Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Ž. ir V. Ž. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pripažinus, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir sutuoktinių interesams, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį nekviečiant pareiškėjų. Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. lapkričio 22 d. paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Nustatyta, kad santuoka tarp pareiškėjų buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (Rkb).

Iš santuokos liudijimo originalo, pateikto į nagrinėjamą bylą, matyti, kad pareiškėjų santuoka (duomenys neskelbtini) d. buvo apskaityta Marijampolės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai prašo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu panaikinti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (Rkb) sudarytos santuokos (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą, nes pareiškėjai daugiau kaip vieneri metai gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pareiškėjas nuo 2018 m. spalio mėnesio gyvena su kita moterimi, todėl tolimesnis pareiškėjų gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų.

Teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, taikytis nesutinka, todėl, darytina išvada, jog santuokiniai ryšiai tarp pareiškėjų faktiškai nutrūkę ir jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra.

Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjų santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūkę, yra visos sąlygos panaikinti santuokos apskaitos akto civilinės metrikacijos skyriuje įrašą, kadangi sutuoktiniai, jų teigimu, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nesutinka ir nebegalima tikėtis, kad šeima bus išsaugota (CK 3.52 straipsnis, 3.53 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjų santuoka sudaryta ne civilinė, o bažnytinė, santuoka tarp pareiškėjų ne nutraukiama, o panaikinamas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje ir patvirtinama tarp pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.

Pareiškėjams išaiškinama, kad įsiteisėjęs šis teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė viso santuokoje įgyto ir dalintino turto.

Pareiškėjams išaiškinama, kad sutinkamai su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių įgys res judicata galią, kas reiškia, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjai negalės iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygų (turto padalijimo, bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo fakto), išskyrus dėl tęstinių, pareiškėjus siejančių santykių.

Šioje byloje pareiškėjai, paduodami prašymą dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu, yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (Rkb), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), pareiškėjui palikti prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti tarp pareiškėjų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių šiomis sąlygomis:

1. Pareiškėjai susitaria, jog neteiks išlaikymo vienas kitam, nes abu yra pakankamai jauno amžiaus, sveiki ir darbingi, todėl nuolatines pajamas pragyvenimui užsitikrins patys.

2. Klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu sprendžiami sekančia tvarka:

2.1. Sūnaus V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir dukros V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenamoji vieta nustatytina su pareiškėja V. Ž., kadangi ji yra nuolatinė ir nusistovėjusi;

2.2. Pareiškėjai susitaria pakeisti (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., priteisto išlaikymo dydį, o dukrai išlaikymą nusistato naujai;

2.3. Pareiškėjas V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja nuo šiol teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., ir dukrai V. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo dokumentų teismui pateikimo dienos (t. y. nuo 2019 m. lapkričio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nusistatant, kad gautas pinigines lėšas V. Ž. naudos uzufrukto teise;

2.4. Nesant ginčo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, konkretus tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafikas nesudaromas, pareiškėja V. Ž. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais taikiu tarpusavio susitarimu.

3. Klausimus dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pasidalijimo pareiškėjai sprendžia sekančiai:

3.1. Privalomai registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pareiškėjai neturi, todėl klausimai, susiję su turto pasidalinimu, LR CK 3. 117 str. 1 d. ar LR CK 3. 123 str. 1 d. tvarka neaptariami;

3.2. Baldus, buities techniką ir kitus namų apyvokos daiktus pareiškėjai pasidalino pradėdami gyventi atskirai ir ateityje pretenzijų dėl smulkaus kilnojamojo turto vienas kitam neturės;

3.3. Asmenine pareiškėjos V. Ž. nuosavybe lieka šis nekilnojamas turtas: 1 (vieno) kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1 (vieno) kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

4. Kreditorių pareiškėjai neturi, todėl klausimai, susiję su kreditoriniais atsiskaitymais, neaptariami.

5. Po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjui lieka jo prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjai – santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

6. Keisti sutarties sąlygas kitaip, negu numato LR CK 3. 53 str. 3 d., negalima, ši įstatymo nuostata pareiškėjams išaiškinta ir jie nurodė, kad nuostatą suprato.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.