Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-349-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-26
Bylos Nr.
1A-299-349-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Arnoldas Šukaitis (pran.), Vytautas Norkūnas
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Raimundas Gargasas

Įžanginė dalis

NUTARTIS(S)2007 m. liepos 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam T. G., nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie neatliktosios bausmės pridėta dalis paskirtosios bausmės ir galutinė subendrinta bausmė T. G. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 27 d. apie 21 vai. Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59, 68 punktuose nurodytus reikalavimus, vairuodamas Ž. P. priklausantį automobilį „Opel Astra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ( KET 53 p. ), privalėdamas pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, matomumą kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ( (duomenys neskelbtini) p. ), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko kartu važiavusiam keleiviui V. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo pakeisti nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, teismas padarė procesinius pažeidimus. Apeliantas nurodo, kad teismas neužtikrino jo teisės į gynybą. Byla išnagrinėta, nedalyvaujant nukentėjusiajam, kuris nepasisakė dėl jam ( T. G.) skirtinos bausmės griežtumo. Mano, jog paskirta per daug griežta bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl gynėjo dalyvavimo

Būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai nurodyti BPK 51 str. 1 d. Be to, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei už tai numatytos bausmės pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, kaltinamojo asmenybę, turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Gynėjo dalyvavimas privalomas ir tais atvejais, kai gynėjo pageidauja kaltinamasis.

Byloje nėra duomenų, rodančių, jog šioje byloje gynėjo dalyvavimas būtinas. T. G. bylos nagrinėjimo metu buvo 21 metų amžiaus, turėjo 10 klasių išsilavinimą, fizinių ar psichinių trūkumų, kurie neleistų pasinaudoti savo teise į gynybą, neturėjo, iki nuosprendžio paskelbimo nebuvo suimtas. Prieš teisiamąjį posėdį jam raštu buvo išaiškinta teisė pasikviesti gynėją bei paaiškinta teisė kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ( 63 b. 1. ). Iš teisiamojo posėdžio protokolo, dėl kurio teisingumo ar k%asmimo pastabų įstatymo numatyta tvarka nebuvo pareikšta, matyti, kad kaltinamasis pats nurodė, jog advokatas jam nereikalingas, jis apsigins pats. T. G. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją. T. G. teismui neišreiškė noro turėti gynėją. Pabaigus įrodymų tyrimą ir prokurorui pasakius baigiamąją kalbą, teisė pasakyti baigiamąją kalbą buvo suteikta ir kaltinamajam T. G., kuris šia teise pasinaudojo ( 67 - 70 b. 1. ). Visa tai rodo, jog apelianto teiginys apie jo neužtikrintą teisę į gynybą, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Dėl nukentėjusiojo nedalyvavimo

Nukentėjusiajam V. S. buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau jis į teisiamąjį posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas, išklausęs proceso dalyvių, tame tarpe ir kaltinamojo T. G., prašiusio bylą nagrinėti be neatvykusio nukentėjusiojo, nuomonių, nutarė bylą nagrinėti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog dėl jam padarytų sužalojimų jis T. G. jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio byloje nereiškia ( 20 b. 1. ). T. G. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu neneigė. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas, nutaręs bylą nagrinėti be nukentėjusiojo, BPK 251 str. nuostatų nepažeidė. BK 54 str, numatančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nenumatyta teismo pareiga, skiriant bausmę, I atsižvelgti į nukentėjusiojo dėl bausmės pareikštą nuomonę. Apeliantas nurodo, kad dėl nusikaltimo padarymo prisidėjo pats nukentėjusysis, neva kurio iniciatyva jis važiavo pirkti alkoholinių gėrimų. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis neteigė, jog iniciatyvą važiuoti pirkti alkoholinių gėrimų išreiškė tik nukentėjusysis V. S., aiškindamas, jog abu sumanė dar įsigyti alaus ( 33, 68 b. 1. ). Kita vertus, nenustatyta, kad nukentėjusysis V. S. būtų įtakojęs T. G. nesaugų važiavimo greitį, dėl ko T. G. ir nesuvaldė automobilio.

Dėl bausmės griežtumo

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam už nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, bei subendrintą bausmę pagal kelis nuosprendžius, tinkamai vadovavosi BK 'i str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į bausmės skyrimo kles, numatytas BK 61 str. 1-3 d., tinkamai taikė BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas, 'rus nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam pagal BK 281 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį bei motyvuotai paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaip vieną iš alternatyvų formuluoja prašymą gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nuosprendžio panaikinimo ir bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pagrindai nurodyti BPK 326 str. 1 d. 4 p.: kai bylą išnagrinėjo

šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles. Nuteistasis tokių pagrindų buvimo visiškai nemotyvuoja, o kolegija tokių pagrindų taip pat nenustatė, todėl šis nuteistojo prašymas netenkintinas.

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., NUTARIA:

N. T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arnoldas ŠukaitisTeisėjai Vytautas NorkūnasRičardas Gilys