Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-04-29 · Byla Nr. A2.2.-4-144/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
A2.2.-4-144/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenija Šatkuvienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-4-144/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04624-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 41.4.; 52.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jos atstovui advokatui V. G., viešame teismo psoėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ straipsnio l dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą už tai, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, teismui nepateikdama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2014-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ str. l d. už tai, jog ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vadove nuo 2005-06-28, būdama atsakinga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatyta tvarka ir terminais nevykdė prievolinių įsipareigojimų, susijusių su pagal 2014 m. gruodžio 10 d. mokestinės nepriemokos balansu nustatyta 77 812,88 Lt mokestine Bendrovės nepriemoka. Tai yra nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. Bendrovei susidarė nepriemoka, dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo Bendrovei buvo priskaityta papildomai sumokėti į valstybės biudžetą 22183,79 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 36358,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudos ir 16837,20 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių. Viso buvo priskaityta 75378,99 Lt. 2011 m. kovo 23 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 12-19-6016 išieškoti 77049,16 Lt mokestinės nepriemokos iš Bendrovės turto, taip pat 2013 m. vasario 14 d. buvo parašytas pranešimas ir per „Mano VMI“ pateiktas raginimas Bendrovei sumokėti 77812,88 Lt mokestinę nepriemoką. Kadangi, Bendrovė mokestinės nepriemokos nesumokėjo, dėl to įsiskolino valstybės biudžetui, dėl ko yra Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, interesai pažeidžiami, įsiskolinimas didėja.

Patikrinus Valstybės įmonės „Registrų centras“ viešą nekilnojamojo turto registrą, 2014-12-05 duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo turto neturi. Patikrinus Valstybinės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nerasta. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovei užvesta 100 vykdomųjų bylų pagal kreditoriaus Klaipėdos teritorinės muitinės, valstybės reikalavimus, kurių išieškoma suma sudaro 636 861,00 Lt. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi VĮ „Registrų centras“ už 2006-2010 m. Bendrovės pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2010 metus nurodyta, kad ataskaitinių metų pabaigoje turto iš viso yra 81 222,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 849 687,00 Lt, pardavimo pajamos 532 596,00 Lt, veiklos sąnaudos 501 325,00 Lt, grynasis pelnas (nuostolis) 1 909 143,00 Lt. Daugiau įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi. Kadangi įmonė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m., tai Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės įvertinti tikrosios įmonės finansinės būklės. Tačiau, vadovaujantis 2010 m. balanso duomenimis, Bendrovės skola kreditoriams yra kelis kartus didesnė nei turimas turtas. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin. 2001, Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 str. 8 d. įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto, traktuotina, kad Bendrovė yra nemoki. Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos neturi duomenų apie tai, jog esant tokiai Bendrovės būsenai, vadovė V. P. būtų kreipųsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovės vadovė V. P., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Bendrovės kreditoriui nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Eurovestika“ iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2011-03-23 buvo nemoki, mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki šio laiko nėra sumokėta. V. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, negalėdama atsiskaityti su kreditoriumi - Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - teises. Tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.

Teismo posėdžio metu V. P. pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad nauju įmonės vadovu buvo paskirtas kitas asmuo nuo 2008 m. Nuo 2010 metų ji iš viso nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad kažkokia klaida yra įsivėlusi registruose. Ji tik iš dalies buvo tos įmonės vadovė. Visais reikalais rūpinosi komercijos vadovas. Nurodo, kad ji tik pildydavo muitinės eksporto deklaracijas. Visi mokesčiai buvo mokami. Vyrai darbuodavosi, automobiliais vykdavo į trečias šalis, veždavo prekes. Vyrai remontuodavo automobilius. Automobiliai buvo eksportuojami į Rusiją, Kazachstaną, į trečiąsias šalis. Muitinės programos netobulos, jomis būdavo nespėjama uždaryti tranzito deklaracijas ir už tuos automobilius būdavo priskaičiuojami mokesčiai, tarsi tie automobiliai būtų likę Lietuvoje. Ji rašė laiškus, buvo daug keblumų ir jie nutarė nutraukti veiklą, nes buvo nebeįmanoma tęsti veiklos. Taip pat nurodo, kad turi neįgalumą, negali mokėti tokių sumų, kurios nurodytos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime. Patvirtina, kad ji nedalyvavo pirkimuose – pardavimuose. Dokumentine forma pateikė, kad ji nuo 2010 m. nebedirba minėtos įmonės vadove, po to ji buvo registruota darbo biržoje. Ji neturi jokio supratimo apie bankrotus. 2008 m. visa dokumentacija buvo perduota kitam savininkui, kai buvo paskirtas kitas direktorius. Tuo metu ji buvo tik fiktyvi vadovė. Pažymi, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nedarė piktybiškai, nes nelabai suprato, ką pasirašė. Patvirtina, kad visus buhalterinius dokumentus pasirašydavo ji, bet juos tvarkė buhalterė. Tuo metu, net nebuvo kalbos, kad reikia iškelti bankroto bylą. 2011 metais ji blogai jautėsi, sirgo. 2012 metais praleido ligoninėse. Apie tai Valstybinei mokesčių inspekcijai nepranešė iš aplaidumo. Prašo nutraukti bylą ir remtis tai, kad viskas įvyko dėl aplaidumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė V. P. prašo teismo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę V. P. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., nes ji, teismui nepateikdama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Pareiškimą pagrindžia tuo, kad mokestinę nepriemoką tai dienai sudarė 77 049,16 Lt. Mokestinė nepriemoka buvo susidariusi nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Buvo priimtas sprendimas išieškoti iš bendrovės turto. Buvo išsiųstas pranešimas ir mokėtojas buvo raginimas sumokėti šią sumą, ši informacija buvo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos aplikacijoje. Tačiau bendrovė mokestinės nepriemokos nesumokėjo. Vadove V. P. pagal pateiktus dokumentus yra nuo 2005 m. birželio 25 d., tai matyti sistemoje. Jos vadovavimo įmonei metu susidarė mokestinė nepriemoka. Vadovė turėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pranešti, pateikti pareiškimą dėl to, kad įmonė yra nemoki, turėjo pranešti apie įmonės bankroto iškėlimą. Registro duomenimis, nėra rastas pranešimas. Pagrindinis dokumentas, patvirtinantis įmonės nemokumą, yra registrų centro balansas. Paskutinis įmonės atskaitomybės dokumentas buvo pateiktas už 2010 metus, jame nurodyta buvo turto iš viso už 81 220 Lt, o mokėtinos sumos sudarė apie 2 milijonus litų. Įmonė daugiau finansinės atsakomybės dokumentų nėra pateikusi. Skola kreditoriams yra didesnė negu bendras turtas. Valstybinė mokesčių inspekcija pati pateikė pareiškimą, po ko buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad atskaitos taškas laikomas pareiškimo surašymo dianą, atsiradus mokestinei nepriemokai. Mokestinės nepriemokos pradžia 2010 metai, kai buvo atliktas patikrinimas. Bet V. P. žinojo kokia yra padėtis, t.y. nuo 2014 metų žinojo, kad įmonė yra nemoki. Jų pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo duotas 2014 m. gruodžio mėnesį. V. P. visus tuos metus pareigos nevykdė, t.y. nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo ir todėl kreipėsi į teismą. Patvirtina, kad būtent 2014 metai laikomi pažeidimo pradžia.

Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, negalėdama atsiskaityti su įmonės kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos skyriaus, teises.

Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2014-12-10 mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 6-7), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, prievolių ataskaita (b. l. 10-11), sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), antstolių informacinės sistemos bylų sąvado 2014-07-18 išrašas (b. l. 18-41), 2010 metų balansas (b. l. 42-46).

Tai, kad V. P. nežinojo apie įmonės finansinę atskaitomybę kreditoriui, nepašalina jos, kaip įmonės vadovės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dengia susidariusią skolą, kad jos mokestinė nepriemoka mažėja. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi VĮ „Registrų centras“ už 2006-2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2010 metus nurodyta, kad ataskaitinių metų pabaigoje turto iš viso yra 81 222,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 849 687,00 Lt, pardavimo pajamos 532 596,00 Lt, veiklos sąnaudos 501 325,00 Lt, grynasis pelnas (nuostolis) 1 909 143,00 Lt. Daugiau įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi. Kadangi įmonė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2011 m., 2012 m. ir 2013 m., tai Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės įvertinti tikrosios įmonės finansinės būklės. Tačiau, vadovaujantis 2010 m. balanso duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola kreditoriams yra kelis kartus didesnė nei turimas turtas. Taigi, vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį, teigtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Įmonei esant nemokiai, dar labiau didinama skola kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai. V. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pagal finansinę padėtį elgėsi netinkamai ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Surinkti byloje duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. P., turėjusi žinoti, kad įmonė yra nemoki, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, negalėdama atsiskaityti su įmonės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pati nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to V. P. veika tinkamai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalį.

Motyvuojamoji dalis

V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir gailisi, taip pat teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (b. l. 68-69) (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjai skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes pažeidėja šiuo metu nedirba, turi tik 40 procentų darbingumą, jos pajamas sudaro tik 184 eurų per mėnesį, be to, ji nėra bausta už analogiškų teisės pažeidimų padarymą, neteista, taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjai skirtina mažesnė nuobauda nei numatyta minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje (LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

V. P. atstovas advokatas V. G. prašo taikyti jo atstovaujamajai ATPK 250 str. 1 d. 7 p., t.y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio, nes nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl minėto straipsnio taikymo, taip pat nėra praėję nuobaudos skyrimo terminai. Be to, visa tai paneigia pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės V. P. parodymai, kad pažeidimą V. P. padarė 2014 metais. Taigi, nėra praėję 6 mėnesiai nuo administracinės bylos iškėlimo dienos, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir tik nuo tada buvo pradėta administracinė teisena V. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 50⁶ str. l d., 262 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

pripažinti, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 485 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eugenija Šatkuvienė