- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-176-360/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. P., atsakovui V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, – Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-07-30 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė padidinti teismo 1996-06-12 nutarimu priteistą išlaikymą sūnui iki 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad 1992-06-12 gimė sūnus G. K., atsakovas nepadėjo išlaikyti sūnaus, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 1996-07-12 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas sūnaus išlaikymas po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 MGL per mėnesį. Priteisto išlaikymo nebepakanka, atsakovas jį teikia nereguliariai, todėl prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 500 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-07-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo1996-07-12 nutarimu iš atsakovo priteistą nepilnamečio sūnaus išlaikymą ir nuo 2009-04-29 sūnaus išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas neturi sveikatos problemų, todėl nėra aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų nors iš dalies išspręsti problemą tinkamai vykdyti pareigą padėti išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl pakeitė iš atsakovo priteistą jo nepilnamečio sūnaus Gintaro išlaikymą ir priteisė mokėti po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – padidinti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2009-04-07 teismo nutarimu priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį nuo ¼ gaunamų pajamų sūnui iki 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad teismas nustatydamas išlaikymą – 250 Lt per mėnesį – neatsižvelgė į vaiko poreikius. Atsakovas būdamas sveikas ir darbingas asmuo turi pareigą skirti sūnui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko poreikius. Pažymėjo, kad ieškovės padėtis iš esmės pablogėjo, nes nuo 2009 m. ji yra bedarbė, moka kreditą, turimų lėšų nepakanka sūnaus išlaikymui, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis yra per mažas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 1996-07-12 nutarimu iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. K. po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį dėl pasikeitusios šalių turtinės padėties bei dėl padidėjusių vaiko poreikių.
Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti LR CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Akcentuotina būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, grąžinti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybę ir vaikui bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo metu nepilnametis vaikas yra moksleivis, nuo teismo nutarimo, kuriuo priteistas išlaikymas, yra praėję jau trylika metų. Akivaizdu, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt.
Atsakovas nurodo, kad šiuo metu nedirba, nuo 2010-04-19 registruotas darbo biržoje, tačiau nėra pateikta duomenų apie aktyvią darbo paiešką. Bylos duomenimis, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, nekilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena su motina, todėl atitinkamai yra mažesnės jo pragyvenimo išlaidos. Bylos duomenimis, ieškovė nuo 2009-01-01 bedarbė, moka kreditą, daugiau duomenų apie ieškovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų turi skirti po 400 Lt ir, remiantis bylos duomenimis, nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo sumą.
Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimu, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo keistina, didinant priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-07-30 sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo V. K. išlaikymas nepilnamečiam sūnui G. K. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2009-04-29 iki sūnaus pilnametystės, ir padidinti mokamų kas mėnesį periodinių išmokų dydį iki 400 Lt kas mėnesį.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.