovės advokatės E. M. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti B. Ž. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad skunde nustatytos aplinkybės prieštarauja objektyviai tiesai, taip pat buvo klaidingai nustatyta, kad konfliktas tarp namo bendraturčių Pareiškėjos ir B. Ž., 2024 m. birželio 2 d., vyko privačioje valdoje, taip pat buvo klaidingai įvertinti apklaustos liudytojos V. M. duoti parodymai apklausos metu, be to, nurodo, kad Pareiškėja nė karto nebuvo policijos komisariate apklausta, tuo tarpu B. Ž. buvo apklausta ir jos tiesos neatitinkančių parodymų pagrindu, buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėja nurodo, kad faktas, nurodytas nutarime, jog konfliktas tarp jos ir B. Ž. vyksta dėl turto nepasidalinimo, yra visiškai netiesa, nes Pareiškėja ir B. Ž. jokio bendro turto, kurį reiktų dalintis, neturi. Namo bendraturtis yra jos vyras A. M., tačiau dalis namo ir žemės sklypo jo paveldėti dar 2014 m. ir yra jo asmeninė nuosavybė, todėl jokių konfliktų dėl turto padalinimo nėra ir negali būti. Kaip ir nurodė savo paaiškinime, B. Ž., 2024 m. birželio 2 d. be jokios priežasties atvykusi į namų valdą, pažeidinėjo viešąją tvarką, jai esant namo kieme, o vėliau esant gatvėje ir jai bendraujant su kaimyne V. M., ji garsiai per tvorą rėkė vadindama ją „(duomenys neskelbtini), nes neva gyvena su „benkartu“, šaukė, kad Pareiškėja su vyru daugiau savo name nebegyvens. Pareiškėja nurodo, kad ir pareiškime pažymėjo, jog įvykio dieną B. Ž. buvo neblaivi, vos atvykusi prie namo, gatvėje, atsidarė savo mašinos keleivi durtis, kur ji sėdėjo, nes automobilį vairavo jos vyras, iš butelio gėrė šampaną, todėl ir toliau triukšmavo. Visa tai girdėjo kaimynė V. M., taip pat ir pro šalį gatve ėjęs kitas kaimynas R. M.. Po kurio laiko B. Ž. išlipo iš mašinos su dviem skardinėmis kačių maisto ir nuėjo į vienuolyno teritoriją šerti kačių, sugrįžusi, Pareiškėjai jau einant į savo namus, ji užstojo duris ir neleido jai įeiti šaukdama, kad viskas yra jos, bei rankomis stūmė Pareiškėją. Tuomet bijodama nukentėti nuo neblaivios B. Ž. veiksmų, Pareiškėja į pagalbą išsikvietė policijos pareigūnus. Nuo įtampos ir susijaudinimo jai sušlubavo sveikata, policijos pareigūnai išvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją nuvežė į Klinikas ir tą dieną net negalėjo surašyti pareiškimo. Nežiūrint jos kitą dieną (2024 m. birželio 3 d.) surašyto pareiškimo bei jame nurodyt faktų, Pareiškėjos papildomai niekas neapklausė, o Institucijos pareigūnas R. J. nustatė, kad konfliktas vyko tik namų valdoje, o ne viešoje vietoje. Pareiškėja įsitikinusi, kad gatvė yra vieša vieta, be to, necenzūriniais žodžiais buvo išplūsta girdint (duomenys neskelbtini) kaimynams, ne namų valdoje, o pačioje (duomenys neskelbtini). Tokie prieštaravimai bei netikslios aplinkybės, mano, buvo nustatytos, nes jos tyrėjęs net neapklausė, o patikėjo suinteresuoto asmens – B. Ž., kuri jau ne kartą buvo bausta administracine tvarka, žodžiais. Skunde pažymėtina ir tai, kad nutarime nutraukti administracinę teiseną yra nurodyta, kad B. Ž. apklausiama ir pati pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius Pareiškėjos atžvilgiu, bet, jos nuomone, savo namų valdoje ji tai galinti daryti, tačiau nežiūrint šio faktų pripažinimo, tyrėjas, priėmęs sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, konstatavo jog „nebuvo nustatyta administracinio ar nusikalstamos veikos požymių“, kadangi nėra pakankamai įrodymų pagrįsti pareiškėjos, R. M., parodymų. Susipažinusi su nutarime nurodytais B. Ž. paaiškinimais, jog neva Pareiškėja provokuoju konfliktus, kad jos atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius, su tuo Pareiškėja nesutinka, nes tai netiesa, kaimynės ji vengia, o konfliktus sprendžia kviesdama policijos pareigūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate gautas R. M. pareiškimas, kuriuo kreipėsi dėl B. Ž. elgesio, kad 2024 m. birželio 2 d. atvykusi girta vadino ją visokiai necenzūriniais žodžiais. Jai garsiai pasakius, ji pradėjo staugti ant viso rajono. Taip pat nurodė aplinkybes, kad toks elgesys kartojasi ne pirmą kartą, jau yra kreipusis į policiją dėl jos elgesio. Tyrimo metu dėl įvykio buvo apklausta ir B. Ž., kuri pateikė savo įvykio versiją, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jos vyrui priklauso dalis namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namas ir teritorija aplink jį yra privati valda, aptverta tvora ir pašaliniai asmenys šioje teritorijoje nevaikšto. Namo pirmame aukšte būna ji su vyru, vasaros metu dažniau, o antrame aukšte gyvena jos vyro giminaičiai, kurie paveldėjo namo ir sklypo dalį. Šiuo metu pradėjo teisinį žemės sklypo atidalinimo procesą. Dėl to nuolat kyla daug konfliktų su (duomenys neskelbtini) gyventojais. Konfliktų esmė yra žemės dalinimas. Kadangi ten gyvenantys žmonės nori statytis daugiau statinių, kurių dalį nori statytis „būsimoje“ jų žemės dalyje, kyla nuolatiniai konfliktai vos žengus žingsnį būsimoje bendroje teritorijoje (takelyje). Dažniausiai jos ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojų konfliktas prasideda jai išėjus į lauką, o jiems išėjus j balkoną. Ji žino, kad pastaroji nuolat įrašinėja ir filmuoja ją vaikštančią po jos (kad ir dar nepadalintą, bet būsimą jos) sklypo dalį. Dėl R. M. skundo, kad jų konfliktas perauga į apsižodžiavimą galimai ir necenzūriniais žodžiais nori paaiškinti, kad nesididžiuoja tokiu elgesiu, tačiau yra tvirtai įsitikinusi, kad ji savo namuose, savo žemės sklypo dalyje gali taip elgtis. O tuo tarpu 17-2 buto gyventojos elgesys ją filmuojant (pavargusią, sušilusią po darbo šiltnamyje, nesusišukavusią ir t.t.) ir nuolat provokuojant konfliktą, mano, yra bent jau nemandagus. Nori paaiškinti, kad nuolat yra jos vadinama įvairiais necenzūriniais žodžiais, be to (duomenys neskelbtini). Tačiau jai skaudžiausia, kai ji ima sakyti, kad ji tiesiogiai kalta dėl savo dukrytės mirties. Girdėdama tokius kaltinimus jau kuris laikas, ji nebeturi kantrybės ir būdama savo žemės dalyje jai atkerta. 2024 m. birželio 2 d., 15.56 val. pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini) įvykio vietą atvykę pareigūnai, patikrinę įvykio aplinkybes nurodė, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja R. M., kuri nurodė, kad šiandien apie 15.00 val. gatvėje, prie jos pradėjo įžeidžiamai kabinėtis B. Ž., kuri galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Pasak pranešėjos, tai vyksta nebe pirmą kartą. Iki atvykstant į įvykio vietą, B. Ž. pasišalino. Į vietą atvykusi medikų brigada Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą vežtis R. M. į gydymo įstaigą dėl skausmo širdies plote. Dėl šios aplinkybės, esant įvykio vietoje, R. M. pareiškimo nepateikė. Pranešėjai paaiškinta, kad turint pretenzijų dėl įvykio, ši su pareiškimu gali kreiptis į bet kurią policijos įstaigą arba pasinaudoti policijos elektroninių paslaugų portalu „e-policija“. Esant įvykio vietoje, liudytojų ar kitų asmenų, kurie būtų pasipiktinę minėtu įvykiu, nenustatyta. Atliekant tyrimą buvo apklausta (duomenys neskelbtini) gyventoja V. M., kuri būtent paklausta apie pareiškime minimą įvyki paaiškino, kad iš tos dienos atsimena, kaip išvežė R. GMP į gydymo įstaigą, ji dažnai mato konfliktus tarp B. ir R.. Dažnai mato, kai atvažiuoja policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Yra 2 kartus mačius kaip greitoji išsivežė R., kur, nežino. Girdi, kaip nepagarbiai kalba su R. M., šaukia visokiais žodžiais ant jos ant visos gatvės. Jos balsą girdi savo kieme. B. toks elgesys jau 10 metų vyksta. Niekas nepasikeičia, policija jos neapramina. R. M. papildomai pateikė prie pareiškimo garso įrašus, kurios tyrimą atliekantis pareigūnas perklausė, ir iš kurių suprato pagal balsą, kad B. kai kuriuose garso įrašuose momentais šaukė, šaipėsi galimai iš R., kažką daužė. Realaus konflikto su R. arba pokalbio nesigirdėjo jokio. Spręsti kur tuo metu viskas vyko nustatyti nepavyko, galimai namų teritorijoje. Institucijos tyrėjas R. J. atliko tyrimą, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2024 m. liepos 30 d. priėmė pagrįstą sprendimą – nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio l dalį, dėl R. M. pareiškime nurodytos kaimynės B. Ž. elgesio. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose: 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąja tvarka ir žmonių rimti. ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (žr. pvz., 2024-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 -06-02 nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2022-07- 25 nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo B. Ž. veiksmuose. Tokio pobūdžio bylose pareiškėjos subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra, kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.
Iš byloje surinktos medžiagos, matyti neginčijamas faktas, kad tarp B. Ž. ir R. M. vyksta tarpusavio konfliktai, santykiai yra įtempti. Taip pat nėra ginčo, kad nutarime nurodytu laiku tarp B. Ž. ir R. M. kilo žodinis konfliktas. Tačiau abiejų konflikto pusių parodymai, pačio konflikto vieta ir konflikto priežastys išsiskiria. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad konfliktas įvyko tarp (duomenys neskelbtini) namų jai bendraujant su kaimyne V. M., tačiau savo pirminiame pareiškime to nenurodė, taip pat to nepatvirtino ir apklausta V. M.. Pirminiame pareiškime tik nurodė, kad viską girdėjo kaimynas R. M.. Todėl, pačios pareiškėjos teikiami parodymai juos gretinant tarpusavyje išsiskiria. Atvykę policijos pareigūnai įvykio vietoje liudytojų ar kitų asmenų, kurie būtų pasipiktinę minėtu įvykiu, nenustatė, taip pat esminių įvykio aplinkybių negalėjo paliudyti ir V. M., kuri nurodė abstrakčius dalykus, kad bendrai girdi konfliktus, išsakomus necenzūrinius žodžius ir, kad B. Ž. yra konfliktiška asmenybė. Byloje nebuvo nustatyta asmenų, kurie dėl įvykio būtų pasipiktinę ar būtu pažeista jų ramybė, taip pat nebuvo nustatyta, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad B. Ž. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įvykęs įvykis buvo akivaizdus asmeninių santykių aiškinimasis.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Sutiktina, kad B. Ž. pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau, Institucijos vertinimu, pastarosios veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Tai, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiams tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Todėl iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad B. Ž. veiksmai, nesant ANK 481 straipsnio sudėties būtinųjų elementų, negalėjo būti vertinti kaip administracinis nusižengimas. Institucijos nuomone, R. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą be pakeitimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. ir jos atstovė E. M. Š. skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad su R. M. ėjo į parduotuvę, atvažiavo kaimynė B. Ž., iš mašinos išlipo su buteliu rankoje, ir ėmė šaukti necenzūrinius žodžius. Liudytojos parodymais, įvykio metu B. Ž. buvo išgėrusi, o pats konfliktas įvyko gatvėje. Liudytojos nuomone, viešoji tvarka buvo sutrikdyta tokiais B. Ž. veiksmais, be to, R. M. susinervino ir dėl to jai teko vykti į ligoninę. Anksčiau tokie atvejai buvo pasikartoję, ir pačios liudytojos atžvilgiu. Liudytoja nurodė, kad tyrimo metu tyrėjui taip pat pasakojo apie 2024 m. birželio 2 d. įvykius. Kiek liudytoja atsimina, įvykis vyko apie pusvalandį laiko, o įvykį matė ir girdėjo, be jos ir R. M., taip pat ir liudytojos vyras. liudytoja taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai B. Ž. ramino, jų automobilis stovėjo gatvėje, o B. Ž. blaivumas nebuvo patikrintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimo matyti, jog nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutarta atsižvelgiant į tai, nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių, kadangi nebuvo pakankamai įrodymų pagrįsti pareiškėjos parodymus. Taip pat nurodyta, kad pagal matomas aplinkybes panašu, kad konfliktas tarp R. M. ir B. Ž. vyksta dėl turto nepasidalinimo, o pats konfliktas vyksta name, privačioje valdoje
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, apsiribojant tik asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, parodymais, kurie, Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį kyla už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aiškinantis bylos aplinkybes ir priimant sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, Institucijos tyrėjas įvertino tik B. Ž., kurios atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, parodymus, paviršutiniškai įvertino liudytojos V. M. parodymus, neapklausė pareiškėjos R. M. bei neįvertino jos pozicijos dėl įvykio aplinkybių. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja V. M. apklausiama parodė, kad konfliktai tarp pareiškėjos ir B. Ž. tęsiasi jau labai ilgą laiką, jų ginčai yra gerai girdimi aplinkiniams gyventojams, Institucija, siekdama visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, neapklausė ir kitų galimų liudytojų, t. y. B. Ž. ir R. M. kaimynų.
Nors skundžiamame 2024 m. liepos 30 d. nutarime nurodoma, jog sprendimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismo vertinimu, Institucija bylos aplinkybių neištyrė pakankamai, kad būtų galima konstatuoti, jog administracinio nusižengimo sudėties požymiai šioje byloje neegzistuoja.
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus išsamų tyrimą ir visus būtinus veiksmus, t. y. surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo požymiai. Kadangi institucija visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, pareiškėjos R. M. skundas yra tenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skunde R. M. naudai prašoma priteisti jos patirtas proceso išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. Teismas pažymi, kad BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos R. M. įgaliotosios atstovės skundas tenkinamas iš dalies, o galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos įgaliotosios atstovės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo R. M. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos R. M. atstovės advokatės E. M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. J. 2024 m. liepos 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.