Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. N1-3400-960/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
N1-3400-960/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29444-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-3400-960/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29444-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.2.1.; (S) 1.1.7.2.5.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nesimokantis, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2015-05-19 apie 19.16 val. Naugarduko g. 25, Vilniuje, namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažametės nukentėjusiosios U. Z., gim. 2005 m. ir iš jos rankos atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung S 5230“, 60 eurų vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele neturinčia materialinės vertės, tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, mažametės nukentėjusiosios U. Z. motinai, I. E. priklausantį, 60 eurų vertės turtą.

Be to, A. A. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2015-06-25 apie 13.15 val. Maironio g., Vilniuje, esančiame Tymo turgelyje, atvirai, kitų žmonių akivaizdoje, griebė nuo prekystalio pintinę, kurioje buvo 44 eurai, priklausantys nukentėjusiajai L. K., tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. K. priklausantį, 44 eurų vertės turtą.

A. A. kaltė, padarius nusikalstamas veikas (dvi veikos), numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl 2015-05-19 veikos parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, dieną, jis buvo stadione, tikslios vietos kur yra stadionas jis neatsimena, ten prie jo priėjo du berniukai, kuriuos jis matė anksčiau, tačiau su jais nebendravo. Jie prie jo priėjo, prisistatė kaip A. ir A.. Jie pasiūlė su jais pasivaikščioti, jis sutiko, jie nuvedė jį į Naugarduko gatvę. Ten A. parodė jam kieme sėdinčią mergaitę ir liepė jam prieiti prie jos ir paklausti kiek yra valandų, o kai mergaitė pažiūrės į telefoną atimti iš jos telefoną. Telefoną mergaitė laikė rankoje, todėl A. su A. matė, kad ji turi mobiliojo ryšio telefoną. A. su savimi turėjo metalinę teleskopinę lazdą, jie abudu pasakė, kad jei jis neis prie mergaitės ir nepavogs telefono, tai jie jį sumuš. Po tokių jų žodžių jis išsigando, todėl priėjo prie mergaitės, paklausė, kiek yra valandų, o kai mergaitė laikydama rankoje telefoną pažiūrėjo į telefoną ir jam atsakė, jis griebė telefoną iš jos rankos ir pabėgo. Tuo metu kai jis ėjo link mergaitės A. su A. nuėjo už namo, su juo nėjo. Kai griebė telefoną iš mergaitės rankos jis nubėgo į tą pusę, kur nuėjo A. ir A., kadangi jie lėtai ėjo, tai išėjo taip, kad jis juos aplenkė, jis bėgo pirmas, o A. su A. pamatę, kad jis bėga, bėgo jam iš paskos. Kadangi girdėjo, kad jam kažkas bėga iš paskos, atrodė, kad tai buvo A. su A., jis išsigando ir telefoną išmetė, nes išsigando, kad pas jį ras vogtą telefoną. Vietos, kur išmetė telefoną jis neįsidėmėjo, nes bėgo. Sankryžoje, tiksliai kurioje vietoje neatsimena, jį sulaikė du vyrai. A. su A. bėgo toliau, jų nesulaikė. Jį sulaikė du vyrai, iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK (b.b.l.81-82).

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl 2015-06-25 veikos parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2015-06-25 apie 13.15 val. jis ėjo Vilniuje, pro turgelį, tikslaus pavadinimo ir adreso nežino. Buvo kartu su savo draugu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, žino, kad jo pravardė „Belyj“. A. A. jam buvo skolingas 25 eurus. Jiems praeinant pro prekystalius „Belyj“ paklausė jo, ar jis nori nebūti jam skolingas. A. A. atsakė, kad nori. Tada „Belyj“ parodė jam prekystalį, kur moteris prekiavo sūriu, ir pasakė: „matai ten dėžutę, lažinomės, jei ją paimsi nebusi man skolingas“. A. A. sutiko. “Belyj“ liko stovėti toliau, o jis priėjo prie prekystalio, griebė dėžutę ir pabėgo. Įbėgo į kiemą, norėjo ten pasislėpti ir palaukti draugo, tada pajuto, kad kažkas paėmė jį už striukės rankovės, pamatė vyrą, kuris jį laikė. Kur tuo metu buvo jo draugas – nežino, jo nematė. Vyras, kuris A. A. sulaikė atvedė jį prie tos moters, nuo kurios prekystalio jis griebė dėžutę su pinigais. A. A. iš karto atidavė jai dėžutę, kurią pavogė, jos atsiprašė. Kiek dėžutėje buvo pinigų A. A. nežino, viską ką pavogė jis jai grąžino. Moteris iškvietė policiją ir A. A. atvežė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK, kur jį apieškojo ir daugiau pinigų nerado. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b.b.l. 126-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. E. parodė, kad šių metų gegužės 19 d., buvo namuose. Jos dukra U. Z., gim. 2005 m., žaidė kieme. Apie 19. 00 val. ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad jos dukra sunerimusi blaškosi namo kieme. Ji išėjo į lauką, jai dukra papasakojo, kad ji laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 5230“. U. Z. pastebėjo, kad iš bromos išeina keturi vaikinai. Prie jos priėjo vienas jai nepažįstamas vaikinas iš tos kompanijos, kuris paklausė kiek yra valandų, kiti tuo metu, kai jis kreipėsi į dukrą, pabėgo už namo. Dukra nenorėdama rodyti jam telefono pasakė, kad 19.16 valandų, nes prieš tai žiūrėjo į telefoną. Tada vaikinas nieko nesakęs išplėšė iš jos rankų telefoną ir pabėgo už namo link stotelės „Sparta“. Fizinio smurto prieš ją nenaudojo ir negrasino. I. E. pasakė sugyventiniui V. Z. apie įvykį, jis kartu su kaimyne M. B. nuėjo dukros nurodyta kryptimi, kur pasišalino įtariamasis ir „Spartos“ stotelėje sulaikė vaikiną. Dukra iš karto jį atpažino ir nurodė, kad būtent šitas vaikinas pavogė iš jos rankos mobiliojo ryšio telefoną. I. E. ir jos sugyventinis kalbėjo su vaikinu, prašė geruoju grąžinti telefoną, tačiau vaikinas sakė, kad telefoną numetė į krūmus. Apžiūrėjus krūmus bei minėto vaikino kišenes telefono nerado, spėja, kad jis galėjo perduoti telefoną su juo buvusiems asmenims. Tada iškvietė policijos pareigūnus (b.b.l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji U. Z. parodė, kad 2015-05-19 apie 19.16 val. ji stovėjo lauke, prie savo namų, Naugarduko g. 25, Vilniuje, laiptinės. Ji laikė rankoje savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5230“. Pamatė, kad iš bromos ateina keturi vaikinai. Vienas iš tų keturių vaikinų priėjo prie jos ir paklausė kiek yra valandų. Tuo metu kiti tris vaikinai pabėgo, tačiau kur jie nubėgo ji neatkreipė dėmesio. Prie jos priėjo tik vienas vaikinas, kuriam buvo apie 15 metų amžiaus, tamsaus gymio, panašus į čigonų tautybės asmenį, jai pasirodė, kad jis yra žvairas, nes kai kalbėjo su ja į ją nežiūrėjo. Šis vaikinas paklausė U. Z. kiek yra valandų, kadangi ji prieš tai žiūrėjo telefone laiką ir žinojo, kad yra 19.16 val. ji laikydama rankoje telefoną ir į telefoną nežiūrėdama jam atsakė, kiek yra valandų. Tada tas vaikinas nieko nesakęs griebė iš U. Z. dešinės rankos telefoną ir pabėgo link „Spartos“ stotelės. Ji bandė jį pasivyti, bėgo iki garažų, tačiau kadangi tėvai jai neleidžia eiti už garažų, tai prie jų ji sustojo ir nebesivijo vaikino. Už namo sėdėjo jos kaimynė M. B., kuri pamatė, kad ji bėga vaikinui iš paskos. Ji pamatė savo mamą pro langą ir pasakė pro langą, kad iš jos pavogė telefoną. Tada iš namų išbėgo jos tėtis V. Z. ir kartu su kaimyne Marija nubėgo link „Spartos“ stotelės, nes U. Z. pasakė jiems, kad vaikinas su telefonu pabėgo ten. Tuo metu, kai tėtis bėgo link stotelės, ji užėjo už namo, norėjo pažiūrėti, gal ten yra kiti vaikinai, kurie ėjo iš bromos kartu su tuo vaikinu, kuris pavogė jos telefoną. Pamatė vieną iš vaikinų, kuris buvo išėjęs iš bromos kartu su vaikinu pavogusiu iš jos telefoną, jo paklausė, kur jos telefonas, jis pasakė, kad telefono neturi. Į kiemą išėjo jos mama ir ji su mama laukė tėčio kieme. Po kelių minučių tėtis su kaimyne grižo į kiemą ir atvedė tą vaikiną, kuris pavogė iš jos telefoną, U. Z. jį iš karto atpažino ir pasakė, kad būtent šis vaikinas pavogė iš jos telefoną. Tėtis pradėjo jo klausinėti, kur yra telefonas, tačiau vaikinas pasakė, kad numetė į krūmus. Po to tėvai iškvietė policijos pareigūnus ir jie išvežė sulaikytą vaikiną (b.b.l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad 2015-05-19 apie 20.30 val. jam patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. patruliu J. C. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Naugarduko g. 25, Vilniuje yra sulaikytas asmuo, kuris iš vaiko pavogė telefoną. Nuvykus nurodytu adresu kieme juos pasitiko I. E., kartu su 9 metų savo dukra U. Z.. Kieme taip pat buvo vyras, I. E. sugyventinis, kuris jiems perdavė berniuką, kuris prisistatė A. A.. Vyras paaiškino, kad būtent šis vaikinas iš U. Z. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir pabėgo, tačiau vyro kaimynai, kurių duomenų jis nenurodė, pasivijo berniuką ir pagavo, bet pavogto telefono jis su savimi nebeturėjo. Mergaitė papasakojo, kad ji buvo kieme, o sulaikytas berniukas priėjo prie jos ir paklausė, kiek yra valandų, jai pasižiūrėjus į telefoną jis iš jos rankų staiga griebė telefoną ir pabėgo. Mergaitė teigė, kad kieme matė dar kelis berniukus, kurie, kai iš jos atėmė telefoną, pabėgo, bet tie berniukai prie jos nebuvo priėję. Mergaitė sulaikytą berniuką atpažino, nurodė, kad būtent jis iš jos pavogė telefoną. Pabendravus su sulaikytu berniuku jis prisipažino, kad atėmė telefoną iš mergaitės, teigė, kad bėgdamas telefoną kažkur numetė, bet kurioje vietoje numetė parodyti negalėjo, telefono rasti nepavyko. Mergaitės mama I. E. sakė, kad bandė skambinti į dukros telefoną, tačiau jis yra išjungtas. Kieme taip pat buvo M. B., kuri teigė, kad matė kaip buvo atimtas telefonas iš mergaitės. Mergaitę kartu su mama ir sulaikytuoju A. A. apie 20.55 val. pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK tolimesniam aiškinimuisi (b.b.l.21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. B. parodė, kad 2015-05-19 ji buvo lauke su savo vaikais kieme, sėdėjo prie savo namų. Pro jos staiga prabėgo tris ar keturi, tiksliai negali pasakyti, nes neatsimena, vaikinai, jie bėgo link netoli esančių garažų. Ji atkreipė dėmesį į vieną iš bėgančių vaikinų, nes jis buvo tamsaus gymio, panašus į romų tautybės, į jį atkreipė dėmesį, nes jis buvo jai nematytas jų kieme, buvo apsirengęs baltos spalvos šortais ir tamsios spalvos marškiniais, jis bėgo paskutinis. Prieš jį bėgantys vaikinai buvo tvarkingai apsirengę, dėl to jai pasirodė, kad jie yra iš pasiturinčių šeimų, tačiau jų veido bruožų ji neišsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jiems iš paskos bėgo kaimynų dukra U. Z. su drauge, ji paklausė U. Z., kas nutiko, ji M. B. pasakė, kad tamsaus gymio berniukas pavogė iš jos telefoną. M. B. nubėgo pas U. Z. mamą namo, pasakė jai, kad iš U. Z. pavogė telefoną, ir kartu su U. Z. tėvu V. Z. ir mama I. E. išbėgo į kiemą. M. B. kartu su V. Z. bėgo į tą pusę, kur bėgo čigonų tautybės vaikinukas, nes matė kur link jis bėgo, kitų vaikinų, kurie buvo kartu su čigonų tautybės berniuku ji nematė, nežino link kur jie pabėgo. Netoli stotelės „Sparta“ ji su V. Z. sulaikė tamsaus gymio berniuką, U. Z. pasakė, kad būtent jis pavogė iš jos telefoną. Ji su V. Z. pradėjo su juo kalbėtis, jis prisipažino, kad pavogė telefoną, tačiau pasakė, kad susilažino su draugais, todėl ir pavogė, paklausė, kur yra telefonas. Vaikinas sakė, kad telefoną išmetė, tačiau tikslios vietos jis nurodyti negalėjo, jie bandė ieškoti telefono, tačiau jo nerado. Vaikinas buvo išsigandęs, kalbėjo nerišliai, negalėjo nurodyti vietos, kur išmetė telefoną. Ji mano, kad jis spėjo perduoti telefoną kartu su juo buvusiems vaikinams, nes ieškojo telefone ilgai, ieškojo daug kur, tačiau nerado, taip pat I. E. bandė skambinti į U. Z. telefoną, bet jis buvo išjungtas, todėl jai kilo įtarimas, kad berniukas meluoja, kad išmetė telefoną, o iš tikrųjų perdavė savo draugams. Kadangi telefono nerado, vaikinas nepasakė kitų berniukų, buvusių su juo vardų, nes sakė, kad pats jų nepažįsta, ji iš savo telefono numerio iškvietė policijos pareigūnus, kai atvyko policijos pareigūnai sulaikytą berniuką perdavė jiems. Ji momento, kai berniukas pavogė iš U. Z. telefoną nematė, matė tik bėgančius berniukus, apie vagystę ji sužinojo iš U. Z. žodžių (b.b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas A. P. parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai galėjo būti gegužės mėnesį, tikslios dienos neatsimena, jis kartu su D. Š. Jėzuitų gimnazijos stadione žaidė krepšinį, tiksliai nepamena kaip, bet į stadioną atėjo jam iš matymo pažįstamas berniukas vardu A., kuris buvo jo močiutės kaimynas. Kadangi A. P. dažnai ateina pas močiutę, tai tuo metu kai būna pas ją su juo žaisdavo, bendravo, tačiau artimais draugais nebuvo. A. prisijungė prie jų, su juo pažaidė, po to nusprendė pasivaikščioti, o A. taip pat nuėjo pasivaikščioti su juo ir D.. Ėjo pro netoli parduotuvės „Maxima“, esančios Mindaugo gatvėje, tikslaus adreso nežino, kiemus, viename iš kiemų pamatė, kad prie laiptinės sėdi tris-keturios mergaitės, tiksliai nepamena kiek jų buvo. Jiems pareinant pro tas mergaites A. pasakė: „Einu pas jas pakalusiu kiek yra valandų“, A. P. su D. jam nieko neatsakė. A. P. kaip ėjo taip ir ėjo toliau, šalia jo ėjo A., o A. atsiskyrė nuo jų ir pradėjo eiti link mergaičių sėdinčių prie laiptinės. Tada A. P. išgirdo, kaip mergaitės pradėjo klykti, nuo jų bėgo A., o jam iš paskos pradėjo bėgti A.. A. P. iš pradžių nesuprato, kas vyksta, tačiau kai pamatė bėgančius A. ir D. suprato, kad A. pavogė telefoną iš mergaitės, kadangi jis nežinojo, kad A. ketina pavogti telefoną ir pats to nematė, tai jis niekur nebėgo, o ramiai sau ėjo. A. P. nuėjo į netoli esančią stotelę, jos pavadinimo nežino, ten pat atbėgo A., o A. buvo prie „Maximos“ priešingoj pusėj nei jie, todėl būdami stotelėje matė kaip A. sulaikė kažkokie žmonės. A. P. su D. įsėdo į troleibusą, troleibuse A. paprašė jo duoti SIM kortelę paskambinti. A. P. jam davė savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi apie 3 mėn., tada pamatė pas D. telefoną „Samsung“. A. įdėjo A. P. SIM kortelę į telefoną, kažkam paskambino, po to išėmė SIM kortelę, gražino jam, o telefoną pasiliko sau. A. P. paklausė D., iš kur pas jį šis telefonas, jis atsakė, kad jam davė čigonas, t.y. A.. A. P. suprato, kad čia galimai tas telefonas, kurį A. pavogė iš mergaitės, tačiau kada D. A. perdavė telefoną jis nematė. Pačios vagystės, t.y. kaip A. ir iš ko pavogė telefoną A. P. nematė, tačiau girdėjo kaip klykė mergaitės, o po to matė telefoną pas D., todėl suprato, kad A. pavogė telefoną ir spėjo jį perduoti D.. Apie tai, kad A. nori pavogti telefoną jis nieko nežinojo, jiems pasakė, kad eina tik paklausti, kiek yra valandų, nei A. P., nei A. neturėjo teleskopinės lazdos, A. nei jis, nei A. negrasino ir neliepė jam eiti apvogti mergaitės. Taip pat jo akivaizdoje A. su D. apie vagystę nekalbėjo, nesitarė dėl vagystės, todėl mano, kad A. spontaniškai perdavė D. telefoną. Kur šiuo metu yra telefonas jis nežino, su D. po to įvykio nebendravo, su A. buvo susitikęs, jis jam pasakojo, kad buvo policijos komisariate, pasakė, kad policijai papasakojo, kad nepažįstami berniukai privertė jį pavogti telefoną (b.b.l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas D. Š. parodė, kad maždaug gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, jis kartu su A. P. ir A. pravarde „ciga“ ėjo Naugarduko gatve link parduotuvės „Rimi“. Eidami kiemais pamatė viename iš kiemų tris sėdinčias mergaites. Viena iš jų laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Aidas pasakė A.i, kad jis prieitų prie mergaičių ir paklaustų, kiek yra valandų ir po to iš jos rankų pavogtų telefoną. Aidas A.i negrasino, nesakė, kad jį sumuš, tiesiog liepė pavogti telefoną. A. bijo A., todėl jis jo visada klausosi ir daro, ką Aidas liepia. A. nuėjo link mergaičių, o jis su A. stovėjo už namo, laukė A.. Labai greitai atbėgo A. ir padavė mobiliojo ryšio telefoną A., o pats nubėgo link šviesoforo priešinga kryptimi nei jis su A.. Kaip A. pavogė telefoną jis nematė. Kai A. padavė telefoną A., jis kartu su A. nuėjo prie šviesoforo, o po to pasuko už namo, o A. nubėgo priešinga kryptimi. Iš šalies matė, kaip žmonės sugavo A., po to atvyko policija. D. Š. nepriėjo su A. prie žmonių ir policijos, nes bijojo, kad jį apkaltins vagyste. Telefoną Aidas paliko sau, kokio modelio buvo telefonas jis nežino, nes pas jį jo nebuvo, jis jo net rankose nelaikė. Ką Aidas padarė su telefonu jis nežino. Jis A. negrasino, kad jį sumuš ir nevertė vogti telefono, jokios teleskopinės lazdos ar kitos lazdos ne jis, nei Aidas neturėjo, Aidas tik liepė A. paklausti mergaitės kiek yra valandų ir pavogti telefoną, A. tą ir padarė (b.b.l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. A. parodė, kad ji yra A. A. mama. Jos sūnus A. A. jai pasakojo apie įvykį, kuomet jį sulaikė už vagystę ir pristatė į policijos komisariatą. Jai jis papasakojo, kad susipažino tą pačią dieną su dviem berniukais, kurie jam liepė pavogti iš mergaitės telefoną. A. A. yra ramaus būdo, uždaras berniukas. Anksčiau jis į policiją pristatytas nebuvo, policijos įskaitoje nestovi, jokių problemų su policija neturėjo. A. A. mokyklos nelanko, nes yra ramaus būdo, mokykloje jį pravardžiuodavo, tyčiojosi iš jo, jis apsiginti nemokėjo, dėl to mokyklos nelanko. A. A. supranta, kad padarė nusikaltimą, nors ir buvo priverstas, nes bijojo, kad berniukai jį sumuš. Ji kaip jo atstovas pagal įstatymą sutinka atlyginti turtinę žalą (b.b.l. 25, 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. S.-K. parodė, kad 2015-06-26 ji atvažiavo į Vilnių prekiauti sūriais Tymo turgelyje. Stovėjo 12 paviljone. Apie 13.00 val. prie paviljono priėjo vienas vaikinas, apie 14 metų amžiaus. Vaikinas pradėjo kalbėti apie sūrį, sakė, nori pirkti daug sūrio, tačiau tai pasirodė man įtartinai. Tuo metu, kai pirmas vaikinas kalbėjo su ja, priėjo antras vaikinas, kuris stovėjo atokiau, tačiau matėsi, kad jie yra pažįstami. Antrasis vaikinas paklausė kiek laiko ir tuo metu pirmasis vaikinas griebė ant stalo stovinčią pintinę ir pradėjo bėgti. Ji pradėjo garsiai šaukti, kad laikytų vagį. Tada netoli buvę vyrai pradėjo vytis vaikiną ir jį pagavo. Pintinėje buvo apie 50 eurų grynais pinigais. Kai vaikinas gražino pintinę ten liko tik 13 eurų (b.b.l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji L. S.-K. parodė, jog 2015-06-25 iškarto po vagystės jai buvo grąžinta keletas eurų, kiek tiksliai pasakyti negali, tačiau tikrai ne visi pinigai, kurie iš jos buvo pavogti. Tačiau maždaug praėjus savaitei po vagystės į jos banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, buvo pervesti 44 eurai. Kurie buvo iš jos pavogti. Pinigus pervedė kažkokia moteris, kurios duomenų šiuo metu neturi. 2015-06-25 dėl vagystės ji jokios žalos nepatyrė, kadangi kas buvo pavogta, jai visiškai grąžinta. Dėl minėtos vagystės civilinio ieškinio nereiškia. (b.l. 98-99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. R. parodė, kad 2015-06-25 jai patruliuojant kartu su patruliu S. S. apie 13.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Tymo turgelyje, Maironio gatvėje, Vilniuje, apvogta pardavėja, iš jos pavogti pinigai, įtariamasis asmuo pabėgo. Atvykus į įvykio vietą pamatė jiems iš tolo mojuojančius vyriškį ir moterį, kurie laikė vaikiną. Privažiavus prie jų vyriškis prisistatė kaip V. M., o moteris- L. S.. Paaiškėjo, kad vaikinas, kurį jie laikė, pavogė nuo L. S. prekystalio pintelę su pinigais ir pabėgo, tačiau liudytojas V. M. pasivijo vaikiną ir jį sulaikė. Iš nukentėjusiosios žodžių, pavogta buvo apie 50 eurų. Sulaikytas vaikinas prisistatė A. A.. Vaikinas buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK tolimesniam aiškinimuisi (b.b.l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2015-06-25 apie pietūs, jis buvo Tymo turgelyje, Vilniuje, atėjo apsipirkti. Jis ėjo link moters, kuri prekiauja sūriais, tada pamatė kaip moteris, kuri parduoda sūrius bėga vaikinui iš paskos ir šaukia: „laikykit vagį‘. Berniukas, kuriam iš paskos bėgo pardavėja, buvo liekno kūno sudėjimo, žemo ūgio, tamsaus gymio, tamsių plaukų, tamsių akių. Jis pradėjo vytis berniuką. Berniukas bėgo Aukštaičių gatve tiltelio link, berniuką jis pasivijo Paupio g. 14, Vilniuje namo kieme, kur jis buvo pasislėpęs krūmuose. Prie Paupio g. 14 namo buvo numestas pintas krepšelis, jis tuščias gulėjo ant šaligatvio, kai V. M. priėjo prie berniuko, jis saujoje turėjo pinigus, monetomis, popierinių banknotų jo rankose nebuvo, ir jis iš karto ištiesė rankas ir pasakė, kad atiduoda pinigus, kad tik jis nekviestų policijos. Berniuką jis atvedė atgal prie Tymo turgelio prie pardavėjos. Pardavėja jį atpažino ir nurodė, kad tai yra būtent tas vaikinas, kuris griebė pintinę su pinigais ir pabėgo. Kažkas iš aplinkinių žmonių iškvietė policijos pareigūnus, kai jie atvyko jis perdavė berniuką jiems (b.b.l. 105-106).

2015-09-14 pakvitavime I. E. nurodė, jog gavo iš Vilniaus VPK Vilniaus m. 3 PK KPS vyresniosios tyrėjos jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung (b.l. 46).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis A. A. 2015-05-19 apie 19.16 val. Naugarduko g. 25, Vilniuje, namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažametės nukentėjusiosios U. Z., gim. 2005 m. ir iš jos rankos atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung S 5230“, 60 eurų vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele neturinčia materialinės vertės, tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, mažametės nukentėjusiosios U. Z. motinai, I. E. priklausantį, 60 eurų vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Be to, baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo ir tai, kad A. A. 2015-06-25 apie 13.15 val. Maironio g., Vilniuje, esančiame Tymo turgelyje, atvirai, kitų žmonių akivaizdoje, griebė nuo prekystalio pintinę, kurioje buvo 44 eurai, priklausantys nukentėjusiajai L. K., tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. K. priklausantį, 44 eurų vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (b.l. 168-169).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos, padarytos tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog pagrobtas turtas – mobiliojo ryšio telefonas bei pinigai, nukentėjusiosioms grąžinti. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi, tai vertintina kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. A. – jis neteistas (b.l. 137-138), administracine tvarka nebaustas (b. l. 139), yra nepilnametis, nesimoko (b.l. 154-155). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 162), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 164), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 163). Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai nežymiai mažesni už bausmės vidurkius.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b.l. 85, 128), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2015-05-19 veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2015-06-25 veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. A. skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. A. skirtą kardomąją priemonę - nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

A. A. išaiškinti:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dariuš Lučinski