- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- eII-62-1133/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. (toliau – ir Pareiškėjas) ir jo atstovui advokatui T. J.,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atstovo advokato T. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-10-25 nutarimo Nr. 10-ANR_N-27985-2024 (ROIK: 24256085796) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-25 nutarimu Nr. 10-ANR_N-27985-2024 M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis, 2024-09-26, 19,57 val. (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kaip įspėjamąjį signalą naudojo tolimąsias automobilio šviesas (jomis mirksėjo), taip akindamas kitus eismo dalyvius. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 90 punktą. Jam paskirta 55 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo M. K. vardu atstovas advokatas T. J. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, kad pareiškėjas pamirksėjo tolimosiomis transporto priemonės šviesomis, nes policijos pareigūnų vairuojamas tarnybinis automobilis sudarė avarinę situaciją pareiškėjui, nes persirikiuojant iš pirmos į antrą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, kad tai netrukdys kitiems eismo dalyviams, pradėjo persirikiavimo manevrą neparodęs kairiojo posūkio, dėl ko pareiškėjas, siekdamas išvengti susidūrimo, buvo priverstas stabdyti vairuojamą automobilį bei vieną kartą pamirksėjo šviesomis, siekdamas atkreipti avarinę situaciją sukėlusio vairuotojo, t. y. paties policijos pareigūno, vairavusio policijos tarnybinį automobilį, dėmesį. Į ką, avarinę situaciją sukėlęs tarnybinio policijos automobilio vairuotojas atsakė akindamas pareiškėją šviesomis, įrengtomis ant tarnybinio automobilio stogo.
2.2. Mano, kad nutarimas surašytas nesilaikant ANK reikalavimų, nutarimas nemotyvuotas, nėra įvertinti pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai ir pateiktas vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas. T. y. skundžiamas nutarimas surašytas pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Pasak atstovo, tai, kad nutarimas priimtas formaliai, patvirtina ir faktas, kad nutarime nurodyta pažeidimo esmė perrašyta iš gramatiški netaisyklingos formuluotės.
2.3. Remiasi KET 81 punktu, kuriame nustatyta, kad žibintų įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės. KET 89 straipsniu, kuriame nustatyta, kad norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą. 1968-11-08 Kelių eismo konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo dar 1992-11-20, turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad prie įspėjamųjų signalų šios Konvencijos nuostatos priskiria ir transporto priemonių šviesos signalus (Konvencijos 5 priedas). Kelių eismo konvencijos 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu transporto priemonė važiuoja arti paskui kitą transporto priemonę, tolimąsias šviesas galima naudoti norint įspėti vairuotoją apie ketinimą jį lenkti, kaip nurodyta Konvencijos 28 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis nustato, kad įsigaliojusias, taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti; jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.
2.4. Nurodo, kad KET 90 straipsnis draudžia kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). Loginis šios normos turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad vairuotojas negali naudoti tolimųjų šviesų, jei jos gali akinti kitus vairuotojus. Kitaip sakant, vairuotojo tyčia šiuo atveju turi būti nukreipta į kitų vairuotojų akinimą. Vairuotojas, naudodamas tolimąsias šviesas, turi suprasti, kad tokiais veiksmais jis siekia akinti kitus eismo dalyvius. Tuo pačiu pabrėžia, kad KET 90 straipsnis kartu ir nedraudžiama naudoti tolimųjų šviesų, kaip įspėjamųjų signalų, jei šių šviesų panaudojimo tikslas nėra nukreiptas į kitų vairuotojų akinimą. Iš esmės toks teologinis šio punkto turinio aiškinimo metodas atitinka tų pačių taisyklių 81 ir 89 punktuose įtvirtintą reguliavimą, kaip ir atitinka Konvencijoje nustatytas teises naudoti įspėjamuosius šviesos signalus. Todėl, siekiant nustatyti ar buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 90 punkte įtvirtintas draudimas, būtina įvertinti kokiu tikslu vairuotojas panaudojo tolimąsias šviesas. Dar kartą pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo tyčios mirksėti automobilio šviesomis ir akinti kitų vairuotojų, o pamirksėjo šiomis šviesomis, atkreipti policijos pareigūnų, kurių vairuojamas tarnybinis policijos automobilis sudarė avarinę situaciją, dėmesį į tai.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad eismas vyko keliu, turinčiu dvi eismo juostas. Priešpriešines eismo juostas skiria skiriamoji zona su žalia (apželdinta) zona, papildomai aptverta aptvarais ir tvora. Visas kelias buvo apšviestas skiriamojoje apželdintoje zonoje įrengtais apšvietimo stulpais, kurių apšvietimas yra toks efektyvus, kad kelio matumas yra kaip dienos metu. T. y. tiek ta pačia eismo juosta važiuojantys vairuotojai, tiek priešpriešine eismo juosta važiuojantys vairuotojai, nevairuoja automobilių visiškoje tamsoje, todėl įjungti šviesos signalai eismo dalyviam nesukelia jokio diskomforto ar trukdžių. Tarnybinis policijos automobilis, dėl kurio pavojingo manevro pareiškėjas turėjo stabdyti ir kuriam būtent pamirksėjo pareiškėjas yra mikroautobusas, kuriame nėra įrengtas galinio vaizdo langas. Šio tarnybinio automobilio gale yra įrengtos neperšviečiamos durys. Tiek kelio ruožo ypatumai, tiek policijos tarnybinio automobilio techninės charakteristikos patvirtina, kad pareiškėjo panaudotas vienkartinis tolimųjų šviesų įjungimas negalėjo apakinti kitų vairuotojų, nes tą momentinę šviesą „sugėrė“ policijos automobilio gabaritai ir policijos automobilio galinės durelės, o paties policijos pareigūno, vairavusio tarnybinį policijos automobilį šios šviesos negalėjo apakinti, nes policijos tarnybinis automobilis neturi galinio lango, o šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, tiek kiek matyti iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo, net neatspindėjo pareiškėjo vairuojamo automobilio šviesos žibintų. Tai dar kartą patvirtina, kad pareiškėjo tyčia nebuvo nukreipta į kitų vairuotojų akinimą.
2.6. Prašo įvertinti pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, kuris neįvertintas priimant skundžiamą nutarimą. Vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėjas važiuoja su visu antros eismo juostos srautu. Galiausiai pareiškėjo automobiliui priartėjus prie pirma eismo juosta apvažiuojamo policijos automobilio, policijos automobilis, net neparodęs kairiojo posūkio signalo, staigiai pradėjo manevrą – rikiuotis į antrą eismo juostą, kurioje važiuojančių automobilių srauto greitis yra didesnis, nei pirmąja eile važiuojančių automobilių. Policijos automobilis kairiojo posūkio signalą parodė tik jau pradėjęs persirikiavimo manevrą. Natūralu, kad pareiškėjas nesitikėjo tokio neatsakingo eismo dalyvio elgesio, ypač kai jis matė, kad pirmąja eismo juosta važiuoja tarnybinis policijos automobilis, kuris iš anksto nerodė jokio įspėjamojo posūkio signalo. Todėl dėl tokio pavojingo manevro pareiškėjas buvo priverstas stabdyti, kad išvengtų susidūrimo bei panaudojo įspėjamąjį šviesos signalą.
2.7. Jei teismas laikytų, kad visgi yra įrodyta pažeidimo sudėtis, pareiškėjas prašo teismo įvertinti ar pareiškėjo veikoje nėra būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų ANK 16 straipsnyje. Pareiškėjas, siekdamas išvengti susidūrimo su policijos pareigūnų transporto priemone, turėjo staigiai stabdyti, bei kaip įspėjamąjį signalą trumpam panaudojo tolimąsias šviesas. Šiuo atveju pareiškėjui ir su juo važiavusiai keleivei kilo grėsmė sveikatai, o šviesų panaudojimas buvo nukreiptas siekiant atkreipti policijos automobilį vairavusios vairuotojo dėmesį. Akivaizdu, kad formalus pažeidimas (jei jis būtų nustatytas) yra mažiau pavojingas už galimos avarijos pasekmes.
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjas tarnybiniu pranešimu nurodė, jog <<mums iš galo priartėjo automobilis Mercedes-Benz GL450 v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pradėjo mirksėti ilgosiomis automobilio šviesomis, taip akindamas mus.>> Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kurį pateikė pats pareiškėjas. Pareiškėjo pateiktą įvykio versiją laiko gynybine, jo teiginį, kad <<dėl tokio pavojingo manevro pareiškėjas buvo priverstas stabdyti, kad išvengtų susidūrimo bei panaudojo įspėjamąjį šviesos signalą“ — nepagrįstu. Pasak institucijos atstovo, analizuojant vaizdo įrašą, nenustatyta, jog tarnybinio automobilio vairuotojas pažeidinėjo KET persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą (vaizdo įrašas nuo 36 iki 39 sek. - 4 kairiojo posūkio mirksėjimai), taip pat, kad vairuotojas ketino persirikiuoti atgal į pirmą juostą iki Pareiškėjui pradėjus akinti jį. Pabrėžia, kad KET 126 punkte nurodoma, jog <<vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.>>. Pažymi, jog KET 1 straipsnis nurodo, jog kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat KET 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šios taisyklės turi būti žinomos. Taip pat nemato pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių. Nuobauda individualizuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas M. K. paaiškino, kad su nutarimu nesutinka. Važiavo antra juosta su visa priekyje judančia kolona, leidžiamu greičiu, maždaug iki 100 km/val. Pirmojoje juostoje judėjo lėčiau važiuojančios transporto priemonės. Iš įrašo matosi vilkikas, policijos automobilis, kuris važiavo paskui autobusą. Nieko neįtardami važiavo tiesiai ir netikėtai pareigūnų automobilis persirikiavo į kitą juostą, dėl ko teko staigiai stabdyti ir refleksiškai įjungti ilgąsias šviesas ir stebėti ar iš galo važiuojanti kolona irgi manevro nepadarys ir neįsitrenks į juos. Po staigaus stabdymo pareigūnų automobilis nei bandė judėti nei ką, judėjo į priekį, baigęs manevrą, t. y. autobuso apvažiavimą, grįžo į pirmą juostą, praleido juos į priekį ir tada įsijungė švyturėlius ir juos sustabdė. Surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnas priėjo vos ne pakeltu tonu sakė, kad taip daryti negalima. Jo pasiaiškinimų neklausė. Pareigūnas grįžo į automobilį, tada praėjus pusvalandžiui, pareigūnas atnešė kaltinimą, įteikė, nelaukė kol susipažins, išvyko. Jis važiavo maždaug 98 km/val. greičiu, leistinas greitis buvo 100 km/val. Vaizdo registratorius fiksuoja greitį, bet tuo metu nefiksavo. Automobilyje važiavo dviese, t. y. jis ir jo sutuoktinė. Ji sėdėjo šalia, priekyje, keleivio vietoje.
4.2. Pareiškėjo atstovas advokatas T. J. papildomai paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad jo klientas važiuoja antra juosta su visa automobilių kolona, o policijos automobilis, važiuojantis lėtesniu greičiu paskui autobusą, pradeda manevrą ir tik pradėjęs manevrą įjungia kairiojo posūkio signalą. Matyti, kad pareiškėjo ilgosiomis šviesomis pamirksėjimas buvo vienas siekiant atkreipti dėmesį. Matosi, kad kliento vairuojamas automobilis yra stabdomas, kad neatsitrenktų į persirikiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Jei klientas nebūtų stabdęs, tai greičiausiai būtų eismo įvykis.
Atsiliepimas
4.3. Institucijos atstovas G. R. teisme palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pažeidimas yra nurodytas. Juolab, kad pareiškėjas pats prisipažino, kad naudojo tolimąsias automobilio šviesas. Ne keleivis stabdė automobilį, bet vairuotojas. Keleivis gal iš jausmo pasakė. Visus veiksmus atliko vairuotojas. Abejoja, kad šalia sėdintis keleivis stebėjo pedalus, stabdžių garsą ir visą kitą. Kiek žino, automobilis buvo su automatine pavarų dėže. A. R. parodymai, kaip keleivio. Bet jis spidometro nesekė, dėl veidrodėlių taip, galėjo pastebėti žibėjimą, bet abejoja, kad galėjo pastebėti artėjantį automobilį. Vis tik veidrodėliai pritaikyti vairuotojui, o ne keleiviui. Esmė, kad mirksėjo ir tolimosios šviesos buvo panaudotos. Pagal KET galima naudoti tolimąsias šviesas, jei neakina kitų eismo dalyvių. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad jį akino. Tarnybinio automobilio prožektoriai skirti pašviesti teritoriją, apšviesti asmenį. Jis negali pasakyti ar akintų jį pareiškėjo įjungtos tolimosios šviesos, nes jis ten nebuvo, negali pasakyti, kokius eismo dalyvius galėjo apakinti. Vairuotojas, kuris važiavo iš galo ir įdėmiai žiūrėjo į kelią, pastebėjęs, kad mirksi posūkio lemputė ir mašina važiuojanti priekyje ketina persirikiuoti, turėjo pakankamai laiko suprasti, kad reikia pristabdyti. Manau, kad vairuotojas prieš persirikiuodamas neturėtų įvertinti, kad jo persirikiavimas gali kelti pavojų dėl to, kad antra eismo juosta važiuojančių automobilių kolona turėtų pristabdyti. Turėjo įvertinti, kad tai daryti saugu, o automobiliams važiuojantiems iš galo niekas nedraudžia stabdį paspausti. Automobilis spėjo įvažiuoti. Autoįvykis neįvyko. Tai, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas važiavo nesulėtinęs greičio, neįvertino, kad gali per greitai priartėti prie priešais atsidūrusio automobilio, tai to automobilio problema. Vairuotojas privalo atsižvelgti į visas situacijas kelyje, kliūtis, vertinti viską aplink. Pareigūnas taip pat turi atsižvelgti į visas situacijas kelyje, kliūtis, vertinti viską aplink.
4.4. Liudytojas (policijos pareigūnas) A. R. teisme parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) po iškvietimo, įsuko į A1 kelią, važiavo link Vilniaus pirmojoje eismo juostoje. Prieš juos važiavo viešojo transporto autobusas. Je važiavo už autobuso mažesniu nei leistinu greičiu, maždaug apie 80 km/val. Jie rikiavosi į antrą eismo juostą. Automobilį vairavo jo kolega A. Ž., jis pats sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Kolega persirikiavo į antrą eismo juostą ir tada jiems iš užpakalio privažiavo „Mercedes Benz“ sidabrinės spalvos visureigis. Automobilis, kaip įspėjamąją ženklą panaudojo tolimąsias automobilio šviesas. Jie aplenkė autobusą, grįžo į pirmą juostą ir su šviesos ir garso švyturėliais sustabdė „Mercedes Benz“ visureigį. Kolega A. Ž. išlipo iš tarnybinio automobilio, priėjo prie minėto automobilio, pabendravo su kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiu vairuotoju ir tada jei surašė protokolą. Situacijos, lenkimo manevro aktyviai nestebėjo, bet sėdėjo tokioje pozicijoje, kad per dešinės pusės veidrodėlį matė kas darosi už jų tarnybinio automobilio. Jų transporto priemonių veidrodėliai yra dideli, platūs, tai matė, kad buvo mirksima ilgomis šviesomis, tačiau nepasakys kiek kartų. Pristabdyti „Mercedes Benz“ automobiliui teko, nes jie tarnybiniu automobiliu išvažiavo į antrą eismo juostą. Jei automobilis būtų nestabdęs, tai būtų įvažiavęs į jų automobilį. Mano, kad jų manevras nesukeltų avarinės situacijos, nors ir „Mercedes Benz“ visureigis turėtų staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, todėl buvo pasirinktas toks manevras. Tarnybinis automobilis turi vaizdo fiksavimo priemones. Turi ir automobilio priekyje ir automobilio gale. Priėjo prie vairuotojo kolega, gal tai nerašyta taisyklė, bet iš automobilio išlipa tas pareigūnas, kuris vairuoja. Nepamena kas priėmė sprendimą dėl protokolo rašymo, gal kartu su kolega sutarė. Jis rašė protokolą, nes jos ir A. Ž. manymu buvo pažeistas KET punktas dėl įspėjamųjų signalų naudojimo, pvz. ilgųjų šviesų. Kolega A. Ž. sakė, kad jam trukdė „Mercedes Benz“ automobilio šviesų mirksėjimas ir darė prielaidą, kad galėjo kitiems trukdyti. Jų tarnybinio automobilio galiniai vaizdo veidrodėliai neturi tamsinimo funkcijos, pas juos tik šoniniai veidrodėliai. Skundų iš kitų eismo dalyvių nesulaukė. Prieš atliekant manevrą reikia rodyti posūkio signalą. Reikia parodyti signalą ir atlikti manevrą. Tarnybiniame automobilyje yra įmontuotos papildomos šviesos automobilio gale ir šonuose, jos skirtos apšviesti teritoriją, įvykio vietą. Vertinant vaizdo medžiagą mano, kad kolegos A. Ž. manevras nesukėlė problemos. Jei būtų atvirkštinė situacija ir pareiškėjo automobilis taip rikiuotųsi, kaip jų tarnybinis automobilis, tai turbūt nestabdytų automobilio. Negali pasakyti kodėl kolega A. Ž. įjungė įvykio vietos apšvietimo signalą.
4.5. Liudytojas (policijos pareigūnas) A. Ž. teisme paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini). 2024-09-26 su kolega A. R. patruliavo, važiavo iš įvykio (duomenys neskelbtini), buvo tamsus paros metas. Važiavo A1 keliu, pirma eismo juosta. Pasirinkę saugų greitį prisivijo miesto autobusą, juos aplenkė kelios mašinos. Įsitikinus, kad saugu lenkti, parodė posūkį ir lenkė autobusą. Iš paskos per daug staigiai privažiavo automobilis, kuri pradėjo mirksėti ilgosiomis šviesomis, taip jį akindamas. Jis jam parodė, kad jį akina. Persirikiavo į pirmą eismo juostą ir sustabdė žmogų. Priėjęs pasidomėti kas nutiko, kodėl jungė ilgąsias šviesas, pasakė, kad jautė pavojų. Kai paklausė kokį pavojų, tai atsakymo neišgirdo. Jei pareiškėjas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai jam persirikiuojant nebūtų reikėję pristabdyti. Jis per daug greitai prie jo priartėjo. Persirikiuojant, kai žiūrėjo į veidrodėlį, pareiškėjo automobilis buvo toli. Persirikiuodamas pareiškėjui pavojaus sukelti negalėjo. Leistinas greitis buvo 100 km/val. Pareiškėjas važiavo didesniu nei leistinu greičiu. Autobusas važiavo apie 70-80 km/val., ir jis važiavo autobuso greičiu. Greitį nurodo apytiksliai. Kai jam pareiškėjas pamirksėjo, jis įjungė prožektorių, kad suprastų jog jį akina. Mirksėjo 3-4 kartus. Apie 100 metrų nuo jo turėjo būti automobilis „Mercedes Benz“. Buvo autobuso viduryje, kai pareiškėjas pradėjo mirksėti. Pareiškėjo vairuojamas automobilis mirksint tolimosiomis šviesomis buvo apie 10 m atstumu nuo jų automobilio. Nėra nurodyta kelių eismo taisyklėse, kad jei jį akina, tai turi įjungti prožektorių, bet kažkaip reikia žmogų įspėti. Jo vertimu, prožektoriaus įjungimas nėra pažeidimas. Lempos yra per silpnos. Prožektoriai skirti pašviesti viską ką reikia.
4.6. Liudytoja O. K. teisme paaiškino, kad pareiškėjas yra jos vyras. Įvykio dieną ji važiavo automobilyje kartu su vyru, sėdėjo šalia jo, priekyje. Įvažiavo į Vilnių, važiavome pro (duomenys neskelbtini). M. persirikiavo į antrą eismo juostą, nes pirma eismo juosta važiavo sunkvežimis. M. negrįžo į pirmą eismo juostą, nes ten dažniausiai visi suka į Lazdynus. Pirma eismo juosta važiavo autobusas ir pareigūnų automobilis. Turėjo juos apvažiuoti, nes jie važiavo gal 70 km/val. greičiu. Jiems važiuojant pareigūnų automobilis staiga nusprendė išvažiuoti prieš juos. Ji išsigando, sušuko, o . M. staigiai stabdė. Mintyse pagalvojo, kad gal pareigūnai atsiprašys, nes jei ji taip padarytų, tai atsiprašytų žmonių. Pareigūnų automobilis pamirksėjo viršutiniais žibintais. Dar M. klausė, ar tai galima suprasti kaip atsiprašymą. Tada pareigūnų automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir, kai važiavome toliau, juos pareigūnai sustabdė, išrašė baudą. Mano, kad gal pareigūnas buvo pavargęs ar be nuotaikos, nenorėjo jų klausyti. Pareigūnas nuėjo į tarnybinį automobilį surašė baudą ir atnešė jiems. M. sakė, kad nori susipažinti, o pareigūnas pasakė „viso gero“ ir išėjo. Jis turiu vairuotojo pažymėjimą, vairuoju apie 10 metų. Mano, kad dėl pareigūnų manevro buvo sudaryta avaringa situacija, turėjo staigiai stabdyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
5. Pareiškėjas M. K. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą.
6. KET 81 punkte nurodyta, kad įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės. KET 90 punkte nurodyta, kad kaip įspėjamąjį signalą draudžiama naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). Net kai vairuotojas akinamas, jis, pagal KET 91.6 punktą, privalo įjungti avarines šviesas. Kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų, taip pat privaloma naudoti avarines šviesas (91.7 punktas). Iš išdėstyto matyti, kad KET nedraudžia kaip įspėjamąjį signalą naudoti žibintų šviesų perjungimą, tačiau draudžia tolimąsias šviesas naudoti, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodėlį). Šis draudimas nustatytas KET, nes netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui.
7. KET XII skyriuje reglamentuotas šviesos prietaisų naudojimas. Pagal KET 94 punktą, tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis. KET 95 punkte nurodyta, kada esant blogam matomumui arba tamsiuoju paros metu tolimosios žibintų šviesos turi būti perjungiamos į artimąsias: 1) tinkamai apšviestuose keliuose; 2) likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m; 3) kitais atvejais, kai tolimosios žibintų šviesos gali akinti vairuotojus (net ir važiuojančius ta pačia kryptimi).
8. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais akino kitus eismo dalyvius. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nėra būtina nustatyti, kad vairuotojas, panaudodamas tolimąsias šviesas kaip signalą apakino priešpriešiais ar priekyje važiuojančias transporto priemones. Užtenka nustatyti, kad tolimosios šviesos panaudotos tuo metu, kai jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodėlį). Taip pat matyti, kad tuo metu, kai tolimųjų šviesų naudojimas nėra galimas, vairuotojas gali pasinaudoti kitais įspėjamaisiais signalais: įjungiant garso signalą (jei tai nėra gyvenvietė); žibintų šviesos (artimųjų) perjunginėjimą; avarinės šviesos signalizaciją, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimą.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. neneigia, kad jis panaudojo (vieną kartą perjungdamas) kaip įspėjamąjį signalą tolimąsias automobilio šviesas, tai padarė spontaniškai, kai policijos tarnybinis automobilis, neįvertinęs ar tai daryti saugu, persirikiavo į antra eismo juostą, dėl ko jis buvo priverstas pristabdyti savo vairuojamą automobilį. Priešingu atveju būtų įvykęs eismo įvykis. Be to, pareiškėjas ir jo atstovas mano, kad šis pareiškėjo veiksmas negalėjo akinti ne tik kitų vairuotojų, bet ir policijos tarnybinį automobilį vairavusio pareigūno A. Ž., nes (duomenys neskelbtini) prospektas buvo apšviestas, o perjungė į tolimąsias šviesas būdamas labai arti policijos tarnybinio automobilio užpakalio, kuris yra didesnių gabaritų, nei jo vairuojamo automobilio gabaritai.
10. Iš liudytojo A. R. paaiškinimų teisme matyti, kad policijos tarnybinį automobilį vairavo kolega A. Ž.. Lenkimo manevro aktyviai nestebėjo, bet sėdėjo tokioje pozicijoje, kad per dešinės pusės veidrodėlį matė, kas darosi už jų tarnybinio automobilio. Jų transporto priemonių veidrodėliai yra dideli, platūs, tai matė, kad buvo mirksima ilgomis šviesomis, tačiau nepasakys kiek kartų. Kolega A. Ž. sakė, jog jam trukdė „Mercedes Benz“ automobilio šviesų mirksėjimas ir darė prielaidą, kad galėjo kitiems trukdyti. Pristabdyti „Mercedes Benz“ automobiliui teko, nes jie tarnybiniu automobiliu išvažiavo į antrą eismo juostą, norėdami aplenkti autobusą. Jei automobilis būtų nestabdęs, tai būtų įvažiavęs į jų automobilį. Liudytojas A. Ž. teisme paaiškino, kad pareiškėjo veiksmai jį akino, tačiau neigė, kad pareiškėjui, dėl jo (liudytojo) persirikiavimo į antrą eismo juostą, teko stabdyti būtent dėl jo veiksmų, mano, kad pareiškėjas viršijo leistiną greitį. Tačiau šias liudytojo nurodytas aplinkybes paneigia ne tik pareiškėjo ir jo sutuoktinės teisme duoti paaiškinimai, bet ir su juo kartu važiavusio pareigūno A. R. paaiškinimai bei vaizdo įrašas.
11. Siekiant pašalinti pareiškėjo ir liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus dėl tolimųjų šviesų panaudojimo aplinkybių, peržiūrėtas pareiškėjo pateiktas vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas, kuris yra vienas iš detaliausių ir objektyviausių įrodymų šioje byloje. Iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis važiuoja antra eismo juosta greičiu, iš esmės tapačiu greičiu, kaip ta pačia eismo juosta važiuojantys automobiliai. Pirma eismo juosta automobiliai važiuoja mažesniu greičiu, taip pat ir policijos tarnybinis automobilis, važiuojantis už autobuso pirma eismo juosta (neginčijama, kad pirma eismo juosta važiuota apie 80 km/val. greičiu, o pirma – apie 100 km/val. greičiu). Policijos tarnybinio automobilio vairuotojas įjungia kairio posūkio signalą ir iš esmės tuo pačiu metu rikiuojasi į pirmą eismo juostą. Matyti, kaip policijos automobiliui persirikiavus, pareiškėjas artėdamas prie tarnybinio automobilio vieną kartą įjungia tolimąsias automobilio šviesas (esant keliolikos metrų atstumui), o po to pareiškėjo vairuojamas automobilis priartėja prie pat policijos tarnybinio automobilio užpakalio. Staigaus automobilio stabdymo nesimato. Policijos tarnybinis automobilis nepristabdo, neįjungia avarinių šviesų, o nutoldamas, kaip atsaką į pareiškėjo veiksmus, panaudoja prožektorių, kuris sumontuotas automobilio viršuje, užpakalinėje dalyje. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu, kai pareiškėjas įjungia tolimąsias automobilio šviesas, priešpriešiais, nedideliu atstumu važiuoja kitas automobilis, vaizdo matomumo tarp abiejų eismo krypčių neriboja augmenija ar kiti objektai. Kelias gerai apšviestas. Visa tai rodo, kad tolimųjų šviesų naudojimas galėjo akinti kitus vairuotojus, o pareiškėjas, pasirinkdamas tokį policijos automobilį vairuojančio asmens dėmesio atkreipimo būdą, dėl neatsargumo šios aplinkybės neįvertino ir pasirinko netinkamą įspėjamąjį signalą.
12. Aplinkybės, kad policijos tarnybinį automobilį vairavęs pareigūnas galimai pažeidė KET reikalavimus atlikdamas manevrą ar įjungdamas žibintą, kaip atsaką į pareiškėjo veiksmus, pareiškėjo atsakomybės nešalina.
13. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl vairuotojo nerūpestingumo. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali ir padarinių nereikalauja. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas dėl spontaniško veiksmo įjungiant tolimąsias šviesas nenumatė, kad tolimųjų šviesų įjungimas gali akinti kitus vairuotojus, tačiau būdamas vairuotoju, išmanydamas KET reikalavimus, važiuodamas kelyje, kuriame eismas yra itin intensyvus, galėjo ir turėjo numatyti, kad šioje vietoje tolimųjų šviesų naudojimas gali akinti kitus vairuotojus, todėl tolimąsias šviesas kaip signalą draudžiama naudoti.
14. Taip pat, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šiuo gi atveju pareiškėjas tolimąsias šviesas naudojo, kaip priemonę atkreipti vairuoto dėmesį, į jo manymu, kito vairuotojo jau padarytą KET pažeidimą, o ne perspėjant apie gresiantį pavojų, siekiant išvengti žalos.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pritaria institucijos išvadai dėl pareiškėjo kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.
16. Kita vertus, kaip nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
17. Nors nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra nustatyta ir sunkinančių. Administracinių nusižengimo registro duomenimis, per 5 metus pareiškėjas baustas iš esmės po vieną kartą į metus už KET pažeidimą, baudos sumokėtos. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra piktybiškai KET pažeidinėjantis ar teisės aktų reikalavimų nesilaikantis asmuo. Pagrinde pareiškėjas baustas už greičio viršijimą. Visa tai bei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės rodo, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nors M. K. pažeidė kelių eismo taisyklėse nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką, tačiau šis pažeidimas (vieną kartą trumpas tolimųjų šviesų įjungimas gerai apšviestame kelyje) savo pavojingumu ir pobūdžiu skiriasi nuo vairuotojų elgesio, kurie piktybiškai, skatindami kitus vairuotojus trauktis jiems iš kelio ir pan., kaip įspėjamąjį signalą naudoja tolimąsias šviesas ne vieną, o kelis ar net keletą kartų jas įjungdami ir pan. Pažeidimo formalų pobūdį rodo ir policijos automobilį vairavusio vairuotojo elgesys, nes jis nepristabdė vairuojamos transporto priemonės, neįjungė avarinių šviesų. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju net ir minimalios nuobaudos paskyrimas būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė, nes neatitiktų nei padaryto administracinio nusižengimo nei asmens pavojingumo. Tad visuomenės interesas užtikrinti saugumą kelyje šiuo atveju gali būti pasiektas ir neskiriant nuobaudos. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis, ir nusižengimą padariusiam M. K. nuobauda neskirtina.
18. Byloje yra teisinės pagalbos išlaidas ( 350 Eur) pagrindžiantys dokumentai (2024-11-07 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2024/0699 ir Swedbank 2024-11-07 vietinio mokėjimo kopija), tačiau prašymas priteisti jas nepateiktas (nei žodžiu, nei raštu), todėl šiuo klausimu teismas nepasisako. Tačiau tai neužkerta kelio asmeniui teikti tokį prašymą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-10-25 nutarimą Nr. 10-ANR_N-27985-2024 (ROIK: 24256085796) ir M. K., padariusiam administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinės nuobaudos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.