- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-126-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00514-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Stasys Gagys, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės "ATERNA"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 19 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad jautėsi pažemintas ir patyrė neturtinę žalą, nes netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (skylė grindyse), be atskyrimo nuo kitos patalpos, iš kurios sklido nežmoniška smarvė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktu, teigė, kad imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 69 ir Nr. 76 buvo laikomas vienas, todėl jo teisės, užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pažeistos nebuvo. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas bylai aktualiu laikotarpiu, nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo ar neatitikimo higienos reikalavimams. Jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą pareiškėjas ar kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė, todėl preziumavo, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pretenzijos už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjas nepateikė jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą, nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą, tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo sąlygos Šiaulių TI buvo pažeistos, neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.
6. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 76 ir Nr. 69. Kameroje Nr. 69 sanitarinio mazgo plotas 0,59 kv. m, jis atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis 1,81 cm, kameroje Nr. 76 sanitarinio mazgo plotas 1,03 kv. m, jis atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis 1,92 cm, ir užuolaida. Kadangi tualetas yra atskirtas mažiausia 1,81 m aukščio sienele, todėl, teismo vertinimu, privatumas pažeistas nebuvo. Be to, pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas, bet atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą. Teismas pastebėjo, kad kameroje Nr. 69 sanitarinio mazgo plotas yra nedidelis (0,58 kv. m), todėl gali kelti papildomus nepatogumus.
7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI administracija nesiima jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Iš teismui pateiktų Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus remonto darbus yra matyti, jog siekiant pagerinti į tardymo izoliatorių patalpintų asmenų laikymo sąlygas gyvenamosios kameros yra remontuojamos.
8. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
10. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
11. Pareiškėjas nesutinka, kad pakanka jo teisių pažeidimo konstatavimo nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo laikomas ne gyvenamojoje patalpoje, o gyvenamajame tualete, turėjo valgyti, miegoti ir atlikti gamtinius reikalus vienoje patalpoje.
12. Pareiškėjo nuomone, priimtas teismo sprendimas vertinamas kritiškai, pastraipos prieštarauja viena kitai, nacionaliniai teismai yra šališki ir nėra užtikrinama teisė į nešališką teismą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovas pažymi, kad apeliantas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, reiškia nepasitenkinimą apskritai dėl situacijos Lietuvos kalėjimuose, o ne konkrečiai dėl bylos aplinkybių, nenurodo jokio juridinio apeliacinio skundo pagrindo. Taip pat nenurodo (nepateikia) jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 19 d., atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatęs, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės ir nebuvo tinkamos ventiliacijos, pripažino pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas pažeidimą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad šiuo atveju nepakanka jo teisių pažeidimo konstatavimo.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Vertinant apeliacinio skundo teiginius, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
21. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 19 d. kamerose Nr. 69 ir Nr. 76. Kameroje Nr. 69 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis 1,81 m, o kameroje Nr. 76 – 1,92 m aukščio OSB plokšte. Tačiau, pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu kamerose Nr. 69 ir Nr. 76 pareiškėjas buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, duomenų, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas kitų asmenų, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas negalėjo privačiai naudotis tualetu ir dėl to būtų patyręs nepatogumus, diskomfortą, kas laikytina, jog minimu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista.
22. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (taip pat) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau pažymėjo, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės ir iš jo sklido blogas kvapas.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismų šališkumu, pažymi, jog teisėjų ir teismų nepriklausomumas bei nešališkumas kaip vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo principų įtvirtintas 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (ABTĮ 44 str. 6 d.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.