Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. E., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Dariui Bradūnui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Radzevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. E. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. E. (toliau ir pareiškėja) 2010 07 30 padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 06 29 įsakymą Nr. P-229; 2) pripažinti D. E. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, grąžinti į valstybės tarnybą Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos; 3) priteisti D. E. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010 06 30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2011 01 17 pateikė teismui patikslintą skundą (t. I, b. l. 180-184), kuriame atsakovais nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybės tarnybos departamento, Vidaus reikalų ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Patikslintame skunde kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2010 06 29 įsakymą Nr. P-229, kuriuo, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, D. E. nuo 2010 06 30 atleista iš Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigų; 2) pripažinti D.E. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, grąžinti į valstybės tarnybą Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, šią sprendimo dalį įpareigojant įvykdyti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; 3) priteisti D.E. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010 06 30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteistą vidutinį darbo užmokestį įpareigojant sumokėti Vidaus reikalų ministeriją. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde ir patikslintame skunde paaiškina, kad nuo 2003 11 11 perkėlimo tvarka buvo priimta į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Vidaus audito tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas (A lygis 6 kategorija). Panevėžio apskrities viršininko 2007 12 29 įsakymu nuo 2008 01 02 buvo paskirta į Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas (A lygis 13 kategorija). Panevėžio apskrities viršininko 2008 08 08 įsakymu buvo perkelta į Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas (A lygis 14 kategorija), suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Panevėžio apskrities viršininkas 2010 02 24 raštu Nr. 20-500-(11.5)-20 2010 02 26 pranešė, jog 2010 07 01 panaikinama Panevėžio apskrities viršininko administracijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybė. Pareiškėja Panevėžio apskrities viršininkui 2010 02 26 pateikė rašytinį prašymą, kuriame nurodė, kad turi daugiau kaip 11 metų darbo stažą valstybės tarnyboje, aukštąjį universitetinį finansinį-ekonominį išslavinimą, gali dirbti finansų, audito, kontrolės srityse, prašė perkelti į kitas pareigas kitose institucijose. Pareiškėja atsakymo į savo raštą negavo. Panevėžio apskrities viršininkas 2010 03 01 raštu Finansų ministeriją informavo, kad 2010 07 01 pareiškėja bus atliesta iš pareigų. Panevėžio apskrities viršininko 2010 05 12 įsakymu Nr. V-172 nuo 2010 06 30 panaikintos vidaus audito skyriaus vedėjo ir vyriausiojo specialisto pareigybės.

Panevėžio apskrities viršininko administracija 2010 01 19 NŽT pateikė informaciją apie žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas vykdančius specialistus, tačiau vidaus audito skyriuje nurodė tik vyr. specialistę, nenurodė vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės bei pareiškėjos užimamų pareigų, išsilavinimo, stažo ir kt. Tai galėjo turėti įtakos NŽT generalinio direktoriaus 2010 06 30 įsakymo dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo, kuriuo Panevėžio apskrities viršininko administracijos tarnautojai nuo 2010 07 01 buvo perkelti į tarnybą NŽT. Vadovaujantis Vyriausybės 2007 10 27 nutarimo Nr. 1114 2 punktu, valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas pareigas tarnybinio kaitumo būdu, jei jis atitinka pareigų, į kurias siekia būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Žemės ūkio ministro 2010 06 29 įsakymu Nr. 3D-601 patvirtinta nauja Nacionalinės žemės tarnybos struktūra, įsakymas įsigaliojo nuo 2010 07 01, taigi neaišku, į kokias pareigas kaitumo būdu buvo perkelti Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojai, kai įsakymas dėl pačios struktūros patvirtinimo įsigaliojo nuo 2010 07 01. Pareiškėja paaiškina, kad jai informacija apie naujas pareigybes buvo neprieinama, kadangi nauja struktūra patvirtinta tik 2010 06 29, paskelbta NŽT tinklapyje tik 2010 07 08. Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. ir darbo santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Nurodo, kad Darbo kodekso 135 straipsnis numato kriterijus, sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Konkuruojant valstybės tarnautojams didelę reikšmę turi išsilavinimas ir kvalifikacija. Atsižvelgiant į pareiškėjos turimą kvalifikaciją, išsilavinimą ir stažą, jai turėjo būti pasiūlytos pareigos, kurias užėmė žemesnės kvalifikacijos ir netinkamo išsilavinimo valstybės tarnautojai, kuriems buvo pasiūlytos pareigos NŽT. Jai jokios pareigos nebuvo netgi pasiūlytos. Pareiškėja 2010 06 29 įsakymu Nr. P-229, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo 2010 06 30 atleista iš Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų neteisėtai, nes ji turėjo būti perkelta į valstybės tarnybą NŽT nuo 2010 07 01. Be to, ji buvo atleista anksčiau, nei 2010 02 24 pranešime nurodyta jos pareigybės panaikinimo data. Taip buvo suvaržyta jos teisė būti paskirtai į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių nėra, į žemesnės kategorijos pareigas. Dėl to pareiškėja prašo pripažinti jos atleidimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia ir Darbo kodekso 297 str.

Vyriausybės 2010 03 10 nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų likvidavimo“, 5 punktu Vyriausybė nustatė, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, ginčuose dėl apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojų tarnybos santykių ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo santykių valstybei (Vyriausybei) teismuose atstovaus Vidaus reikalų ministerija ir (arba) jos įgaliota pavaldi institucija (LR Vyriausybės 2010 07 21 nutarimo Nr. 1067 (įsigaliojo nuo 2010 07 25 redakcija). To paties nutarimo 7 punkte, 7.1 punkte numatyta pavesti Vidaus reikalų ministerijai, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, mokėti išeitines išmokas atleistiems dėl pareigybės panaikinimo apskričių viršininkų administracijų valstybės tarnautojams iš tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Paaiškina, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, reikalavimai reiškiami Valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie VRM bei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, atsakovui VRM, dalyje dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo.

Teismo posėdžiuose pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą, jo argumentus ir prašė skundo reikalavimus tenkinti. Teismo posėdyje 2011 04 11 pareiškėja papildomai paaiškino, kad apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų 2010 06 30 prašymai perkelti juos į Nacionalinę žemės tarnybą jos nuomone iš viso negalėjo būti svarstomi ir nagrinėjami, nes jie neatitinka tarnautojų kaitumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, niekur nėra įregistruoti kaip gauti. Dėl to mano, kad ir įsakymas dėl jų perkėlimo į NŽT yra neteisėtas ir į tai turi reaguoti Valstybės tarnybos departamentas prie VRM. Atkreipė dėmesį į tai, kaip aplaidžiai apskrities administracija teikė teismui dokumentus, nes 2010 09 13 pažymoje dėl atsiskaitymo su pareiškėja nurodė, kad jai bus mokama išeitinė išmoka už 3 mėnesius, kai įsakyme dėl atleidimo nurodyta, kad bus mokama už 4 mėnesius ir realiai jai buvo išmokėta už 4 mėnesius. Paaiškino, kad paskutinė jos darbo diena buvo 2010 06 30, tą dieną ji dar dirbo.

Paaiškina, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalimi, likvidavimas yra vienas iš juridinio asmens pabaigos būdų. Kai likviduojamas darbdavys, atleidžiami visi darbuotojai. Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikinamos 2010 06 30 ir apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2010 07 01. Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 ir 9 dalimis, 43 straipsnio 1 dalimi ir mano, kad tam tikros garantijos netaikomos, kai valstybės institucija ar įstaiga likviduojama. Todėl mano, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio nuostatomis. Likviduojant apskritis, Vyriausybei buvo pavesta pateikti Seimui įstatymų pakeitimus, kuriais būtų perskirstytos apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijos. Pakeisti įstatymai. Įstatymais deleguotų funkcijų įgyvendinimui Vyriausybės 2010 06 29 nutarimu Nr. 892 NŽT nustatytas 993 pareigybių skaičius. Žemės ūkio ministro 2010 06 29 įsakymu Nr. 3D-600 patvirtinta NŽT nuostatų nauja redakcija, o 2010 06 29 įsakymu Nr. 3D-601 patvirtinta NŽT struktūra nuo 2010 07 01. NŽT generalinis direktorius patvirtino struktūrinių padalinių pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašą.

Vadovaujantis VTĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 10 24 nutarimu Nr. 1114 (toliau – Taisyklės), 2 punktu, 7 punktu, 20 punktu, priimamas sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo. NŽT 2010 06 30 gauti Panevėžio apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojų prašymai su dokumentų kopijomis dėl jų tarnybinio kaitumo nuo 2010 07 01. Remiantis šiais dokumentais ir vadovaujantis VTĮ 20 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 11 punktu, NŽT generalinio direktoriaus 2010 06 30 įsakymu Nr. 2P-61 Panevėžio apskrities viršininko administracijos 49 valstybės tarnautojai nuo 2010 07 01 tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelti į Nacionalinę žemės tarnybą. Pareiškėjos prašymo dėl tarnybinio kaitumo nuo 2010 07 01 į NŽT nebuvo, nors ji turėjo tokias pačias galimybes pateikti prašymą dėl galimybės perkelti į NŽT. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. E. tarnybinė veikla Panevėžio apskrities viršininko administracijoje buvo Vidaus audito skyriuje, o NŽT finansinės veiklos kontrolę atlieka Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas, todėl NŽT nėra pareigybių, kurios būtų susijusios su vidaus auditu. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžiuose atstovė palaikė atsiliepimus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai aiškino, kad pareiškėja nepagrįstai aiškina, jog valstybės tarnautojų, kurie buvo perkelti į pareiškėjos nurodomas pareigas, pareigybių aprašymai buvo specialiai pritaikyti šiems valstybės tarnautojams. Aptariamu laikotarpiu NŽT turėjo nepaprastai didelę darbo apimtį, todėl nebuvo galimybės pranešti kiekvienam valstybės tarnautojui apskrities administracijoje apie pareigas, kurias jis galėtų užimti. Vadovavosi oficialia informacija, gauta iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos apie turimą valstybės tarnautojų skaičių ir pareigybes. NŽT apie savo būsimą padėtį dėl to, kad likviduojamos apskričių viršininkų administracijos, sužinojo tik 2010 06 18, kai buvo pakeistas Žemės įstatymas. Dėl to, netgi gavus pareiškėjos 2010 02 26 prašymą, tuo metu jie nieko negalėtų pasiūlyti pareiškėjai. Tačiau šis prašymas jiems nebuvo perduotas.

Teismo posėdyje VRM atstovas nedalyvavo.

Likviduojama Panevėžio apskrities viršininko administracija pašalinta iš atsakovų ir bylos proceso teismo 2011 01 03 nutartimi, kadangi 2010 10 01 buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. (b. l. 138).

Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vyko ne struktūriniai pertvarkymai, o įstaigos likvidavimo procedūra, todėl viršininko administracija neturėjo jokios galimybės vykdyti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų ir iki 2010 06 30 siūlyti pareiškėjai kitų to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėja pati jokių kitų pareigų kitoje įstaigoje nepasirinko, todėl ji buvo teisėtai atleista iš pareigų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kitos valstybės institucijos teisės aktais nėra įpareigotos siūlyti kitoje institucijoje naikinamas pareigybes užimantiems valstybės tarnautojams pareigas savo institucijoje.

Remiasi VTĮ 20 straipsniu, reglamentuojančiu valstybės tarnautojų tarnybinį kaitumą. Paaiškina, kad procedūrą, kaip vykdomos šio straipsnio nuostatos, reglamentuoja Vyriausybės 2007 10 24 nutarimu Nr. 1114 patvirtintos taisyklės. Pagal šių taisyklių nuostatas valstybės tarnautojas pats privalo pateikti prašymą tai įstaigai, į kurią nori būti perkeltas. Į pareigas priimantis asmuo sprendžia, ar prašymas gali būti tenkinamas. Panevėžio apskrities viršininko administracija neturėjo įgalinimų priimti į pareigas kitoje įstaigoje, taip pat ir Nacionalinėje žemės tarnyboje. Darbo kodekso 135 straipsnyje įtvirtinta socialinė garantija darbuotojams taikoma tik tada, kai dėl darbovietėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities viršininko administracija nuo 2010 07 01 buvo visiškai likviduota, todėl jokios galimybės pareiškėją palikti darbe nebuvo.

Pažymi, kad kitų darbuotojų perkėlimas į kitas pareigas NŽT nesusijęs su pareiškėjos atleidimu, todėl nenagrinėtinas.

Paaiškina, kad skundžiamas įsakymas priimtas laikantis VTĮ nustatytų reikalavimų ir dėl tokio atleidimo nebuvo pažeistos procedūros ir pareiškėjos socialinės garantijos.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Ginčo dalykas yra pareiškėjos D. E. atleidimo iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau – Panevėžio AVA, administracija) Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 41 straipsnio 4 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtumas.

Nustatyta, kad D. E. Panevėžio AVA 2010 02 24 pateikė pranešimą apie pareigybės panaikinimą. Šis pranešimas grindžiamas LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymu, kuriame buvo nustatyta, kad nuo 2010 07 01 likviduojamos apskričių viršininkų administracijos. Taip pat pranešime nurodomas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnis, kuris įpareigoja pranešti apie pareigybės panaikinimą (t. I, b. l. 6). Pranešime papildomai nurodoma, kad iki pareigybės panaikinimo pareiškėja gali būti paskirta į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nebus, pareiškėjai sutikus, į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo pareiškėja nebus paskirta į kitas pareigas, nurodoma, kad ji bus atleista 2010 07 01, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė pašalpa bus išmokėta VTĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš karto po to, kai gavo šį pranešimą, pareiškėja 2010 02 26 administracijai pateikė prašymą perkelti į pareigas kitose institucijose (t. I, b. l. 7). Pareiškėja nurodė savo užimamas pareigas, jų lygį, kategoriją, savo išsilavinimą bei kokiose srityse gali dirbti. Į šį prašymą pareiškėjai atsakyta nebuvo. Tačiau tiek Panevėžio AVA atsiliepime nurodė, tiek liudytoja M. M. teisme iš dalies paaiškino, kad šis prašymas buvo perduotas 2010 04 20 raštu Nr. 20-1057-(1.12)-20 kaip informacija Vyriausybei, Koordinacinei apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisijai (liudytoja nurodė dar ir NŽT, bet ji tiksliai neprisiminė, kam persiųsti prašymai). Panevėžio AVA atsiliepime buvo nurodyta, kad tokių prašymų 2010 02 26–2010 03 31 laikotarpiu iš valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų gauta 102. Kita bylos medžiaga patvirtina, kad jokių konkrečių pasiūlymų pareiškėja negavo ir tai, kad pareiškėjai į jos 2010 02 26 prašymą atsakyta nebuvo, nebuvo pranešta, kam šis prašymas persiunčiamas. Nustatyta, kad jau 2010 03 01 Panevėžio AVA pranešė Finansų ministerijai raštu Nr. 20-641-(1.35.)-20 (t. I, b. l. 8), kad Vidaus audito skyriaus vedėja D. E. bus atleista iš pareigų. Panevėžio apskrities viršininko 2010 05 12 įsakymu Nr. V-172 nuo 2010 06 30 panaikinta eilė pareigybių, tame tarpe – Vidaus audito skyriaus vedėjo ir vyriausiojo specialisto (t. I, b. l. 9-11). Kadangi D. E. 2010 06 30 dar dirbo, reiškia pareigybė buvo panaikinta, kai buvo likviduota apskrities viršininko administracija - 2010 07 01. Tai reiškia, kad pareiškėjai apie pareigybės panaikinimą 2010 02 24 raštu (t. I, b. l. 6) pranešta teisingai. Dėl D. E. išsilavinimo, jos tarnybinio vertinimo einant pareigas Panevėžio AVA ginčo nėra ir šios aplinkybės nebuvo atleidimo pagrindu. Ginčo esminis klausimas yra tai, ar Panevėžio AVA, Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai perėjo dalis administracijos funkcijų, susijusių su žemėtvarka, privalėjo pasiūlyti pareiškėjai pareigas, atitinkančias jos kvalifikaciją, išsilavinimą, stažą. Be to, pareiškėja nurodo, kad dėl to, jog NŽT naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2010 06 30, iš jos buvo atimta galimybė ir pačiai nurodyti, į kokias pareigas ji norėtų pretenduoti. Pareiškėja kaip pažeidimą nurodo tai, kad Panevėžio AVA nepranešė NŽT apie jos užimamą pareigybę, todėl vėliau, 2010 06 30 įsakyme Nr. 2P-61 (t. I, b. l. 82-89) dėl perkėlimo NŽT nurodė tik Vidaus audito skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas užimantį tarnautoją, kuris ir buvo perkeltas į NŽT Rokiškio žemėtvarkos skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (įsakyme pažymėta 42 numeriu), bet nenurodė vedėjo pareigybės. Tačiau bylos medžiaga rodo, kad priimant į pareigas NŽT, apskrityje dirbę tarnautojai 2010 06 30 rašė prašymus NŽT direktoriui (t. I, b. l. 150, 156, 164, 171). Tai, kad šie prašymai NŽT neįregistruoti, šioje byloje nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi. Nustatyta, kad prašymuose tarnautojai nurodė konkrečias pareigybes, į kurias siekia būti perkelti, ir šie jų prašymai buvo tenkinami NŽT direktoriaus 2010 06 30 įsakymu Nr. 2P-61 (t. I, b. l. 82-89), kas reiškia, kad NŽT vadovybė prašymus gavo, o tarnautojai apie patvirtintas pareigybes susižinojo. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVA teikė NŽT informaciją apie naikinamas pareigybes. Tokia informacija teikta 2010 01 19 (t. I, b. l. 20-22), ją pasirašė administracijos likvidavimo darbo grupės vadovas V. T. Šioje informacijoje nėra pareiškėjos ir jos užimamos pareigybės, o yra nurodyta tik Vidaus audito skyriaus vyr. specialistė, kuri vėliau 2010 06 30 įsakymu ir perkelta į NŽT. Nustatyta, kad naujas pareigybių sąrašas NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 2P-56 patvirtintas 2010 06 30 (t. I, b. l. 77-80). Tą pačią dieną priimtas ir NŽT įsakymas dėl perkėlimo Nr. 2P-61. Pareiškėja ginčijamu 2010 06 29 įsakymu Nr. P-229 atleista nuo 2010 06 30 iš Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų (t. I, b. l. 12), bet 2010 06 30 ji dar dirbo, kaip ir tie tarnautojai, kurie padavė prašymus dėl perkėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta ir tos aplinkybės niekas neginčija, kad Panevėžio AVA likviduota įstatymu. Apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiu galios įstatymo (2009 07 07 Nr. XI-318, toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2009 11 01 pateikia Seimui įstatymų, kuriais būtų perskirstytos apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijos, nustatomas ir (arba) keičiamas valdymas aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus, ir įstatymų, kuriuose minimas apskrities viršininkas, apskrities viršininko administracija ar pateikiamos nuorodos į Apskrities valdymo įstatymą. Vyriausybė įpareigota iki 2010 07 01 priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 07 01. Šio Įstatymo nuostatos reiškia, kad ne visos apskričių administracijų funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nes tos funkcijos turėjo būti perskirstytos tarp įvairių institucijų. Vyriausybė 2009 09 30 nutarimu Nr. 1242 sudarė Koordinacinę apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisiją (toliau - Koordinacinė komisija) ir patvirtino šios komisijos darbo reglamentą (toliau - Darbo reglamentas). Koordinacinės komisijos uždavinys ir funkcijos nustatyti Darbo reglamento 6 ir 7 punktuose. Šiame teisės akte neišskirta, kad Koordinacinė komisija privalo spręsti ir valstybės tarnautojų perkėlimo klausimus. Uždaviniai nurodomi, kaip visų klausimų, susijusių su administracijų likvidavimu, svarstymas. Išskirti tik ginčai dėl materialinių ir finansinių išteklių perdavimo. Taigi šis Vyriausybės nutarimas nenumatė, kad Koordinacinės komisijos privalėtų spręsti valstybės tarnautojų tarnybinio kaitumo klausimus. Pradinėje nutarimo redakcijoje buvo numatyta, kad Koordinacinė komisija koordinuoja administracijų vykdomų funkcijų perskirstymo veiklą ir su tuo susijusią veiklą (biudžetinių įstaigų steigėjų teisės, turtinių ir neturtinių teisių perdavimas, įsipareigojimų vykdymas ir pan.). Valstybės tarnybos klausimų sprendimas šiai komisijai nebuvo priskirtas nuo pat jos įsteigimo, tačiau tai nereiškia, kad Koordinacinė komisija negalėjo svarstyti tų klausimų ir teikti apskričių viršininkų administracijų likvidacinėms komisijoms rekomendacijų. Šiuo atveju nenustatyta, kad Koordinacinė komisija būtų kaip nors sureagavusi į Panevėžio AVA siųstą 2010 04 20 raštą su darbuotojų prašymais (raštas teismo reikalavimu nebuvo rastas). Koordinacinei komisijai tam tikri pavedimai valstybės tarnybos klausimais yra duodami Vyriausybės 2010 03 10 nutarime Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“. Šiuo nutarimu likvidatoriais paskirti apskričių viršininkai. Šiame nutarime dėl valstybės tarnybos santykių 5.1. punkte nustatyta, kad ginčuose dėl administracijų valstybės tarnautojų tarnybos santykių valstybei (Vyriausybei) teismuose atstovauja Vidaus reikalų ministerija ir (arba) jos įgaliota pavaldi institucija. Nutarimo 8 punktu Koordinacinė komisija įpareigota, nustačius, kad gali prireikti papildomų finansinių išteklių ir valstybės tarnautojų pareigybių šio nutarimo 5.1. punktui įgyvendinti, iki 2010 06 01 pateikti Vyriausybei atitinkamus pasiūlymus. Taigi, Koordinacinė komisija įpareigota tik pasirūpinti valstybės tarnautojų pareigybėmis (finansiniais ištekliais) nurodyto nutarimo 5.1. punktui įgyvendinti, t. y. ginčams dėl tarnybos santykių atstovauti. Tačiau šis punktas nereiškia pareigos pasirūpinti naujomis pareigybėmis, kad visi valstybės tarnautojai būtų perkelti į atitinkamas pareigas. Naujoje šio nutarimo redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 05 12, nuostatos nesikeitė, tik papildomai VRM pavesta mokėti išeitines išmokas atleistiems dėl pareigybės panaikinimo administracijų valstybės tarnautojams iš tam skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Taigi, teisės aktuose, kuriais buvo vykdomas apskričių viršininkų administracijų likvidavimas, nebuvo numatyta, kad valstybės tarnautojai bus perkeliami į kitas pareigas, į kokias pareigas jie galės pretenduoti, nenumatyta speciali šiam atvejui valstybės tarnautojų kaitumo tvarka, pvz., kad perduodant apskričių funkcijas kitoms įstaigoms, į jas perkeliami ir valstybės tarnautojai, atleidžiami iš apskričių viršininkų administracijų. Šių klausimų sprendimas nepavestas ir Koordinacinei komisijai arba apskričių likvidavimo komisijoms. Daroma išvada, kad likviduojant apskričių administracijas ir dėl to atleidžiant ar perkeliant valstybės tarnautojus, būtina vadovautis bendromis Valstybės tarnybos įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis, taikytinomis (arba netaikytinomis) likviduojant valstybės įstaigą.

Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja VTĮ 44 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje nenumatytas toks atvejis, kaip įstaigos likvidavimas, tačiau numatytas atvejis, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė likviduojama (44 str. 1 d. 9 p.). Dėl to pareiškėja ir nurodo, kad jai turi būti taikoma garantija, numatyta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jai turėjo būti pasiūlytos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jei tokių nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, žemesnės kategorijos pareigos. Pareiškėja netgi nurodo konkrečias pareigas, kurias NŽT užėmė kiti asmenys, perkelti iš apskrities viršininko administracijos, ir kurios turėjo būti pirmiausiai pasiūlytos pareiškėjai (įsakymai, prašymai, pareigybių aprašymai yra t. I, b. l. 149-175). Tačiau, kadangi aptariamu atveju likviduota įstaiga, akivaizdu, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos toje įstaigoje pareiškėjai iš viso negalėjo būti pasiūlytos, nes jų neliko. VTĮ 5 straipsnyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi VTĮ nereglamentuoja atleidimo, kai likviduojama įstaiga, taikytinos Darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos. DK 124 str. numatytas toks darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai likviduojamas darbdavys be teisių perėmėjo. DK 135 str. numatyta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti reglamentuoja tik atvejus, kai mažinamas darbuotojų skaičius. DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktas netgi leidžia nutraukti darbo sutartį be įspėjimo likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Pareiškėja dirbo Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigose. Nei Įstatymas, nei Vyriausybės nutarimai neįpareigojo jokių kitų institucijų perimti apskričių administracijų vidaus audito vykdymo funkcijų, o taip pat apskrities viršininko administracijos kaip darbdavio tam tikrose srityse funkcijų. NŽT buvo perduotos žemės tvarkymo funkcijos, tačiau NŽT struktūroje nėra vidaus audito skyriaus (t. I, b. l. 91). Pagal žemės ūkio ministro 2001 06 14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (2010 06 29 įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) 19 punktą, NŽT finansinės veiklos kontrolę atlieka ŽŪM Vidaus audito departamentas. Nors kita Panevėžio AVA valstybės tarnautoja buvo perkelta iš Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų į NŽT Rokiškio žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (t. I, b. l. 155), tačiau tai buvo padaryta pagal tarnybinio kaitumo būdu perkeliamo tarnautojo paduotą prašymą (t. I, b. l. 156). Pareiškėja taip pat galėjo pateikti prašymą perkelti į panašias pareigas, nepaisant to, kad tuo metu dar nebuvo paskelbti pareigybių aprašymai. Antra vertus, pareiškėjos neinformavimas apie galimas pareigybes (nepateikimas jai atsakymo), nors ji teikė dėl to prašymą dar 2010 02 26, laikytinas Viešojo administravimo nuostatų pažeidimu. Tačiau šio įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti pagrindu ginti pareiškėjos teisę į tam tikras pareigas valstybės tarnyboje.

Dėl tarnybinio kaitumo.

VTĮ 20 straipsnis reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojų kaitumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

Pareiškėja savo reikalavimus grindžia Vyriausybės 2007 10 24 nutarimu „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių nuostatomis. Bylos duomenys patvirtina, kad tie tarnautojai, kurie iš apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojo pareigų buvo perkelti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas Nacionalinėje žemės tarnyboje, perkeliami buvo Panevėžio apskrities viršininko įsakymais, vadovaujantis Taisyklių 9 punktu (t. I, b. l. 149, 155, 163, 170). Po to, kaip numato Taisyklės, NŽT 2010 06 30 įsakymas Nr. 2P-61, kuriuo tie tarnautojai priimti į tarnybą NŽT, grindžiamas Taisyklių 11 punktu. Šie bylos duomenys patvirtina, kad visi nurodyti veiksmai vyko vieną dieną – 2010 06 30 (paduoti prašymai dėl perkėlimo, patvirtinti pareigybių aprašymai, 2010 06 30 NŽT įsakymu Nr. 2P-56 patvirtinti pareigybių sąrašai, priimti įsakymai dėl perkėlimo).

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje, prašymą jį perkelti pateikia įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, į pareigas priimantis asmuo, gavęs prašymą, sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar netenkinimo priima ir apie sprendimą informuoja tarnautoją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad įstaigoje, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos įstaigoje. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad įstaigoje, į kurią siekia būti perkeltas valstybės tarnautojas, į pareigas priimantis asmuo, gavęs Taisyklių 9 punkte nurodyto sprendimo kopiją, priima sprendimą priimti valstybės tarnautoją į pareigas nuo datos, kuri nurodyta Taisyklių 9 punkte nurodytame sprendime. Taigi šių Taisyklių nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas pateikia prašymą perkelti jį į pareigas tai įstaigai, į kurią siekia būti perkeltas. Pareiškėja prašymą dėl paskyrimo į kitas pareigas 2010 02 26 padavė Panevėžio apskrities viršininkui, kuris negalėjo pradėti Taisyklėse reglamentuojamos procedūros, nes pirmiausiai apskrities viršininkas turėjo gauti sprendimą, kad valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitą įstaigą. Pirmiau minėta, kad nepateikimas pareiškėjai atsakymo į jos prašymą, o taip pat jo nepersiuntimas kompetentingai institucijai, nepranešimas pareiškėjai, kam šis prašymas perduotas, galėtų būti vertinamas kaip Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimas, kas galėtų sukelti kitas pasekmes nei atleidimo pripažinimas neteisėtu (pasekmes numato VAĮ 42 straipsnis), tačiau toks ginčas šioje byloje nenagrinėjamas. Kadangi pareiškėja nepadavė prašymo NŽT kaip numato Taisyklės, šiuo atveju nėra svarbu, kad per visą įspėjimo laiką iki 2010 06 30 NŽT nebuvo patvirtintas naujas pareigybių sąrašas, nes pareiškėja bet kuriuo atveju galėjo teikti NŽT ar kitai valstybės įstaigai prašymą perkelti į kitas laisvas pareigas. Ta įstaiga būtų įpareigota pateikti pareiškėjai motyvuotą sprendimą. Kadangi pareiškėja nedirbo su žemės tvarkymu susijusių darbų, ji galėjo būti perkeliama nebūtinai į NŽT, o galėjo būti perkelta į bet kurią kitą valstybės įstaigą.

Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, daroma išvada, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija neturėjo pareigos pasiūlyti pareiškėjai kitas pareigas Nacionalinėje žemės tarnyboje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos pažeidžiant VTĮ 43 straipsnyje numatytas kitas garantijas. Dėl to teismas neanalizuoja pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad jai turėjo būti pasiūlytos konkrečios pareigos NŽT, nes jos kvalifikacija, išsilavinimas geriau atitiko reikalavimus pareigybėms, kurias užėmė iš viršininko administracijos perkelti valstybės tarnautojai (tų pareigybių aprašymus pateikė NŽT, b. l. 152-154, 160-162, 166-169, 173-175).

Dėl atleidimo datos.

2010 02 24 pranešime apie pareigybės panaikinimą pareiškėjai buvo pranešta, kad jos pareigybė panaikinama 2010 07 01. Įspėjimas įteiktas 2010 02 26. 2010 06 29 įsakymu pareiškėja D. E. atleista 2010 06 30, t. y. pareiškėja buvo įspėta prieš 4 mėnesius. Pareigybė iš tiesų buvo panaikinta 2010 07 01, nes tai Įstatyme ir Vyriausybės nutarimuose nustatyta apskričių viršininkų administracijų likvidavimo data, be to Panevėžio apskrities viršininko 2010 05 12 įsakymu Nr. V-172 „Dėl pareigybių panaikinimo“ (t. I, b. l. 9-11) nuo 2010 06 30 panaikinta Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybė. Kadangi pareiškėja nei 2010 06 29, nei 2010 06 30 nepateikė jokių prašymų kitoms įstaigoms, į kurias ji siektų būti priimta, negalima daryti išvados, kad tokiu būdu, t. y. įsakymą surašant dieną prieš atleidimą, pareiškėjai būtų sutrukdyta pasinaudoti galimybe būti perkeltai, kaip tai numato Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybės tarnautojų kaitumą reglamentuojančios taisyklės. Tai, kad kiti valstybės tarnautojai tokius prašymus pateikė 2010 06 30, taip pat nieko nekeičia, nes pareiškėja taip pat galėjo 2010 06 30 pateikti prašymą NŽT ar kitai valstybės ar savivaldybės įstaigai. Pareiškėjos paaiškinimas, kad ji nežinojo apie būsimas pareigybes, yra pagrįstas, nes naujos pareigybės NŽT patvirtintos tik 2010 06 30, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip sutrukdžiusi paduoti prašymą dėl perkėlimo. Pareiškėja bet kuriuo atveju NŽT galėjo pateikti tokį prašymą, kokį ji pateikė 2010 02 26 apskrities viršininkui, kuriame ji taip pat galėjo nurodyti užimamas pareigas, jos kvalifikaciją, stažą, išsilavinimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau, atsižvelgiant į apskričių viršininkų administracijų likvidavimą, prašyme pareiškėja galėjo nurodyti analogiškas jos užimamoms pareigoms pareigas ir pateikti paaiškinimą, kad ji negali nurodyti konkrečių pareigų, nes jos dar nepatvirtintos. Bet kuriuo atveju toks prašymas turėtų būti išnagrinėtas ir tuomet būtų svarbu tai, kad pareigybių sąrašai NŽT buvo patvirtinti tik 2010 06 30.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai kitas pareigas kitose valstybės institucijose, kad nei Panevėžio apskrities viršininko administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė Vyriausybės 2007 10 24 nutarimu „Dėl valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių nuostatų. Pareiškėja neginčijo tos aplinkybės, kad ją atleidžiant, su ja atsiskaityta buvo tinkamai. Kiti pareiškėjos nurodyti teisės aktai taip pat nenustatė pareigos nei NŽT, nei Panevėžio AVA organizuoti valstybės tarnautojų perkėlimo iš likviduojamų apskričių administracijų. Dėl to pareiškėjos reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, grąžinti į valstybės tarnybą Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM ir priteisti vidutinį darbo užmokestį pripažįstami nepagrįstais ir netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. E. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.