Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Isaakui Kaganui, Jūratei Kleinauskienei, Viktorui Rutkauskui, Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo: T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta areštas penkiasdešimčiai parų.

V. V. nuteistas pagal BK 159 straipsnį (dėl I. K. įtraukimo į nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 159 straipsnį (dėl D. T. įtraukimo į nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl F. G. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. G. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

V. V. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jis nepadarė šios nusikalstamos veikos.

M. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu penkiasdešimčiai parų, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį areštu septyniasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta areštas septyniasdešimčiai parų.

I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį atleistas, įpareigojant jį vienerius metus tęsti mokslą ir nuo 23 val. iki 7 val. būti namuose.

I. K. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jis nepadarė šios nusikalstamos veikos.

Priteista iš T. A. , D. T. , V. V. solidariai F. G. 543 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš T. A. 365,43 Lt proceso išlaidų valstybei.

Priteista iš V. V. ir M. Š. po 35,20 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, įpareigojant jį vienerius metus tęsti mokslą, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. birželio 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) kaime, kieme kilus konfliktui tarp jo ir M. S. , neatsargiai elgdamasis su rankoje laikomu peiliu, sužalojo M. S. padarydamas jam durtinę-pjautinę kiaurinę pilvo žaizdą ir taukinės pažeidimą, didžiosios taukinės įpjovimą su kraujo patekimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo M. S. .

T. A. , V. V. nuteisti už tai, kad jie kartu su D. T. 2007 m. rugsėjo 14 d., apie 23 val., pro nerakintas duris įsibrovė į F. G. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami) kaime, iš ten slapta pagrobė keturias 320 Lt vertės aliuminines talpyklas, 80 Lt vertės meškerę, 80 Lt vertės spiningą, dvi 30 Lt vertės plastmasines talpyklas, 150 Lt vertės elektrinį metalo pjaustytuvą, 100 Lt vertės raktų rinkinį, 150 Lt vertės kompresoriaus žarną, 30 Lt vertės 10 litrų indą su tepalu, nuo lauke stovinčio traktoriaus pagrobė 400 Lt vertės starterį ir iš traktoriaus bako pagrobė 88 Lt vertės 40 litrų dyzelino, taip nukentėjusiajam F. G. padarydami 1428 Lt turtinę žalą.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad D. T. yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbiami), pasiūlęs jam ir kartu dalyvaudamas vagystėje iš F. G. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbiami), įtraukė nepilnametį D. T. į nusikalstamą veiką.

V. V. , M. Š. nuteisti už tai, kad jie su I. K. , kuris nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį atleistas, 2007 m. spalio 4 d., apie 13 val., (duomenys neskelbiami) kaime, veikdami kartu, nuplėšę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į P. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur I. K. kėsinosi pagrobti P. G. pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. V. V. ir M. Š. iš namo pagrobė P. G. 1000 Lt vertės benzininį pjūklą, o M. Š. pagrobė ir 16- o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,BM“ Nr. Š 618-64.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad I. K. yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbiami), pasiūlęs jam ir kartu dalyvaudamas svetimo turto vagystėje iš P. G. namo, esančio (duomenys neskelbiami), įtraukė nepilnametį I. K. į nusikalstamą veiką.

M. Š. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams. Prokuroras skunde teigia, kad šį teismo nuosprendžio dalis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl keistina.

Prokuroras skunde taip pat nesutinka ir su apygardos teismo kitiems asmenims, tai yra V. V., I. K. , M. Š. , paskirtomis bausmėmis. Skunde prašo atsižvelgiant į tai, jog visi jie padarė sunkų nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupe, kas yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, V. V. praeityje jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, dėl V. V. pradėti ir kiti ikiteisminiai tyrimai, šis niekur nedirba, nesimoko, kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, M. Š. niekur nedirba, nesimoko, I. K. nors ir mokosi, bet charakterizuojamas neigiamai, M. Š. ir I. K. kaltinami padarę dvi nusikalstamas veikas, V. V. , I. K. , M. Š. paskirti griežtesnes – laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistieji T. A. , V. V. , jų gynėjai, nuteistųjų M. Š. ir I. K. gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismo nuosprendis iš dalies keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės T. A. (BPK 328 straipsnio 1–2 punktai) ir naikintina nuosprendžio dalis, kuria V. V. išteisintas pagal BK 254 straipsnio dalį, ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

V. V. , M. Š. ir I. K. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie 2007 m. spalio 4 d., apie 13 val., (duomenys neskelbiami), veikdami kartu, nuplėšę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į P. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė benzininį pjūklą ,,H-40“, 1000 Lt vertės, taip nukentėjusiajam padarydami 1000 litų turtinę žalą, bei pagrobė dvivamzdį medžioklinį šautuvą ,,BM“ modelio, Nr. Š 618-64, 16-o kalibro.

Teismas nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad V. V. , M. Š. ir I. K. 2007 m. spalio 4 d., apie 13 val., (duomenys neskelbiami) kaime, veikdami kartu, nuplėšę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į P. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur I. K. kėsinosi pagrobti P. G. pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. V. V. ir M. Š. iš namo pagrobė P. G. 1000 Lt vertės benzininį pjūklą, M. Š. pagrobė ir 16-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,BM“ Nr. Š 618-64.

Savo išvadas teismas motyvavo tuo, kad iš I. K. parodymų matyti, kad į P. G. namą jis brovėsi turėdamas tikslą pagrobti pinigų. Jų neradęs I. K. kitiems bendrininkams liepė daiktų nevogti. Tai pripažįsta ir V. V. su M. Š. . Teismo nuomone, I. K. veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, nes jis, įsibrovęs į patalpą, kėsinosi pagrobti P. G. pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado. Grobti kitą turtą jis atsisakė.

V. V. veiką teismas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą - benzininį pjūklą. Iš V. V. parodymų, teismo nuomone, matyti, kad jis į P. G. namą brovėsi pagrobti ,,kokį nors turtą“. M. Š. veiką teismas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, nes jis, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą ir šaunamąjį ginklą. Iš M. Š. parodymų, teismo nuomone, matyti, kad jis kaip ir V. V. iš P. G. namo norėjo pagrobti ,,kokį nors turtą“. M. Š. pagrobė ir šaunamąjį ginklą. Apie šaunamojo ginklo buvimą name jie nežinojo ir, braudamiesi į P. G. namą, pagrobti ginklą tyčios neturėjo. Tokia tyčia kilo radus šaunamąjį ginklą name. Teismo nuomone, jokiais patikimais įrodymais neįrodyta, kad I. K. ir V. V. turėjo tikslą pagrobti šaunamąjį ginklą. I. K. , neradęs pinigų, kitiems sakė iš namo nieko neimti. Neįrodyta ir tai, kad V. V. turėjo tyčią pagrobti šaunamąjį ginklą. Iš tolesnių jų veiksmų (ginklo realizavimo) matyti, kad tokią tyčią, kuri kilo tik radus ginklą, turėjo tik M. Š. . Teismas I. K. ir V. V. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl I. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir dėl I. K. veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį. Prokuroro nuomone, remiantis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais I. K. , V. V. , M. Š. parodymais nustatyta, kad I. K. , V. V. , ketindami apvogti P. G., veikė bendrai su kitais nuteistaisiais, būdami iš anksto susitarę ieškoti bet kokio vertingesnio daikto ar pinigų, tai yra jų tyčia nebuvo nukreipta tik į ketinimą pagrobti pinigus, visi jie veikė neapibrėžta tyčia, ši jų veika turi būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes (jos yra visas pagrobtas turtas): I. K. ne kaip pasikėsinimas, o kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat I. K. bei V. V. inkriminuotini visi iš P. G. namo pavogti daiktai, taip pat ir šaunamojo ginklo pagrobimas ir jie už šią veiką nuteistini pagal BK 254 straipsnio 1 dalį.

Kolegija visiškai nesutinka su prokuroro argumentais, kurie liečia teismo išvadas dėl I. K. . Kvalifikuojant veiką kaip vagystę nepakanka konstatuoti vien objektyviuosius bendrininkų nusikalstamos veikos požymius. Būtina atskleisti ir subjektyviuosius požymius, kurie turi lemiamą reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką. Ypač svarbu buvo šioje byloje nustatyti tyčios kryptingumą, jos turinį, kadangi kitų dviejų bendrininkų tyčia evoliucionavusi į kitą nusikalstamą sumanymą. Iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas teisingai atskleidė I. K. kaip nusikaltimo bendrininko tyčios turinį, kitiems bendrininkams peržengus pirminio susitarimo ribas. Nuteistasis I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad į P. G. namą jie pateko turėdami tikslą pagrobti tik pinigus. Neradus jų, kitų daiktų jis neėmė, nepritarė kitų dviejų bendrininkų veiksmams, reikalavo neimti jokių daiktų, kuomet šie, neradę pinigų, nusprendė pasiimti pjūklą bei ginklą, neslėpė jų krūmuose, nedalyvavo realizuojant ir dalinantis už juos gautis pinigus (t. 2, b. l. 172-173). Nuteistasis M. Š. patvirtino, kad I. K. liepė neimti daiktų, prieštaravo pjūklo ir ginklo pagrobimui, jam neatiteko jokie daiktai (t. 2, b. l. 171-172). Iš nuteistojo V. V. parodymų matyti, kad I. K. prieštaravo ir liepė neimti jokių daiktų. Jis nedalyvavo parduodant pjūklą ir ginklą, dalinantis už juos gautus pinigus (t. 2, b. l. 169-170). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimų baudžiamosiose bylose“ 14 punkte išaiškinta, kad, nustatydami sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė. Iš bylos duomenų matyti, kad I. K. buvo įsitikinęs, kad į P. G. namą su bendrininkais patenka be jo sutikimo (įsibraudami) ir turėdami vieningą sumanymą pagrobti pinigus. Jų neradus, matyti, kad kitų dviejų bendrininkų pirminis susitarimas peraugo į kitą nusikalstamą sumanymą. Tai, kad pirminis sumanymas buvo pagrobti tik pinigus, matyti iš prokuroro surašyto kaltinamojo akto, kuriame pateikti V. V. , I. K. ir M. Š. tie parodymai, kuriuose jie tvirtino, kad ėjo pas P. G. pagrobti pinigų (t. 2, b. l. 86). Kolegija, įvertinusi skundo argumentus ir bylos duomenis, skirtingai nei prokuroras laiko nuosprendį dėl I. K. teisėtu ir pagrįstu.

Tačiau visiškai pagrįstais pripažįstami apeliacinio skundo argumentai, kurie liečia V. V. išteisinimą pagal BK 254 straipsnio 1 dalį. Ši nuosprendžio dalis keistina, naikintina nuosprendžio dalis, kuria V. V. išteisintas pagal šį straipsnį, ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Kolegija pripažįsta, kad dėl šios dalies reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Ši išvada grindžiama nuteistojo M. Š. parodymais, duotais apygardos teismo teisiamajame posėdyje, kuomet jis parodė, jog jis P. G. name po lova rado šautuvą. V. V. liepė jį paimti. Pamiškėje pjūklą ir šautuvą jie paslėpė. Po to V. V. pasakė, kam parduoti šautuvą, bei liepė pardavus šautuvą jam atiduoti 50 litų (t. 2, b. l. 171). Iš liudytojo G. P. parodymų matyti, kad jis iš V. V. nupirko benzininį pjūklą bei tą patį vakarą iš M. Š. nupirko medžioklinį šautuvą (t. 2, b. l. 174-175). Visų šių duomenų negalima vertinti atsietai. Iš jų matyti, kad, M. Š. radus po lova medžioklinį šautuvą ir parodžius V. V. , šis liepė paimti medžioklinį šautuvą, po to kartu paslėpė benzininį pjūklą ir medžioklinį šautuvą, surado asmenį, kuriam buvo parduotas medžioklinis šautuvas. Apygardos teisme teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai paneigia teismo išvadą apie V. V. nekaltumą.

Nustatyta, kad V. V. , M. Š. ir I. K. 2007 m. spalio 4 d., apie 13 val., (duomenys neskelbiami) kaime, veikdami kartu, nuplėšę pakabinamą durų spyną, įsibrovė į P. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur I. K. kėsinosi pagrobti P. G. pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado, V. V. ir M. Š. , viršydami pirminio susitarimo ribas (vykdytojo ekscesas), iš namo pagrobė P. G. 1000 Lt vertės benzininį pjūklą ir 16-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,BM“ Nr. Š 618-64. Nuteistųjų I. K. ir M. Š. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai: I. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį. V. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį.

Netenkintinas prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas griežtinti nuteistiesiems bausmes. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos 7 punkte pažymėta, kad, vertindami nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys (Teismų praktika Nr. 27, 2007 m. 314 psl.). Be to, minėtos apžvalgos 8 punkte pažymėta, kad teismai pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą kaltininkui daugeliu atvejų taiko BK 54-55 straipsnių nuostatas ir skiria bausmę, švelnesnę negu terminuotas laisvės atėmimas. Skirdami terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismai tai motyvuoja savo sprendimuose, įvertindami šiuose straipsniuose nenumatytas sąlygas, taip pat bausmės paskirtį ir byloje nustatytas aplinkybes.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kartoja tas pačias aplinkybes, į kurias teismas jau atsižvelgė, skirdamas nuteistiesiems bausmes. Prokuroras prašo atsižvelgti į tai, kad nuteistieji V. V. , I. K. ir M. Š. padarė sunkų nusikaltimą, veikdami bendrininkų grupe, ir tai yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Matyti, kad spręsdamas bausmių skyrimo klausimą teismas tokią aplinkybę nustatė ir į ją atsižvelgė skirdamas V. V. , M. Š. ir I. K. bausmę. Griežčiausią bausmės rūšį teismas parinko V. V. ir nuosprendyje išsamiai motyvavo. Teismas nurodė, kad V. V. padarė keturias nusikalstamas veikas. Nusikaltimų padarymo metu buvo aktyvus vykdytojas, iš bylos duomenų matyti, kad linkęs nusikalsti, nes kituose teismuose nagrinėjamos jo bylos. Jis niekur nedirbo ir nesimokė. Jam, teismo nuomone, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos trukmė nustatytina atsižvelgus į tai, kad yra tiek jo atsakomybę lengvinančių, tiek sunkinančių aplinkybių, kurios faktiškai viena kitą atsveria. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, į kurias teismas būtų neatsižvelgęs, skirdamas V. V. terminuotas laisvės atėmimo bausmes už pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, nenurodyta. Todėl ši prokuroro apeliacinio skundo dalis netenkintina ir atmestina. Taip pat teismas išsamiai ir įtikinamai argumentavo bausmių paskyrimą I. K. bei M. Š. , paskyrė bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, numatytas straipsnių sankcijose. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas teismo paskirtoms bausmėms sugriežtinti.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, subendrindamas nuteistajam T. A. bausmes apėmimo būdu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 2 dalį.

Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Iš nuosprendžio matyti, kad T. A. paskirta griežčiausia bausmė - 60 parų areštas. Todėl teismas subendrintą bausmę negalėjo paskirti 50 parų areštą. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kita prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma pakeisti nuosprendį ir sugriežtinti T. A. teismo paskirtą bausmę – areštą pakeisti laisvės atėmimu, atmestina. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas T. A. bausmės rūšį ir dydį, nurodė, kad vagystę jis padarė bendrininkų grupe ir tai laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. A. padarė du nusikaltimus: vieną neatsargų, kitą apysunkį, vagystės padarymo metu buvo aktyvus vykdytojas, anksčiau turėjo problemų su teisėsaugos institucijomis dėl savo netinkamo elgesio, jam atlyginus iš dalies padarytą turtinę žalą, nukentėjusysis jam atleido. Teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, T. A. nusprendė paskirti areštą. O prokuroras apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, į kurias teismas būtų neatsižvelgęs, nenurodė, išskyrus tai, kad, būdamas nepilnamečiu, buvo teistas ir teistumas išnykęs. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad T. A. turi šeimą, dvi mažametes dukras, dirba. BK 137 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose kaip bausmės rūšis yra numatytas ir areštas. BK 49 straipsnio 2 dalyje areštas apibūdintas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas. Kolegija laiko, kad šia realia valstybės prievartos priemone veiksmingiau nei parašiusių skundą prokurorų nurodytomis bausmėmis (apelianto ir dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme) bus pasiekti bausmės paskirties tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

n usprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendį dėl V. V. ir T. A. iš dalies pakeisti:

nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius šios nusikalstamos veikos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 159 straipsnį (dėl D. T. ir I. K. įtraukimo į nusikalstamas veikas), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl F. G. ir P. G. turto vagysčių), subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

T. A. bausmes, paskirtas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu griežtesne apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą šešiasdešimčiai parų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.