- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2-83/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- Verdispar International
- Ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verdispar International“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3137-553/2010 pagal ieškovo T. K. ieškinį minėtam atsakovui dėl premijų ir delspinigių priteisimo, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs, prašė pagal darbo sutarties 3.2 punktą priteisti iš atsakovo UAB „Verdispar International“ 562 500 Lt nesumokėtų premijų už laikotarpį nuo darbo sutarties sudarymo iki 2009 m. birželio 1 d., taip pat 40 500 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-10, 44-54). Ieškovas taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises ir/ar atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Ieškovas nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog atsakovas bando išvengti savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį vykdymo. Nuo metų pradžios ėmė blogėti atsakovo finansinė padėtis, o atsižvelgiant į atsakovo nesąžiningus veiksmus, tai suteikia pagrindą manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanumu. Atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, kyla grėsmė, kad atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti turtą arba jį perleisti. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o kilnojamojo turto realizavimas būtų praktiškai neįmanomas, todėl teismas turi areštuoti atsakovui priklausančias lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atmetęs ieškovo T. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b. l. 41-42). Teismo teigimu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra ne dėl darbo sutartyje sulygto pagrindinio darbo užmokesčio, o dėl papildomų su darbo santykiais susijusių išmokų - premijų, kurios mokėtinos atsižvelgiant į darbuotojo darbo rezultatus, esant sutartyje numatytoms sąlygoms, į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, nusprendė, jog atsakovo didelės sumos lėšų areštas, nesant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, praktiškai paralyžiuotų atsakovo ūkinę veiklą, turėtų lemiamą įtaką įmonės mokumui.
Lietuvos apeliacinis teismas, 2009 m. spalio 15 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 203-206), nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių aplinkybių, ar atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų pobūdį, pareikšto reikalavimo sumą, atsakovo finansines galimybes (nuosavybės teise valdomą turtą, to turto mastą, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus ir pan.), egzistuoja teisinis pagrindas užtikrinti ieškovo reikalavimus, pritaikant atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus apygardas teismas, iš naujo išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, 2009 m. spalio 29 d. nutartimi patenkino ieškovo T. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 603 000 litų vertės atsakovo UAB ,,Verdispar International“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis; nesant ar nepakankant UAB ,,Verdispar International“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, nutarta areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį (1 t., b. l. 207-209).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Verdispar International“ atskiruoju skundu prašo panaikinti apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b. l. 210-214). Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi skundžiamą teismo nutartį priėmė ta pati teisėja, kuri buvo priėmusi 2009-07-03 nutartį, panaikintą Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartimi (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
2. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, nepagrįstai konstatuodamas, jog pateikti dokumentai neatspindi įmonės dabartinės finansinės padėties. Atsakovas yra turto valdymo bendrovė, pajamas gaunanti ilgalaikių nekilnojamojo turto valdymo sutarčių pagrindu. Šios sutartys buvo pateiktos teismui ir jos įrodo, kad atsakovas iki 2011 metų kas mėnesį gaus apie 286 663 Lt pajamų ir bus finansiškai pajėgus įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra duomenų apie atsakovo išlaidas, kadangi jas patvirtina atsakovo su atskiruoju skundu pateikiama išlaidų apskaičiavimo lentelė, pagal kurią, atsakovo mėnesio sąnaudos yra tik apie 50 000 Lt, kurios, lyginant su gaunamomis pajamomis, yra nedidelės.
4. Kadangi atsakovas neturi materialaus turto, jo piniginių lėšų areštas sutrikdytų atsakovo veiklą, o tai pažeistų civilinio proceso ekonomiškumo ir teisingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti (2 t., b. l. 2-6). Atsiliepime nurodoma:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi įstatymas draudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme tik tuo atveju, jei buvo panaikintas teismo sprendimas, kuriuo byla buvo išnagrinėta iš esmės (CPK 71 str.).
2. Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti duomenys nepaneigia prezumpcijos, jog didelė reikalavimo suma yra pagrindas manyti, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal atsakovo pateiktus duomenis apie jo kas mėnesį gautinas pajamas bei išlaidas, per 10 mėnesių jis turėjo būti sukaupęs apie 2 mln. litų, todėl pritaikytas 603 000 litų vertės lėšų areštas neturėtų sutrikdyti atsakovo veiklos ir galimybių vykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau antstolis, vykdydamas teismo nutartį, pas atsakovą jo sąskaitose rado tik apie 250 000 Lt, o atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad turėtų daugiau turto ar lėšų. Be to, nepateikta duomenų ir apie tai, kad pagal atsakovo minimas nekilnojamojo turto valdymo sutartis atsakovas gauna pajamas.
3. Sunkią atsakovo finansinę padėtį patvirtina dienraščio „Verslo žinios“ publikacijos turinys, kurioje atsakovas viešai pripažįsta, kad jo Lietuvoje planuoti nekilnojamojo turto plėtros projektai yra sustabdyti, taip pat atsakovo 2009-06-18 raštas ieškovui, kuriame nurodoma, kad atsakovas vertina ieškovo siūlymą atsisakyti dalies premijos, kaip supratimą, kokioje finansinėje padėtyje atsidūrė atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo teiginiu, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisės į tinkamą teismo procesą principo turinį sudaro nuostata, jog tas pats teisėjas negali nagrinėti bylos pakartotinai. Ši nuostata įtvirtinta CPK 71 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Ši teisės norma imperatyviai draudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą pakartotinai, t. y. jei aukštesnės instancijos teismas panaikino jo priimtą sprendimą toje byloje, teisėjas negali nagrinėti bylos pakartotinai. CPK 290 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Šiuo atveju skundžiama nutartimi teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, o tik priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl apelianto argumentai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas yra nepagrįsti ir atmestini (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 261 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 603 000 Lt, tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).
Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog minėto dydžio ieškinys pareikštas atsakovui, neturinčiam nekilnojamojo ar kito vertingo materialaus turto, ką patvirtina byloje esantis atsakovo 2008 m. balansas (1 t., b. l. 161) bei ieškovo pateikti duomenys (to neneigia ir atsakovas), sudaro pagrindą teigti, kad nurodyta ieškinio suma yra didelė atsakovui, tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią gali motyvuotai paneigti atsakovas, pateikęs duomenis apie savo finansinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo finansinę bei turtinę padėtį, pagrįstai nesirėmė byloje pateiktais UAB „Verdispar International“ 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kadangi juose pateikiami duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, buvusius 2008 metais, kurie šiuo metu, t. y. praėjus nuo ataskaitinio laikotarpio daugiau nei metams, gali būti iš esmės pasikeitę. Nors atsakovas ir teigia, jog jo finansinė padėtis yra gera, tačiau to nepatvirtina jo pateikiami duomenys (CPK 178 str., 314 str.).
Atsakovo teismui pateiktos projekto plėtros ir valdymo sutartys, sudarytos su UAB „Ukmergės 374 investicija“, UAB „Vedispar Gluosniai“ ir UAB „Aludarių Development“, neįrodo, jog atsakovas realiai gauna pagal šias sutartis numatytas pajamas, juolab, kad atsakovas nepateikė šių pajamų gavimą patvirtinančių buhalterinių ar kitokių dokumentų (sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, banko pavedimų). Priešingai, ieškovo Apeliaciniam teismui pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo nurodytų sutarčių tinkamo vykdymo bei pagal šias sutartis gaunamų pajamų, taip pat dėl atsakovo galimybių tinkamai įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą.
Antstoliui, vykdant teismo nutartį, atsakovo sąskaitose buvo apie 250 000 Lt (2 t., b. l. 7), iš teismui pateikto susirašinėjimo su ieškovu, matyti, jog atsakovo nurodytos projektų plėtros ir valdymo sutartys šiuo metu yra arba nutrauktos, arba jų vykdymas sustabdytas (2 t., b. l. 15), o atsakovo ilgalaikio turto vertė 2009-10-31 sudarė tik apie 19 000 Lt. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, jam nėra didelė. Taigi apeliantas nepaneigė minėtos prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).
Neturi pagrindo atskirojo skundo argumentai dėl civilinio proceso ekonomiškumo ir teisingumo principų pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neturi ilgalaikio materialaus turto, todėl, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti areštuojamos atsakovo piniginės lėšos, esančios banke. Tačiau aplinkybė, jog dėl tokio arešto atsakovas patirs nepatogumų ar veiklos suvaržymų, negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, juolab kad skundžiama teismo nutartimi leista iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, t. y. su neišmokėtu darbo užmokesčiu - premijomis (DK 186 str. 1, 2 d.), o darbuotojas yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis ekonomine ir socialine prasme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, manydamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolių, gali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba prašyti teismo pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, o, įmokėjęs reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikęs banko garantiją, gali prašyti panaikinti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str., 147 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį.