Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-1227-859/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
T-1227-859/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01268-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nuteistasis
D. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1227-859/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01268-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 59-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 59-212 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti D. R. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nuteistasis sutiko su intensyvia priežiūra. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam tokias baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą įmonėje, kurioje dabar dirba, mokėti civilinį ieškinį nukentėjusiesiems, nevartoti alkoholio, nesilankyti vietose, kur gali kilti konfliktinės ar stresinės situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aptariamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistiesiems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aptarto reglamentavimo formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Iš tiesų privalu visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas nustatė, kad D. R. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d.. Nukentėjusiųjų O. K. ir I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo O. K. naudai priteista 2 993 EUR turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems O. K. ir I. K. priteista kiekvienam po 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 26 m., t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą, o tuo atveju, jeigu prarastų esamą darbą, ieškotis kito, pasitelkiant darbo biržos pagalbą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 5) nebendrauti su R. D.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi subendrino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmės ir nustatė subendrintą gautinę bausmę - laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pabaiga 2024 m. rugpjūčio 9 d.

Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 14 balų, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – yra akyvaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai į teigiamą pusę, nepastebėtas, kad bendrautų su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savo pozityviuelgesiu koreguoja šią sritį, stropiai dirbo Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, taip pat stropiai dirba ir atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukėlės namuose, šiuo metu nuteistojo geriausias draugas yra žmona, mąstymą ir elgesį – šiuo metu asmuo gerai atpažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, atpažįsta, kaip pats ar kiti susiję su šių problemų atsiradimu ar aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu, turi ilgalaikių tikslų kelti turimų profesijų kvalifikaciją, kad galėtų dirbti geriau apmokamą darbą, tuomet ir didesnėmis sumomis galės mokėti nukentėjusiesiems, nuostatas – kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, diskriminacinių nuostatų nestebima, elgesi atliekant laisvės atėmimo bausmę – pataisos namuose vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nebuvo pažeidęs, skatintas 7 kartus, nuo 2018 m. birželio 15 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdomas Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuosenumatytas priemones, turimas apsaugos bei vaizdo stebėjimo montuotojo, darbininko aukštalipio specialybes, turimą darbo vietą, dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą. Komisijos vertinimu, D. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Minėta, kad D. R. buvo paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios ½ dalį jis atliks 2020 m. gegužės 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. spalio 10 d. buvo 4 metais 9 mėnesiai ir 30 dienų. Nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant D. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalėtų būti taikomas.

Taigi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai. O Įvertinęs Komisijos nutarime išdėstytas išvadas teismas sprendžia, kad jos atitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

2019 m. balandžio 8 d. Nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ nuteistasis buvo perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.

Nuteistasis vykdė individualų socialinės reabilitacijos planą: dirbti arba mokytis pataisos įstaigoje, dengti priteistą civilinį ieškinį, dalyvauti pozytyvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų. Pataisos įstaigoje sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, dirbo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje techniko pareigose nuo 2018 m. birželio 15 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistajam 2018 m. gruodžio 11 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų. Vykdomuosius dokumentus nuteistasis dengia iš gaunamų darbinių pajamų. Dalyvavo integracijos į visuomenę programoje. Nuteistajam išaiškinti savarankiško brandaus gyvenimo pagrindai: lygtinai paleisto asmens teisės ir pareigos, Lietuvos Respublikos teisinė sistema, socialinės paramos teikimas lygtinai paleistiems asmenims. Jis gali papasakoti apie būsto ir užimtumo problemų sprendimo būdus. Dalyvauja asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Išaiškinta nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Jam išaiškinta nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka. Sveikatos priežiūros problemų sprendimo būdai. Per bausmės atlikimo laiką už stropų darbą buvo 6 kartus paskatintas, nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų. Dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Išvada: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (2019 m. kovo 12 d. Išvados Nr. 63(AK)-311 „Apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-181) (II dalis, a. b. l. 120).

Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą. Suteikus teisę vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuteistasis papildomai dirbo staliumi (tęsė darbinę veiklą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2019 m. birželio 27 d. iki šiol nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, montuotoju-surinkėju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotoje 2019 m. rugsėjo 13 d. charakteristikoje vertinamas teigiamai: kruopštus, pareigingas ir atsakingas darbuotojas, kuris noriai mokosi iš kitų, sugeba dirbti vienas ir komandoje, pavestas užduotis atlieka laiku, lengvai prisitaiko prie pokyčių, drausminių nuobaudų neturi (II dalis a.b.l. 177).

Nuteistasis mandagus, vykdo Pusiaukelės namų specialistų užduotis, švariai tvarko pagal grafiką Pusiaukelės namų bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją; 2019 m. birželio 20 d. dalyvavo susitikime su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus mediacijos specialistais. Nuteistajam buvo pateikta informacija apie mediacijos tikslus ir jos procesą; 2019 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo Lietuvos pusiaukelės namų paplūdimio tinklinio varžybose, komanda, kurioje asmuo žaidė užėmė trečią vietą; 2019 m. liepos 16 d. – 2019 m. rugpjūčio 2 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“ (7 užsiėmimai); 2019 m. rugpjūčio 12 d. – 2019 m. rugsėjo 9 d. lankė visus programos „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ užsiėmimus ir sėkmingai ją baigė; nuo 2019 m. liepos 22 d. dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje (motyvacinėje) „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, asmuo dalyvavo trijuose pokalbiuose, aktyviai juose dalyvavo; atliko aplinkotvarkos darbus Pusiaukelės namuose ir už jų teritorijos ribų: 2019 m. birželio mėn. atliko aplinkotvarkos darbus Pusiaukelės namuose; 2019 m. liepos mėn. kartu su kitais nuteistaisiais įrenginėjo treniruoklių aikštelę Pusiaukelės namų teritorijoje; 2019 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“ atkasė pastato pamatus.

D. R. pagal OASys vertinimo metodiką pakortotinio teistumo rizika yra žema – 14 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 7 balus (sumažinti nėra galimybės“, dinaminiai veiksniai – 7 balai (yra galimybė mažinti). Nuo paskutinio vertinimo 2019 m. kovo mėnesio pakartotinio teistumo rizika sumažėjo 2 balais (b. l. 85). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 21 balas. Nuteistasis pripažino kaltę. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Neturi bendravimo problemų. Supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį. Pas nuteistąjį nestebimos diskriminacinės nuostatos. Jis stengiasi remti visuomenės vertybes. Vertintinas ir nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Jis pataisos įstaigoje dirba, vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Skatintas 6 kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis dirba pataisos įstaigoje. Turi darbinę patirtį ir aukštą motyvaciją dirbti. Dengia finansinius įsipareigojimus. Turi socialinius ryšius, gyvenamąją vietą (II dalis, a. b. l. 108).

Pagal 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį priteistą civilinį ieškinį nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. iš nuteistojo išskaičiuota ir grąžinta abiem nukentėjusiesiems po 239,98 Eur, taip pat išskaičiuota vykdomosios bylos vykdymo išlaidų 41,27 EUR ir skola 118,77 EUR. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 10 d. turtinė žala buvo dalinai padengta - sumokėta 1909,57 EUR. Antstolio atsiųstoje pažymoje pažymima, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. vykdomųjų bylų skolos yra: vienam nukentėjusiajam -17 751,09 EUR, kitam - 18 293 EUR ir vykdomųjų bylų išlaidų - 1 732 EUR, iš viso - 37 776,21 EUR (Antstolio Gintauto Puodžiuko išduota 2019 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 19-S19-1004). Kadangi asmuo buvo laisvės atėmimo vietoje ir negalėjo atlikti atitinkamus mokestinius veiksmus, jam susidarė ieškinių dėl nemokėjimo įmokų už individualią veiklą, kurią jis plėtojo iki sulaikymo, Valstybiniam socialinio draudimo fondui Vilniaus skyriui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir kt., iš viso Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija buvo gavusi 7 vykdomuosius patvarkymus išieškojimo 2854,57 EUR (šios įstaigos 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr.7-4414). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, nuteistasis iš savo darbo užmokesčio sumokėjo 1257,03 EUR, t. y., išmokėjo visą sumą pagal 4 vykdomuosius patvarkymus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose iš savo darbo užmokesčio baigė išmokėti ieškinius dar pagal 2 vykdomuosius patvarkymus bendra suma 1413,26 EUR, taip pat tęsia ir civilinio ieškinio mokėjimą nukentėjusiesiems.

Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais - motina, žmona, seserimi. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, nuteistasis su pirmiau minėtais artimaisiais bendrauja telefonu ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Apie artimuosius asmuo kalba su pagarba, vertina jų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms. Santuoką sudarė jau atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Šeimos parama veikia kaip apsauginis tolesnio nusikalstamumo veiksnys.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą. Jis nebuvo įtakojamas asocialios grupės. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su Pusiaukelės namų darbuotojais ir kitais nuteistaisiais. Bendravimo problemų neturi, draugus renkasi atsargiai. Šiuo metu yra akivaizdūs nuteistojo elgesio pokyčiai į teigiamą pusę, nepastebėtas, kad bendrautų su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, yra nuo jų atsiribojęs, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savo pozityviu elgesiu koreguoja šią sritį, stropiai dirbo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, taip pat stropiai dirba ir atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Asmuo teigia, kad nutraukė ryšius su anksčiau vadinamais draugais, kurie „tebestovi vietoje“ - „nesuaugo“, elgiasi neatsakingai.

Bausmės atlikimo metu piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis nenustatyta. Nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis suvokia, kad tai turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, galimą žalą asmeniui ar jo aplinkai, piktnaudžiavimą alkoholiu neigia, požiūris į alkoholį socialus. Nuteistasis pirmenybę yra teikęs veiksmui (nusikaltimo metu nužudė asmenį). Kaltę pripažįsta. Duomenų apie tai, kad gyvenimo stiliuje nuolat naudotų agresiją nėra, tačiau nuteistasis atlieka bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Taikęs netinkamas sprendimų strategijas. Prieš veikdamas ne visada pagalvojo apie galimas pasekmes. Asmuo kartais nuomonę koreguoja. Šiuo metu asmuo gerai atpažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, atpažįsta, kaip pats ar kiti susiję su šių problemų atsiradimu ar aplinkybes, kurios susijusios su nusikalstamumu. Nuteistasis mano, kad nusikaltimą sąlygojo susidariusios aplinkybės ir paties netinkamas požiūris į gyvenimo vertybes - buvo jaunas, trūko išminties, klaidingas požiūris į gyvenimą ir gyvenimo patirties. Asmuo teigia, kad dabar jo vertybės yra kitos: šeima, jos gerovė. Asmuo teigia, jog nemažai padarė, kad keistųsi, dar labiau stengiasi suprasti save, analizuoja, kaip elgtis teisingiau stresinėse ar konfliktinėse situacijose, ieško galimybių išvengti tokių situacijų. Nuteistasis turi ilgalaikių tikslų kelti turimų profesijų kvalifikaciją, kad galėtų dirbti geriau apmokamą darbą, tuomet ir didesnėmis sumomis galės mokėti nukentėjusiesiems. Nuteistasis teigia, jog visi nusikaltimai yra blogis kitam ar kitiems žmonėms ir jie nesuderinami su jo vertybėmis. Nuteistasis savęs vertinime teigia, jog jo gyvenimo vertybės yra visai kitos ir jos nesusijusios su nusikaltimais, tikslas - būti doru piliečiu, dėl šeimos gerovės ir dėl kitų žmonių, nesvarbu, ar artimi, ar tik pažįstami. Asmuo teigia, kad apskritai stengiasi remti visuomenės vertybes, stengiasi dirbti gerai, tobulėti pagal įgytas profesijas.

Pažanga bausmės atlikimo metu pasireiškė tuo, kad nuteistasis turi nuolatinį darbą pagal gebėjimus, darbštus (tai byloja paskatinimai už stropų darbą ir dabartinio darbdavio charakteristika), rodo iniciatyvą savanoriškai atliekant nemokamus aplinkotvarkos darbus, pastebimi nemaži nuteistojo elgesio pokyčiai: stengiasi tvardytis, vengia stresinių situacijų, ir tai jam sekasi. Asmuo dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys „Savęs vertinime“ nuteistasis į klausimą, „Ar jūs manote, kad jūs galite visiškai nusikalsti?“, atsakė - „Visiškai ne“, motyvuodamas, jog pasikeitė jo mąstymas apie gyvenimą, apie gyvenimo vertybes: svarbiausia dabar gyvenimo vertybė jam yra šeima ir jos gerovė. Asmuo mano, kad visiškai nenusikals, nes visiškai atsiribojo nuo visų „vadinamų draugų“, pasak jo, geriausias draugas yra žmona. Pažymėtina tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (14 balų), o laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai vis mažėjo (pirminis vertinimo rezultatas 38 balai, vėliau 26 balai, po to 16 balų ir paskutinis vertinimas 14 balų) nuteistasis iš vis neturi nuobaudų, asmuo jaunas, turi dvi profesijas įgijęs ir darbo patirties pagal jas, šiuo metu turi nuolatinį darbą, kuris jam patinka ir ketina lygtinio paleidimo atveju tęsti darbą įmonėje, kurioje dabar dirba, moka priteistą civilinį ieškinį, pozityvūs ryšiai su artimaisiais, dalyvauja visuose Pusiaukelės namų renginiuose ir Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytose programose, asmuo teigia, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai atsparus, vengia stresinių situacijų ir geba kontroliuoti savo elgesį.

Vertintina ir tai, kad nuteistasis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina gyventi tuo pačiu adresu, kaip ir iki teismo gyveno. Gautame Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo“ pateikiama informacija, kad „buto savininkė, nuteistojo mama sutinka, kad sūnus gyventų šiuo adresu, ir šiame bute būtų įmontuota reikiama įranga intensyvios priežiūros vykdymui“. Minėtame rašte pateikiama išvada, kad atlikus nuteistojo socialinės aplinkos dėl intensyvios priežiūros taikymo D. R., tyrimą, nuteistajam gali būti taikoma intensyvi priežiūra adresu: (duomenys neskelbtini) (II dalis, a. b. l. 172).

Vertinant nusikaltimą, už kurį asmuo atlieka bausmę, matyti, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino šį nusikaltimą sunkiu, padarytu tyčia - jaunas žmogus neteko gyvybės. Teismas, skirdamas bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo lengvinančių aplinkybių - ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį nukentėjusiųjų turėtos turtinės žalos, gailėjosi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismo nuosprendyje teigiama, kad jo „nusikalstamus veiksmus įtakojo provokuojantis smurtinis nukentėjusiojo elgesys, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumo laipsnį ir atsitiktinį nusikalstamų veiksmų pobūdį “. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad asmuo dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies, atsakomybę už padarytą nusikaltimą prisiėmė pilnai. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Įvertinus nusikaltimo, už kurį D. R. nuteistas, sunkumą, pobūdį, jam paskirtos galutinės bausmės dydį, kuris, kaip matyti ir iš teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio motyvų, paskirtas mažesnis sankcijoje nustatytos šios bausmės vidurkį, įvertinus visas teigiamas D. R. apibūdinančias aplinkybes, tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas,bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, teismo vertinimu yra pagrindas taikyti D. R. lygtinį paleidimą.

Dėl aptarto, Komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimas D. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka aptarto reglamentavimo reikalavimams. Todėl nėra kliūčių patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir nustatyti Komisijos pasiūlytą intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyviai priežiūrai tikslinga D. R. skirti Komisijos siūlomas baudžiamojo poveikio priemones išskyrus nesilankyti vietose, kur gali kilti konfliktinės ar stresinės situacijos, kadangi sunku numatyti, kokios tai galėtų būti vietos ir situacijos, todėl teismo vertinimu tikslingiau vietoj šio siūlomos priemonės skirti priemonę neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, sveikata arba mokymusi.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 59-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. R..

Nustatyti D. R. intensyvią priežiūrą, kuri vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti D. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- tęsti darbą įmonėje, kurioje dabar dirba;

- mokėti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiesiems;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij