Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-1021/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
1-52-1021/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36877-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1-52-1021/2025
Proceso Nr. 1-01-1-36877-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3; 2.4.1.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei, Ligijai Vosylienei, Dalei Butkienei,

kaltinimą palaikant prokurorui Ramučiui Mickui;

dalyvaujant: kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

M. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 10.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. teritorijoje vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0004, patikros sertifikato Nr. 2069737 buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad sutinkantis duoti parodymus. Nelabai turintis ką pasakyti dėl kaltinimo. Vairavo D. S., gėrę kaime ir paskui važinėję. Gėrę pas R. V. iš vakaro. Pas ją atvažiuojantis blaivus, tik toks neišvažiuojantis. Ji jo pažįstama, bet prieš mėnesį mirė. Atvažiavęs su savo mašina „Opel Insignia“ vienas. Gėręs vakare, ir stiprius, ir nestiprius gėrimus. S. ten gyveno. S. jo buvęs kaimynas, jis su viena V. dukra gyveno. Važiavęs pagerti ir likęs nakvoti. Ryte nebuvo ką gerti ir sugalvoję važiuoti parsivežti į (duomenys neskelbtini) į parduotuvę. Turėję vykti jo mašina ir vairuoti turėjo D.. Vairuoja dažniausiai D., kad jam mažiau bėdų būtų. D. neturi teisių. Jis nėra prisiėmęs kaltę už jį. D. prieš kelis metus buvo nubaustas, kad vairavo jo išnuomotą mašiną neblaivus, jam buvo baudžiamoji byla. Jis tada važiavęs kartu. Dabar tokia situacija taip pat buvo, kad D. vairavo jo mašiną. Jis jam vairuoti duodantis, nes jam teisės svarbiau. Tada dirbęs Marijampolės firmoje. Esantis vairuotoju apie 17 metų. Davęs D. vairuoti, kad jei kas, jam teisių neatimtų. Reikėjo važiuoti apie kilometrą iki parduotuvės, iš ten išvažiavę dviese. Jei po to gėrę pas S., tai tikriausiai nusipirkę alkoholio. Po parduotuvės vykę pas S. K., kuris yra pusbrolis su R. V., jį reikėjo pasiimti pakeliui ir parsivežti. Gėrę po įvykio pas K.. Pasiėmę K., būtų vykę pas R.. Jam atrodo, kad S. K. buvo mašinoje, kai bandę išvažiuoti pas R.. Tuo metu vairavo D.. S. arba D. pamatė policiją ir grįžę atgal į kiemą, nepamenantis tiksliai. Nežinantis, ar policija buvo įsijungusi švyturėlius, ar garsinius signalus. Jam atrodo, kad rūkę išlipę, kai policija atvažiavo. Kai grįžę į kiemą, išlipęs iš mašinos. Jis sėdėjęs šalia vairuotojo. Nežinantis, kaip S. atsirado keleivio vietoje. M. S. galėjo perlipti į kitą pusę mašinoje. Nežinantis, kodėl jis perlipo į keleivio vietą. K. sūnėnas yra A.. Gal ir bandęs susitarti su pareigūnais, kad neformintų įvykio. Iš vaizdo įrašų matyti, kad prašęs pareigūnų neforminti įvykio. Kai buvęs pas S., nebandęs pabėgti atvykus pareigūnams. Anksčiau yra praradęs teises. Žinojęs, kad S. neturi vairuotojo pažymėjimo. Nematęs pareigūnų, kai važiavę mašina atgal į kiemą. Ką daręs mašinoje įlindęs vaizdo įraše nežinantis, gal ėjęs pasiimti cigarečių. Su S. tuo metu nešnekėjęs, kad jis prisiimtų kaltę, nepadavęs jam raktelių. Nebuvo apklaustas kai anksčiau S. vairavo girtas ir buvo nubaustas, toje byloje nebuvo apklaustas. Automobilį nuomavęs jis, bet vairavo ir buvo pagautas išgėręs S.. D. S. nebuvo baustas už vairavimą neblaivus, kai jie abu kartu važiavę, tik šį kartą. Pareigūnai jam tada liepė susirinkti daiktus ir keliauti namo. S. N. nepažįstantis. Nežinantis, kodėl K. keitė parodymus. Po įvykio jis jo vengia. K. nežinantis kada tiesą sakė, teisme jis nesakė teisybės. Su K. piktumo niekada neturėjęs. Po įvykio nesusipykę su K.. Po V. laidotuvių nebuvęs ten. Prieš laidotuves būdavęs, bet K. nenorėjo su juo bendrauti. Jis buvo išsinuomavęs savo vardu mašiną, kurią neblaivus vairavo S. ir buvo nubaustas. Jis gal ir dirbęs pas D. tuo metu. Jis nekaltas.

Liudytojas S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis ne giminė. Kaltinamąjį pažįstantis iš matymo, prieš tris metus susipažinę. Kai atvažiuoja, tai bendraujantys. Paskutinį kartą matęs tada, kai vyko įvykis. Išgerdavę su juo. Gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo į svečius. Pas jį pirmą kartą atvažiavo. Prieš pietus, galėjo būti 9.55. Ji gyvenantis vienas. Pasišnekėti atvažiuodavo. Pas jo puseserę atvažiuodavo, R. V.. Turėjo automobilį, markės nežinantis, baltą. Jis kambaryje buvęs, pravažiavo kieme pro langą mašina. Jis neskubėjęs išeiti į lauką. Stovėjo kieme K. ir D., pavardės nežinantis, iš matymo pažįstantis. Piktumų nebuvo. Kai jie atvažiavo, jis valgęs ir tik vaistus reikėjo išgerti. Atvažiavo jie, jis nuėjęs vaistus išgerti. Išėjęs į kiemą ir juos pamatęs. Ant kiemo mašina buvo, į kiemą įvažiavo. Išlipę iš mašinos stovėjo, jie pakalbėję. Jie stovėjo lyg tai kartu. Priekyje mašinos stovėjo. Kuris vairavo mašiną nematęs, nes jie buvo išlipę, kai ji išėjęs. Blaivas jis buvo. Jie jam sako važiuojam, užrakinęs duris ir sėdę važiuoti. K. sėdo už vairo. Kitas asmuo matėsi, kad neblaivus, S. atsisėdo šalia. Iki pagrindinio kelio atvažiavę, ir pamatę, kad atvažiuoja policija. Keliukyje viskas buvo. Policija atvažiavo ir užsuko. Atvažiavo ant kiemo ir viskas. Atbuliniu jie važiavę. Atvažiavo policija ir jie išlipę. S. liko sėdėti. K. liepė pūsti ir po to pasišaukė S.. K. išlipęs pasitraukė už kampo. Policija K. rado pas jį kieme, 3-4 metrai prie namo. K., ar pripažino vairavęs automobilį nežinantis. Jo blaivumą irgi tikrino, buvo nuliai. Jis pamatęs, kad policija važiuoja ir jiems pasakęs. Klausė policija, ar jis vairavo. K. sakė, kad S. vairavo. Sakė filmuota medžiaga yra. Nematęs medžiagos. Norėjęs, kaip geriau. Jis niekur nėjęs nuo kiemo. Jį apklausė kieme automobilyje. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 60; 62-63), - už namo kampo nubėgo K., o ten sodas. Jis nežinantis, ar jis pripažino kaltę. Gal S. ir sakė, nepamenantis. Kodėl pirmus parodymus davęs kitokius, nežinantis, norėjęs kaip gerai. Po to gal ir išsigandęs baudžiamosios atsakomybės. Sakė, kad filmuota medžiaga yra, vietoje sakė, kad filmuoja. Tiesą sakęs, kai antrą kartą davęs parodymus. Nematęs po įvykio K.. Paskambino ir sakė, kad negeri parodymai, negrąsino. Nežinantis, kodėl S. sakė, kad jis vairavo. S. šalia sėdėjo. Policiją matęs. Negirdėjęs, kad sakytų, jog vidurius susuko. Nematęs, kad S. sėdėtų vairuotojo pusėje. Ką su S. policija kalbėjo negirdėjęs, nes juos po vieną vedėsi į mašiną. Kas pirmas iš mašinos išlipo nepamenantis. Kieme su K. kai buvo policija, nieko jis jo neprašė. Savo valia davęs parodymus. Nubėgo K. išlipęs iš mašinos, policija jį atsivedė. Su K. nekalbėjęs. S. vaikščiojo kieme. K. pirmiausia nusivedė. Apie tai ką sakyti policijai ar kalbėjęs nepamenantis. Jį patį apklausė. Jie sėdėjo ant laiptų, kai jį apklausinėjo, paskutinį apklausė. Jis nežinojęs, ką jie sakė.

Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad giminystės su kaltinamuoju nėra. Žinantis dėl ko byla. Kaltinamąjį pažįstantis, kaimynas. Kaimynystėje gyvenantys, jis pats (duomenys neskelbtini) g., o K. (duomenys neskelbtini) g. Vilkaviškio m. Jie draugai, nesusipykę. Žinantis, koks įvykis, jis dalyvavęs įvykyje, vairavęs mašiną, buvęs neblaivus. Neblaivumą jam nustatė virš 3 turbūt promilių. Suprantantis, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir sutinkantis duoti paaiškinimus. (Teisėjas išaiškino liudytojui, kad jei bus nustatyta, kad jis vairavo, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o jei nustatys, kad vairavo K., bus traukiamas atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą), - suprantantis, sakysiąs teisybę. Kokia diena buvo neatsimena, rugsėjo 20 d. galėjo būti. Buvęs kaime, nuo ryto gėrę, ir iš vakaro. Gėrę kaime pas uošvę už (duomenys neskelbtini), pas R. V.. Gėrę jis, šeimininkė ir M. K. ryte, vakare irgi gėrę. Ryte jau skirstęsi, ryte dar biskį gėrę. K. irgi gėrė, ir jis pats. Atvažiavęs su taksi. Uošvė jo. Grįžęs irgi su taksi. Automobilį konfiskavo. K. jau buvo atvažiavęs su savo mašina. Iš Vilkaviškio važiavęs su taksi. K. automobilis Opel Insignia, jis iš vakaro atvažiavo. Ryte jau skirstęsi. Iš pradžių važiavę į (duomenys neskelbtini) k. parduotuvę su M. mašina, jis pats vairavęs, teisių neturintis. Turintis antstolių daug. Šiuo metu biržoj registruotas. Į parduotuvę važiavę, nes alkoholio pritrūko. Nuvažiavę iki parduotuvės, nusipirkę. Važiavę jis ir M., dviese. Užsukę pas S. į kiemą, jis gyvena tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės gal 200 metrų atstumu. Jis pats vairavęs, mokantis važiuoti, baustas už vairavimą be teisių ir esant neblaiviam. Metus buvo neleidžiama laikytis. Teisių neturėjęs niekada. Kaimyno pavardės neprisimenantis, vardas S., jis ateidavo pas uošvę. S. K. gali būti. Santykių jokių, sugėrovas. Nesusipykę, dėl šio įvykio nesusipykę. K. sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Nuvažiavę į kiemą pas K.. Atbulą stūmę ir S. pamatė policiją. Važiuodami iš parduotuvės nematę policijos ir į parduotuvę važiuodami nematę. Įvažiavę į kiemą, nuo kelio kiemas 50 metrų. Įvažiavę į kiemą, pasiėmę kaimyną, kad važiuotų pas uošvę kartu, jis uošvės draugas, ji prašė jį atvežti. Pasikeitę su M. vietomis ir jis išlipo iš mašinos, o jis keleivio vietoje atsisėdęs. Kai atvažiavę K. paimti, jis nebuvo išlipęs, o K. buvo nuėjęs gamtinių reikalų. Atėjo kaimynas ir atsisėdo į galą. Gal ir vidurius paleido, nematęs, į sodą jis ėjo. Buvo gamtinių reikalų nuėjęs, ant didelio, ar mažo nežinantis, grįžo po 10 min. Grįžo, įsėdo ir atbula eiga išvažiavę iš kiemo. Šviesos buvo įjungtos. Nelabai ėjo apsisukti, nes buvo dumblas ant kiemo. Beveik išvažiavus, S. pamatė, kad policija atvažiuoja ir grįžę atgal į kiemą. Išsigandę, kadangi neblaivus ir be teisių. Jie nebuvo įsijungę švyturėlių. Mašinos galas jau beveik buvo išvažiavęs į kelią. Grįžę, nes taip atrodė tuo metu. Jie iš karto važiavo paskui juos. Policiją matę, jie važiavo link jų, jie buvo 100-300 atstumu, dar tolokai. Policija atvažiavo iš dešinės nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, S. pamatė, nes gale sėdėjo, jis nematęs. S. sakė, o paskui jau kai daugiau į kelią išvažiavę, tada buvo matyt, jau tada matę. Ir tada grįžę į kiemą ir su M. pasikeitę vietom, M. išlipo į lauką. Jis mašinoje perlipęs į kitą vietą. Kur M. nuėjo nežinantis. Jis į sodą ėjo, gal „sisiot“. Nesiskundė, kad jam skaudėtų pilvą. Alaus gėrę, kai daug prigeri, tai reikia eit. Jis į sodą atrodo ėjo už tvarto. Lauko tualetas yra kaip ūkinis pastatas šalia, K. ėjo į tą pusę, sakė, kad eina ant reikalo. Jau buvo pasikeitę vietomis, jis jau buvo diržą užsidėjęs. Policija negalėjo matyti, kad išlipo K., manantis. Kai atvažiavo policija M. buvo išlipęs, o jis keleivio vietoj atsisėdęs buvo. S. gale sėdėjo, tik tada išlipo, kai policija atvažiavo. Atvažiavo du vyrai. Sustabdė, pasikvietė į mašiną tarnybinę pirmiausia M., paskui jį. M. pats atėjo, gaudynės nevyko, atėjo iš tos pusės kur tas tualetas. Kai atėjo, jis mašinoje sėdėjęs. Policijos pareigūnai prašė pasitikrinti blaivumą. Paskui klausė, kas vairavo pas abudu. Abudu buvę, paskui po vieną į mašiną nusivedė. Atsakęs, kad jis vairavęs. Ką K. sakė, nežinantis. Nesakė nieko, nežinantis, ar patikėjo, užpildė protokolą ir mašiną ant traliuko išsivežė. Jį jie apklausė po kelių dienų, turbūt po 5 dienų. Iš karto neapklausė gal, kad neblaivas buvęs. Sakęs tą patį, ką dabar ir sakantis. Nežinantis, kodėl S. kalba kitaip, jis sakė iš vis nematė, kuris vairavo. Jis sėdėjo mašinoj, nežinantis ką jis prikūręs. Nežinantis, kodėl jis taip pasakė tyrėjai. Kaltinamasis K. teises turi. Šalia jo jau sėdėjęs, kai policija atvažiavo. Jis tą patį ir policijai pasakęs. Sakė, kad yra filmuota medžiaga. Parodė, kai atbulas stūmęs. Tyrėja parodė filmuotą medžiagą, kas vairuoja nesimatė. K. jo neprašė prisiimti kaltės. K. pats tikrai atėjo. Policija į tą pusę ėjo. Grižo K. kartu su policininku, ne už rankos vedė, tiesiog šalia ėjo. Negirdėjęs, kad K. sakytų, kad jis vairavo. Manantis, kad šiandien geriau aplinkybes prisimenantis. Jis iš pradžių galvojęs, kad su S. kartu į parduotuvę važiavę. Girtumas buvo virš 3 promilių, reikia šiandien tikėti jo parodymais. Dar ne ant tiek buvęs neblaivus, kad kristų. Kad sakęs, kad matę policijos automobilį stovintį ant sankryžos, šito neatsimenantis. Gal pareigūnai galvojo, kad jis bėga. Nelabai jį vedė, tik kartu ėjo. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 65-66), - tikrai pirma užvažiavę į parduotuvę, gal dėl girtumo neatsiminęs įvykio metu, tiek promilių, gal nelabai gali atsiminti. Kad vairavęs pats, tai prisimenantis. Iš uošvės kiemo išvažiavęs, uošvė turėjo matyt per langą. Persėdęs, nes jau buvo baustas už tai. Pareigūnai į kiemą gal už kelių minučių atvažiavo, ne sekundžių, gal sekundžių. K. išlipęs iš mašinos nebėgo. Jis nuėjo, policininkas paskui nuėjo. Niekas nebėgo. Jis vairavęs, kad jam teisių neatimtų. Langas į kiemo pusę, tai gal matė, bet nieko nesakė. Vėliau bendravę. Uošvė matė, kad jie girti. Pats pasisiūlęs vairuoti. Kaip ir tyrėjai sakęs, kad jis nelabai atsimenantis, ar jis vairavęs, ar atbulą stūmęs. O kai į parduotuvę važiavę, tai jis vairavęs. Kuris stūmė atbulą, neatsimenantis. Neatsiminęs, kodėl sakęs, kad nevairavęs, kad vienas aplinkybes atsimenantis, kitas ne, tai gal alkoholis suveikė. Vieną kartą, ar du buvęs pas S. ant kiemo. Jis vairavęs, atsimenantis, kad vairavęs tai tikrai. Kad jis išvažiavęs iš uošvės, į parduotuvę važiavęs tikrai jis. Prieš atvykstant į kiemą policijos pareigūnams, jis vairavęs automobilį. K. tą dieną nevairavo automobilio. Persėdęs į keleivio vietą, kad mažiau baustų, nes jau sustabdytas vieną sykį. Kažin, ar pareigūnai matė kas iš tikro vairavo. Kas bus nubaustas persėsdamas tuo momentu negalvojęs.

Liudytojas R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinantis dėl ko byla. Kaltinamojo asmeniškai nepažįstantis. Jis sąlyginai pamenantis jį, matęs jį tik įvykio dieną. Dirbantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato ragavimo skyriuje jau septinti metai. Ne pirmas atvejis su neblaiviais vairuotojais. Atsimenantis, kad įvykis buvo 2023 m. rugsėjį (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo vairuojamas „Opel“ markės automobilis, vairavo salėje už jo sėdintis asmuo, kartu su juo buvo keleivis. Viskas įvyko gyvenamojoje valdoje, išvažiuojant iš kiemo ir grįžtant į jį. Tą dieną dirbęs su A. tarnybiniu žymėtu automobiliu. Tą dieną prevenciškai patruliavę numatytame maršrute. Pamatę iš kiemo išvažiuojantį atbula eiga automobilį ir staiga jis į tą kiemą vėl parvažiavo. Manantis, kad juos galėjo neblaivus vairuotojas pamatyti. Tiksliai negalintis įvardinti kokiu atstumu buvę, sąlyginai per 2 - 3 namus. Matę automobilyje 2 vyrus, vienas sėdėjo už vairo, o kitas keleivio vietoje priekyje. Jie atvažiavę nuo keleivio pusės. Negalintis konkrečiai pasakyti, kuris juos pastebėjo. Tarnybinį automobilį vairavo kolega. Vaizdo kamera jų mašinoje buvo įjungta. Negalintis pasakyti, ar jis spėjo išvažiuoti į kelią „Opel“. Įvažiavimas į kiemą buvo staigesnis, nei išvažiavimas. Negalintis atsakyti, ar mašina išvažiavo į gatvę. Tarnybinį jis rašęs, viską surašęs teisingai. Automobilis buvo baltos spalvos. Spėjantis, kad juos pamatė. Jiems sukėlė įtarimų. Jie paskui į kiemą įvažiavę, nepamenantis, ar įjungę švyturėlius, jei taip parašęs, tai galėjo būti įjungti. Nepamenantis, kuris ir kurioje vietoje įjungė švyturėlius, kalbėjo per garsiakalbį. Iš karto sukę į kiemą, matę, kai automobilis sustojo kieme. Automobilis iš jų akių visiškai nebuvo dingęs, tik jo dalis buvo už namo. Jie sustoję už automobilio. Kai įsukę vairuotojas jau buvo išlipęs. Nepamenantis, ar matęs kaip vairuotojas išlipo, bet turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Vairuotoją vijęsi abu su kolega - jis per vieną pusę, jis per kitą. Vairuotojas buvo šis pilietis, esanti salėje kaltinamasis K.. Jis buvo išgėręs, nepamenantis, ko jo klausęs. Teismui pagarsinus 1 t., b. l. 14-16, - teisingai užrašęs, tarnybinį surašęs tą pačią dieną komisariate darbo metu. Kaltinamojo nevežę į komisariatą, vietoje kolega pradėjo ikiteisminį tyrimą. Po įvykio atvažiavo traliukas, išsivežė automobilį į saugomų automobilių aikštelę ir grįžę į komisariatą pildyti procesinių dokumentų. Nebuvo dar pamiršęs įvykio aplinkybių. Tvirtinantis, kad kaltinamasis pasakė, kad vartojo alkoholį prieš 20 minučių. Kiek pamenantis mašinoje buvo du asmenys, trečio asmens nepamenantis. K. elgėsi neadekvačiai, su visais būdingais girtumo požymiais, jis buvo sąlyginai ramus. Keleivio pavardės nepamenantis, jam taip pat patikrintas neblaivumas. Nepamenantis, kada keleivis išlipo iš mašinos. K. prie mašinos atsivedę abu su kolega, jis buvo nubėgęs už namo, ten už namo, tikrai nebuvo tualeto. Prie K. pirmas priėjo kolega, o jis už kelių sekundžių. Jis kai pamatęs K., kolega jau buvo prie jo. K. nesipriešino, gal ir vedę už rankų, nepamenantis. Nepamenantis, ką K. konkrečiai pasakė, bet iš visos kalbos jis patvirtino, kad vairavo automobilį, o vėliau neigė. Liudytojas K. gyveno tuo adresu kur viskas įvyko, kolega jį apklausinėjo gal dėl to, kad jis blaivas buvo. Pagal jį vairavo K., matę, kad jis išlipo iš vairuotojo pusės. Jis pats asmeniškai matęs kaip jis išlipo ir iš to sprendžiantis, kad jis vairavo. Nemanantis, kad mašinoje galėjo apsikeisti vietomis, per mažas laiko tarpas tam buvo. Kiek atsimenantis mašinos langai nebuvo atidaryti. Automobilio kažkurios dalies tik nematęs, o ne viso automobilio. Nepamenantis, ar visą laiką matęs priekinę automobilio dalį. 2 sekundžių tarpas buvo kol nematęs viso automobilio.

Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįstantis, matęs jį įvykio metu. Įvykį pamenantis. Su kolega, R., patruliavę. Dirbantis Marijampoles apskrities VPK Vilkaviškio r. PK. 8 metus reagavimo skyriuje. Ne pirmą kartą susiduriantis su tokiais vairuotojais. Patruliavę (duomenys neskelbtini) kaime, jei neklystantis rugsėjo 20 d., ir pastebėję (duomenys neskelbtini) g. išvažiuojant iš kiemo baltą automobilį. Atsimenantis, kad automobilis sustojo ir įvažiavo atgal į kiemą, tai sukėlė įtarimą. Matęs iš 50 metrų atstumo. Važiavę su tarnybine mašina, jis vairavęs. Matę, kad automobilio priekyje 2 siluetai, o gale nieko nebuvo. Jis pastebėjęs 2 priekyje sėdinčius asmenis. Gale sėdinčio nepastebėjęs. Jis nematęs, kad jie atsisuko, spėjantis, kad jie juos pamatė ir už tai grįžo į kiemą. Jie galėjo juos matyti. Jie buvo iki kiemo vidurio privažiavę, tiksliai nepamenantis. Jie tikrai galėjo juos matyti, 100 %. Jie nusprendę susistabdyti patikrinimui. Kiek pamenantis įjungę švyturėlius, naudojoję garsiakalbį, tik nepasakysiąs, kurioje vietoje. Jie važiavę paskui. Automobilis jei ir buvo dingęs iš akiračio, tai tik sekundės daliai. Jie iš karto privažiavę. Pasikeisti keleiviui su vairuotoju vietomis jo manymu buvo nerealu. Neatsimenantis, ar jų mašinos langai buvo atidaryti. Jie kai įvažiavę į kiemą, automobilio durelės buvo plačiai atidarytos, bet kaip išlipo vairuotojas nematęs. Per tokią laiko dalį kiek nematę automobilio, nebuvo galimybės pasikeisti vairuotojui su keleiviu. Jis tik pamatęs šešėlį, kai jau nubėgo už kampo, saulė švietė, akivaizdžiai matėsi šešėlis, kad asmuo bėga. Nematęs, kad asmuo atlikinėtų reikalus, kad jam susuko vidurius skundų nebuvo. Asmuo pabėgo 10 metrų gal. Kai pribėgę prie K., jis dūsavo pavargęs. Ten tualeto nebuvo, jis nebuvo kelnių nusimovęs. Jis nebandė bėgti toliau, atrodė išsigandęs, bet nesiskundė dėl vidurių skausmo tikrai. Nepasakysiąs, ką jam sakę. K. nesipriešino. Kai jie susitiko visi trys už namo, jo nesulaikę, jie gal jam sakę einam su mumis, tiksliai nepamenantis. Paskui grįžę visi į kiemą. Kolega lyg visada buvo kartu. K. sakė, kad nevažiavo pagrindine gatve, tik keliuku važiavo. Jis pripažino faktą, kad važiavo. Neblaiviam negalima ir privačiame kieme važinėti. Kieme dar buvo to namo gyventojas. Mašinoje jis nebuvo kiek atsimenantis. Kai nusiviję kaltinamąjį, nematę kas mašinoje darėsi. Kai atėję su K., kiek atsimenantis D. sėdėjo keleivio vietoje. Jis neatsimenantis kaip atsirado liudytojas K.. Kai K. suprato, kad nepadės, kad važiavo keliuku, paskui pasikeitė versija, kad vairavo tas, kur priekyje sėdėjo. Nepamenantis, ar keleivis šią versiją pripažino. K. apklausinėję. Jis jį apklausęs, nepamenantis jo parodymų. Patikrinę K. ir keleivio neblaivumą. Paskui atsirado versija, kad vairavo keleivis, manantis jie galėjo suderinti šią versiją, nes nebuvo jų atskyrė. Ką veikė kolega, kol apklausinėjęs K., neatsimenantis. Jo manymu vairavo K., nes mašina iš akiračio buvo dingusi tik sekundės daliai, per tiek fiziškai nebuvo įmanoma pasikeisti vietomis. Buvo filmuojama. Jie patys įrašo nematę. Automobilis, ar tamsintais stiklais nepamenantis, lyg ne. Prabėgant matęs, kad priekyje sėdėjo asmuo keleivio vietoje. Jis matęs, kad automobilio durys jau atidarytos, matęs striukę, kampą žmogaus, kuris nubėga, o jis iškarto išlipęs iš automobilio, bėgęs paskui ir sutikęs K.. Antras asmuo tuo metu sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Kai grįžę su K., kur sėdėjo tas asmuo iš keleivio vietos nepamenantis. Šiaip netikrinantys keleivių blaivumo. Šiuo atveju tikrinę, nes jis buvo įvykio liudytojas. Neblaivumas kada keleiviui buvo patikrintas nepamenantis. Keleivio neapklausę, nes jis buvo neblaivus. Antro asmens blaivumas buvo tikrintas, nes jis buvo įvykio liudytojas, o po to kai pasikeitė versija, kad būtų ir to kito asmens blaivumas nustatytas. Antram asmeniui blaivumas buvo tikrinamas pirmiausia kaip liudytojo, o be to jis gali pakeisti parodymus, pakeisti versiją. K. ir S. neblaivumo tikrinimų skirtumas 10 minučių gal dėl to, kad tikrinę aplinkybes, neatsimenantis tiksliai kaip buvo.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais duomenimis:

Policijos pareigūno R. R. tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 10.00 val. patruliuodami kartu su Vilkaviškio rajono PK tyrėju V. A. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 12 pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas juos pamatęs staiga sugrįžo į minėto namo kiemą. Jiems įvažiavus į namo kiemą, iš automobilio greitai išlipo vairuotojas ir nubėgo į sodą. Kolega nusivijo bėglį, o jis nubėgo į kitą pusę, norėdamas užkirsti kelią. Jų buvo sulaikytas M. K., kuris nurodė, kad buvo atvykę su D. S. pas S. K., nes norėjo važiuoti pas „R.“. Iš pradžių šis paaiškino, kad nieko blogo nepadarė, nes net nebuvo išvažiavęs į gatvę, todėl važiavo tik kieme. Alkotesteriu M. K. apie 10.02 val. buvo nustatytas 2,74 prom. neblaivumas ir pakartotinai 10.19 val. 2,95 prom. neblaivumas. D. S. buvo nustatytas 3,08 prom. neblaivumas ir antru bandymu 3,21 prom. neblaivumas. Vėliau bendraujant su M. K., šis nepripažino vairavęs, nes automobilį vairavo D. S.. Automobilis buvo pristatytas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ramunės g. 2, Pietarių k. Marijampolės sav. (1 t., b. l. 14-16);

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. kiemas, kuriame stovi automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas kaip daiktas ir apžiūros metu paimti: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), civilinio draudimo polisas Nr. LT/03/EE9578453, privalomosios automobilio techninės apžiūros talonas Nr. 300-0766676 (1 t., b. l. 22- 29, 33-48);

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0004, patikros sertifikato Nr. 2069737 buvo nustatyta, kad M. K. 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 10.02 val. buvo nustatytas 2,74 prom. neblaivumas ir pakartotinai 10.19 val. - 2,95 prom. neblaivumas bei, jog M. K. negali eiti tiesia linija, negali pataikyti pirštu į nosį, sklinda iš burnos alkoholio kvapas (1 t., b. l. 18, 19-21);

Automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra kaltinamasis M. K. (1 t., b. l. 50);??

VŠĮ ,,Mprekis“ pažyma nustatyta, kad 2008 m. gamybos automobilio „Opel Insignia“ kaina yra 3770,00 eurai (1 t., b. l. 54 );

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad automobilio ir pareigūnų turimomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuota, kaip: 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 09.55 val. užfiksuotas iš kiemo atbulomis išvažiuojantis baltos spalvos automobilis, kuris stabteli ir staiga įvažiuoja į kiemą. Namo Nr. 12 kieme stovintis vyriškis bei automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pro pareigūnų automobilio priekį praeinantis asmuo, paskui kuri nueina policijos pareigūnas. Pareigūno kamera nustatyta, kad pareigūnas klausia kieme stovinčio asmens „kur nubėgo?“ bei stebimas asmuo sėdintis keleivio pusėje prie vairuotojo. Už namo stovintis asmuo (M. K.) nurodo, jog automobilis yra jo ir važiavo pas „R.“ bei nebuvo išvažiavęs į gatvę, nes tik iš kiemo važiavo ir vėl sugrįžo. Tikrinant M. K. neblaivumą pastarasis pareigūno paklausė ar „negalima ant ko nors kito surašyt?“. Pareigūnui atsakius neigiamai, M. K. nurodė „atims teise“. Pareigūnui bendraujant su D. S. pastarasis atsakė, kad „koks skirtumas kieno ta mašina“. Vėliau M. K. pripažįsta, kad jis važiavo tik kieme ir į gatvę nevažiavo. Vėliau nustatinėjant D. S. neblaivumą, šis parodo ranka į M. K. ir sako: „o kam jam pūst, jis nevairavo“, ir perduodamas automobilio raktelius M. K. ir pasako, jog automobilio nevairavo. 10:27 val. prie automobilyje sėdinčio D. S. priėjęs M. K. sako: „o tai tu gali pasakyti, kad tu vairavai, o ne aš“, o M. S. atsako: „ta aš galiu pasakyt, kad aš vairavau šalia sėdėdamas“ ir atsisukęs į pareigūną sako: „aš vairavau“. M. K. pasiūlius atlikti blaivumo testą, jis neigia vairavęs automobilį, o D. S. patvirtina jis vairavęs automobilį. Apie 10.32 val. pareigūnui paklausus M. S. ar šis sutinka prisiimti kaltę, atsako: „jo“ ir pritaria pareigūno pasakymui, kad prisiima kaltę už M. K. (1 t., b. l. 55-57);

Daiktiniais įrodymais - automobiliu „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kuris pagal pažymą, yra saugomas UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Palmių g. 3A, Jungėnų k., Kalvarijos sav..; automobilio registracijos liudijimu, techninės apžiūros lapu, civilinės atsakomybės liudijimu, atskirame voke prie bylos; kompaktinėmis plokštelėmis su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 31, 187).

III. Kaltinamojo pripažinimo kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrindai ir teisiniai motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281¹ straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės visiškai nepripažino. Kad jam buvo nustatytas 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 10.02 val. 2,74 prom. neblaivumas, pakartotinai 10.19 val. 2,95 prom. neblaivumas ( 1 t., b. l. 18, 19-21) jis neginčijo, tačiau teigė, kad vairavo ne jis, o kartu važiavęs D. S., kuriam taip nustatytas neblaivumas, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (1 t., b. l. 14-17). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. K. turi daug didesnį suinteresuotumą išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, nes dėl to jis netektų vairuotojo teisių, tuo pačiu ir darbo, nes dirba vairuotoju, kuo D. S. nėra suinteresuotas, nes jis vairuotojo teisių neturi, taip pat netektų jam nuosavybės teise priklausančio automobilio. Liudytojas D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jam išaiškinus, kad jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą, esant neblaiviam, tiek už melagingų parodymų davimą, laikėsi savo parodymų, ir tvirtino, kad būtent jis vairavo automobilį. Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nors teigė nematęs, kas vairavo automobilį, ir pats juo nevažiavo, tačiau antroje apklausoje patvirtino, kad jis važiavo kartu, kaltinamajam M. K. važiuojant atbula eiga iš kiemo į pagrindinę gatvę, kažkuris iš jų pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, todėl M. K. vėl įvažiavo į kiemą ir išlipęs iš automobilio nubėgo į mano sodą, o D. S. liko sėdėti kaip ir prieš tai priekinėje keleivio vietoje; jis taip pat išlipo iš automobilio, praėjus kelioms sekundėms po jų sustojimo į kiemą įvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pastaruosius parodymus liudytojas S. K. patvirtino ir teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, kad važiavo automobilyje kartu, vairavo M. K., o D. S. sėdėjo šalia vairuotojo, atvažiavus policijai į kiemą, M. K. išlipo iš automobilio, ir nuėjo už kampo, o D. S. liko sėdėti. Pažymėtina, pats kaltinamasis M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su jais kartu automobilyje važiavo liudytojas S. K., to jis nepaneigė ir teisiamajame posėdyje, teigdamas, kad jam atrodo, jog buvo S. K. automobilyje. To neneigė ir liudytojas D. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtindamas, kad S. K. buvo kartu automobilyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. K. kaip asmuo važiavęs kartu su automobiliu matė, kas vairuoja, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jo parodymais, kad tai buvo būtent kaltinamasis M. K.. Teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. R. teigė, kad kai įsukę vairuotojas jau buvo išlipęs, vairuotoją vijęsi abu su kolega, jis per vieną pusę, jis per kitą, vairuotojas buvo salėje esantis kaltinamasis K.. Analogiškai teisiamajame psoėdyje parodė ir liudytojas policijos pareigūnas V. A..

Kaltinamojo kaltę vairavus neblaiviam automobilį patvirtina padaryti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Kaltinamajam M. K. priklausantis automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 10.00 val. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., galu išvažiavo į gatvę, tačiau pamačius policijos pareigūnus automobilį, jis grįžo į namo kiemą, kas neabejotinai nustatyta policijos automobilio vaizdo įrašu M5043-MRI994-240920-095342-100000-20010300, pateiktu į bylą, t. y. jis dalyvavo eisme (1 t., b. l. 187). Išlendantis galu į kelią baltas automobilis užfiksuotas minėto vaizdo įrašo 1:42 min. (9:55 val.), aiškiai matyti automobilio dešinės pusės langai, t. y. per juos galima buvo pastebėti važiuojantį automobilį, kadangi akivaizdu, kad tuo metu buvo žiūrima, ar nėra keliu važiuojančių automobilių, kad saugiai išsukti į kelią, ir po kelių sekundžių automobilis grįžta į kiemą, tuo sukeldamas įtarimą policijos pareigūnams. Policijos pareigūnų automobiliui įsukus vaizdo įrašo 2:05 min. matyti baltas automobilis stovintis kieme, prie jo kairės pusės keleivių durų stovi liudytojas S. K., vairuotojo durelės uždarytos; policijos automobilis išvažiuoja trumpam iš kiemo iki namo pradžios, už 8 sekundžių vėl grįžta į kiemo vidų, S. K. stovi toje pačioje vietoje, laikas 9:56:05 val., policijos automobilis sustoja šalia balto automobilio kieme. 4:10 min. vaizdo įraše priekyje praeina vienas policijos pareigūnas, po to kitas pareigūnas praeina, paskui 4:18 min. praeina kaltinamasis M. K.; 4:51 min. praeina liudytojas S. K.. Policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašu Nr. PSS-20240920-095614UTC+0300 nustatyta, kad jis prasideda tuo, kad kairėje matyti prie automobilio stovintis S. K., automobilio priekyje keleivio pusėje sėdi liudytojas D. S.; pareigūnas klausia, kur nubėgo ir pradeda bėgti aplink namą; prie namo kampo matyti stovintis kaltinamasis M. K.; pareigūnas klausia, kaip suprasti, ir sako ateiti; klausia ko išsigando; klausia kieno mašina, kaltinamasis atsako, kad jo; matosi šalia kitas pareigūnas; po to šalia matosi priėjęs liudytojas S. K.. Policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašu Nr. PSS-20240920-095714UTC+0300 nustatyta, kad jis prasideda nuo tada, kai baigiasi pirmas pareigūno vaizdo įrašas; pareigūnams grįžtant į kiemą, matyti priekyje automobilyje keleivio pusėje sėdintis liudytojas D. S.; policijos pareigūnas siūlo M. K. pasitikrinti blaivumą; M. K. sako, kad pirmai gėręs, jis ,,gatavas“; pareigūnas pasako, kad jis bėgo, tada kaltinamasis M. K. atsako, kad ,,pasikavojau“, po to jis klausia, ar ,,negalima ant ko kito surašyti“, ,,nes paims teises“; po to kaltinamasis pučia į alkotesterį; klausia ,,tu rimtai atimsi teises“; po to kaltinamasis pradeda keiktis, sako ,,ne taip čia gavosi“; policijos pareigūnas sako, kad antrą kartą turės pūsti po 15 minučių; girdėti, kaip sako kaltinamasis, kad važiavo į ,,pardę bonką“ parsivežti; po to policijos pareigūnas prieina prie automobilyje sėdinčio liudytojo D. S., matyti, kad spynelėje raktelių nėra; D. S. klausia kuo kaltinamas; pareigūnui pasakius, kad vairuotojui nustatytas girtumas, D. S. sako, kad ,,vairuotojui ne man“, jis pasako, kad nepažįstantis kartu važiavusio keleivio, t. y. S. K.; teigia pažįstantis vairuotoją, kaip ir draugai; aiškiai matyti, kad raktelių spynelėje nėra; grįžta prie kito pareigūno, kuris klausia, ar jis vairavo kaltinamojo, tada šis nueina prie savo automobilio; po to matyti, kaip kaltinamasis ištraukia ranką per automobilio langą, kur sėdi D. S., ir ateina prie pareigūnų; kaltinamasis sako, kad jie buvo kieme, jis važiavęs tik kieme, į gatvę nevažiavęs; policijos pareigūnai sako, kad jie juos matė, tada kaltinamasis sako, kad ir jie juos matė, bet ant gatvės nebuvo; kaltinamasis prašo neatimti teisių, nes liks be darbo, nes vairuotoju dirba; po to vėl kaltinamasis nueina prie automobilio, kiša ranką į dešinę kišenę; atidaro duris, ir dešinę ranką kiša gilyn; po to išlipa D. S., kuris kažką slepia abejose rankose, perdeda iš delno į delną, po to kaire ranka įdeda į striukės kairę kišenę; D. S. prapučia į alkotesterį; kaltinamasis policijos pareigūno klausia, ar sutarsim kaip nors; paklaustas, kas bus liudytojas, D. S. sako, kad kaltinamasis nevairavo; alkotesteris parodo liudytojui D. S. 3,08 promiles; kaltinamasis sako, kad bonka automobilyje, pas R. važiavo gerti; policijos pareigūnas kaltinamajam pasiūlo prasipūsti, tas vėl klausia, ar rimtai atims teises; kaltinamasis prasipučia, alkotesteris parodo 2,95 promiles; policijos pareigūnas paklausia, kur rakteliai automobilio; matyti, kaip D. S. kaire ranka išsiima ir paduoda raktelius kaltinamajam; kuris sako, kad tai pas liudytoją rakteliai, bet liudytojas D. S. sako, kad jis tai nevairavęs; vaizdo įrašo 27:55 min. vėl prieina policijos pareigūnas prie D. S. siūlo pūsti į alkotesterį vėl, liudytojas sako, prie ko jis, sako jis keleivis, ir mosteli link kaltinamojo; alkotesteris parodo 3,21 promiles. Policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašu Nr. PSS-20240920-095728UTC+0300 nustatyta, kad policijos pareigūnas prašo kaltinamojo prieiti, šis atsako, kad negali, nes tada bus viskas; sako pirmai gėręs, gatavas; klausia ar atims teises, pareigūnas kitas sako, žiūrint ką įpūs, tada kaltinamasis sako, kad jau viskas; policijos pareigūnas sako, kad matė, kaip jis bėgo už namo, kaltinamasis atsako, kad norėjo pasikavoti; kaltinamasis klausia, ar negalima ant kito surašyti; vėl klausia ar atims teises, jam bus blogai; kaltinamasis sako, kad neturi teisių; kaltinamasis pasakius, kad reiks prasipūsti antrą kartą, vėl klausia, ar atims teises, pradeda keiktis, kad nervai ima, ne taip čia gavosi sako; sakė, kad važiavo į parduotuvę bonką parsivežti. Policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašu Nr.PSS-20240920-102714UTC+0300 nustatyta, kad D. S. sėdi policijos automobilyje, nesutinka niekur pasirašyti ir važiuoti į apklausą; po to priėjęs prie jo kaltinamasis sako, ar jis gali pasakyti, kai vairavo jis, po ko kaltinamasis; D. S. sako, kad jis gali pasakyti, jog jis vairavo šalia sėdėdamas; po to po pauzės atsisuka D. S. į policijos pareigūną, ir sako, kad jis vairavęs; liepia pareigūnui parašyti, kad jis vairavęs; po to kaltinamasis sako, kad jis nevairavo. Policijos pareigūno kūno vaizdo kameros įrašu PSS-20240920-102935UTC+0300 nustatyta, kad matyti kaip liudytojas D. S. lipa į automobilį, sako jis nieko nematė, nieko neliudija, nieko nepasirašys; sako parašyti, kad jis vairavęs; policijos pareigūnas D. S. paklausia, tai kaip buvo, kad jis vairavo automobilį, jeigu rastas sėdintis šalia vairuotojo, D. S. nieko nesakė, tai priėjęs kaltinamasis pasakė, kad jis pasikeitė, į jį atsisuko D. S., kuris po to atsisukęs į policijos pareigūną pasakė, kad ,,mes apsikeitėme vietomis“ , jis vairavęs; įlipa kaltinamasis, o D. S. vis kalba, kad jis vairavęs, kad bus ,,biskį“ pigiau.

Teismas išanalizavęs aukščiau paminėtus vaizdo įrašus daro išvadą, kad jie nuosekliai patvirtina liudytojų S. K., T. R. ir V. A. parodymus, kad vairavo būtent kaltinamasis M. K.. Visų pirma pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, kad automobilį vairavo liudytojas D. S., todėl, kad sustabdžius policijai, kaltinamasis, kuris turėjo teises ir buvo neblaivus neprarastų vairuotojo pažymėjimo, yra visiškai nelogiški, nes tokiu atveju liudytojas D. S. būtų likęs vairuotojo vietoje, o nepersėdęs į keleivio vietą priekyje, kaip teigia jis ir kaltinamasis, o kaltinamasis nebūtų bėgęs iš įvykio vietoje, o likęs keleivio vietoje. Šiuo atveju buvo priešingai, kaltinamasis pabėgo iš automobilio, o keleivio vietoje priekyje buvo rastas liudytojas D. S., kuris nelipo iš automobilio net atvažiavus policijos pareigūnams. Liudytojas D. S. pagal išvaizdą, elgesį, laikyseną, nustatytas promiles buvo žymiai girtesnis už kaltinamąjį M. K., dėl ko nesusiorientavo ką daryti, ir liko sėdėti automobilyje, jis išlipęs svirduliavo, vėliau iš pažiūros jis kažkiek prablaivėjo. Nėra visai logiška, kad kaltinamasis, kuriam priklausė automobilis, būtų patikėjęs vairuoti savo automobilį D. S., kuris buvo žymiai neblaivesnis negu jis pats, tuo labiau, kad važiavo tik vietoje kaime, ir tikimybė būti sulaikytiems buvo minimali. Vertinant kaltinamojo elgesį bendraujant su policijos pareigūnais, atkreiptinas dėmesys, kad nuo pat pradžių kaltinamasis M. K. neneigė, kad būtent jis vairavo automobilį, tik bijojo, kad bus jam atimtos teisės, pergyveno, kad dėl to neteks darbo, bandė susitarti su policijos pareigūnais, kad jie jam neatimtų teisių, klausė, ar negalima surašyti ant kito, kad tas vairavo, t. y. netiesiogiai prisipažino, kad jis vairavo automobilį. Priešingai, liudytojas D. S. nuo pat pradžios kelis kartus neigė, kad jis vairavęs automobilį, ir tik pabaigoje kaltinamajam M. K. paprašius liudytojo D. S., ar jis gali pasakyti, kai vairavo jis, D. S. pasakė, kad jis gali pasakyti, jog jis vairavo šalia sėdėdamas; po to jis po pauzės atsisukęs į policijos pareigūną, ir sako, kad jis vairavęs; liepia pareigūnui parašyti, kad jis vairavęs; po to kaltinamasis kelis kartus sakė, kad jis vairavo. Teismas tokius kaltinamojo D. S. veiksmus vertina kaip kaltės už kaltinamąjį prisiėmimą, ir juos vertina kaip melagingus parodymus, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam M. K.. Ta aplinkybė, kad automobilio raktelius policijos pareigūnui padavė liudytojas D. S., nepaneigia to, kad vairavo kaltinamasis M. K., kadangi iš vaizdo įrašų matyti, kad pačioje pradžioje policijos pareigūnui priėjus prie automobilio jo spynelėje jokių raktelių nebuvo, po to buvo priėjęs prie automobilio M. K., kuris du kartus kišo rankas į vidų, antrą kartą buvo beveik visas įlindęs, ir galėjo paduoti raktelius liudytojui D. S., kadangi kai po to išlipo iš automobilio D. S., jis slėpė kažką delnuose, įsidėjo į kairės pusės kišenę slėpdamas, o po to policijos pareigūnui raktelius padavė būtent kaire ranka iš kairės kišenės.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jos kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis M. K. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo 1,5 promiles, padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, dėl ko jis pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį baigtinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo tikslas buvo nuvykti pas kitus asmenis dar išgerti, dėl ko nusikaltimo motyvai nepateisinami. Pagal savo pobūdį (girtumo laipsnį) nusikaltimas pavojingesnis, kadangi buvo nustatytas sunkaus laipsnio neblaivumas. Kaltinamasis neteistas. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, darytina išvada, kad kaltinamajai skirtina švelniausia bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą skirtina nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes: sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo neteistumą, dabartinę jos turtinę padėtį (nedirba) jam skirtina artima minimaliai bauda, t. y. 60 MGL (3000 Eur) bauda. Pagal dabartinę kaltinamojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad jis realiai baudos per 2 mėnesius negalėtų sumokėti, todėl jam nustatytinas 1 metų terminas baudai sumokėti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Uždraudimas vairuoti transporto priemonę, numatytas BK 68 straipsnyje, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Terminas gali būti nuo vienų metų iki penkių metų, skaičiuojamas metais, mėnesiais, ir dienomis.

Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn.. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal savo pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už aukščiau paminėtą administracinį nusižengimą, todėl teismo vertinimu mažesnis terminas negu 1,6 metai aiškiai pažeistų teisingumo ir proporcingumo principą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis naudodamasis specialia teise nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, tyčia vairavo transporto priemonę būdama apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, savo kaltės nepripažino, tačiau jo vairavimas jokių pasekmių nesukėlė, anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, bei neturi galiojančių nuobaudų už administracinių nusižengimų, susijusių su vairavimu, padarymą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise - asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones), nustatant jos terminą 3 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2024 m. spalio 1 d..

Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, po nuosprendžio paskelbimo, ar atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 str. pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, dėl ko jis konfiskuotinas BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies pagrindu.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajai M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2029 m. kovo 25 d. ir Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2031 m. kovo 25 d. paėmimas bei laikinas draudimas naudotis spec. teise - vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 76-81), panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 139 straipsnio 3 dalis), vairuotojo pažymėjimai perduotini baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai AB ,,Regitra“.

Daiktinis įrodymas – automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal pažymą, yra saugomas UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Palmių g. 3A, Jungėnų k., Kalvarijos sav., automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros lapas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai. Civilinės draudimo liudijimas, kurio galiojimas yra pasibaigęs, paliktinas saugoti byloje. Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 31, 187), paliktinos saugoti byloje.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-04322 dėl 1068,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos susidarė dėl kaltinamojo neatvykimo, taip pat kaltės nepripažinimo. Kaltinamasis sutiko atlyginti gynėjo išlaidas, jam skirta minimali bauda, kurios mokėjimui nustatytas 1 metų terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kaltinamąjį M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3000 Eur) baudą;

Nuteistajam išaiškinti, kad 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda; turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadela banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-1021/2025; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu, bei įpareigoti nuteistąjį teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą.

Skirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2024 m. spalio 1 d..

Skirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, turto konfiskavimą, ir iš jos konfiskuoti automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Panaikinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų - vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, ir vairuotojo pažymėjimus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai AB ,,Regitra“.

Daiktinius įrodymus - automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą ir techninės apžiūros ataskaitą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktinius įrodymus - automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimo liudijimą; kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 31, 187), palikti saugoti byloje.

Išieškoti iš kaltinamojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 1068,95 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus 95 Eur ct), kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų http://www.vmi.lt/cms/web/guest/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadela banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį – teisinės pagalbos išlaidos pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-1021/2025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas Jonas Abraitis