Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl mokamo nepilnamečiam vaikui materialinio išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. B. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15322-722/2023 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą materialinį išlaikymą nepilnametei A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šio ieškinio pateikimo dienos, iki vaiko pilnametystės.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė jam paaiškino, kad į sutartį negali įrašyti mažesnio materialinio išlaikymo, nes toki atveju teismas sutarties netvirtins. Jai žinomos jo pajamos, todėl ji tokios išlaikymo sumos iš jo nereikalaus, kol jis nesusiras geriau apmokamo darbo ir jo turtinė padėtis pagerės. Jo ir atsakovės bendram gyvenimui esant neįmanomam, jis norėjo, kaip atsakovė primygtinai ragino, kuo greičiau sutvarkyti santuokos nutraukimo formalumus, todėl ir pasirašė tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė nesilaikė pažadų ir vos teismui patvirtinus sutartį, pareikalavo mokėti dukrai kas mėnesį po 300 Eur išlaikymą. Jis neturi realios galimybės mokėti tokį išlaikymą. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna po 620 Eur atlyginimą kas mėnesį, 70,90 Eur pareigūno pensiją, moka už buto nuomą po 100 Eur, apie 60 Eur už buto komunalines paslaugas, kai nėra šildymo, moka „Bitei Lietuva“ už telefono SIM kortelę, moka už dulkių siurblį ir planšetę, moka už atsakovės naudojamą INIT televiziją po 23,89 Eur kas mėnesį. Moka dukters draudimą 56,41 Eur per metus. Jo turtinė padėtis sunki. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, o susirasti geriau apmokamą darbą jam yra labai sunku, kadangi jis neturi jokios konkrečios civilinės specialybės ir profesijos. Dėl to tenka dirbti už minimalų atlyginimą. Ieškovo materialinė padėtis, buvusi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu, nesudarė net prielaidos manyti, kad ieškovas galėtų skirti dukrai toje sutartyje nurodytą materialinio išlaikymo sumą. Teismo sprendimu patvirtinta suma yra akivaizdžiai nereali, ir tai yra esminė aplinkybė, todėl yra pagrindas teismui nustatytą materialinio išlaikymo dydį sumažinti. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 000 Eur į rankas. Dėl tos priežasties ji turėtų skirti dukros materialiniam išlaikymui didesnę dalį už ieškovą, nes jos materialinė padėtis yra geresnė.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba nėra gavusi pranešimų dėl galimų vaiko A. B. teisių pažeidimų šeimoje. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, kasdieninis rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui/motinai, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą informaciją, siekiant, kad nepilnametis vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, Tarnybos vertinimu, priteisto vaikų išlaikymo dydžio sumažinimas iki ieškovo ieškinyje prašomo dydžio neatitiktų geriausių vaikų interesų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė į posėdį. Byla šalių sutikimu po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti, jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir atsakovas 2023 m. liepos 19 d. sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pateikė teismui tvirtinti. Šios sutarties turinys šalims buvo žinomas. Sutarties 8.1. punkte nurodoma, kad „Šalys patvirtina, jog susipažinusios su sutarties sąlygomis bei pasižada jų sąžiningai laikytis“. Surašius sutartis teisme buvo patvirtinta 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimu. Jame nurodoma, kad sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Ieškovas skundo dėl sprendimo nepateikė. Darytina išvada, kad sprendimas jį tenkino. Ieškinyje nenurodoma jokių naujų, ženkliai pakeitusių šalių turtinę padėtį aplinkybių, kurios atsirado po sprendimo priėmimo. Dukra A. B. nuo rugsėjo 1 d. lanko mokyklą, kas ženkliai padidino išlaidas vaiko išlaikymui. Periodinį materialinį išlaikymą dukrai jis pasižadėjo teikti nuo pareiškimo padavimo teismui dienos (t. y. liepos 19 d.), tačiau išlaikymas neteikiamas. Ieškovas yra darbingas, gaunantis ne tik darbines pajamas, bet ir karių valstybinę pensiją. Pareikšta ieškinyje pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintam prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Prašydamas teismo išlaikymo dydį sumažinti iki kasmėnesinio 150 Eur dydžio, nenurodo, kaip tokiu būdu bus ginami ir patenkinami vaiko interesai užtikrinami jo poreikiai. Dukros poreikiai: maistas 230 Eur namuose; 80 Eur maistas mokykloje (dukra lanko prailgintą grupę); rūbai 80 Eur; batai 40 Eur; mokslo reikmenys 50 Eur; žaislai 20 Eur; užklasinė veikla, būreliai 40 Eur; mokyklos fondas 10 Eur; baldai, patalynė 30 Eur; laisvalaikis 40 Eur; gimtadieniai 20 Eur; atostogos 80 Eur; medicina 80 Eur; higiena 40 Eur; telefonas 15 Eur; internetas 20 Eur; butas (nuoma ir komunaliniai) 140 Eur, viso 1 015 Eur. Valstybė dukros poreikiams kas mėnesį išmoka po 85,75 Eur. Ieškovė ir atsakovas turi padengti likusių poreikių tenkinimą 929,25 Eur sumoje. Net neįsivaizduoja, kokių vaiko poreikių tenkinimo ieškovas siūlo atsisakyti (norėdamas vaikui mokėti po 150 Eur išlaikymą). Dukters poreikius nurodo, kad ieškovas bent žinotų, kokios dukros išlaikymo išlaidos (gyvenant kartu jis buities reikalais visai nesidomėjo). Ieškovas teigia, kad atsakovės atlyginimas yra didesnis nei jo. Skirtumas nėra ženklus, tačiau jis įsipareigojo ir privalo auklėti ir rūpintis dukra. Atsakovei tenka visi su dukra susiję buitiniai rūpesčiai.

Atsakovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jos turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, gauną tą patį atlyginimą, turto neįsigijo. Dukrai reikia išlaikymo daugiau, nei 150 Eur iš vieno tėvo. Ji moka už buto nuomą 150 Eur, 40 Eur už namo renovaciją, mokesčiai už butą 120 Eur. Už dukters draudimą ieškovas nemoka. Iš valstybės gaunama vaiko pinigų sumą neįeina į vaiko išlaikymo sumą. Vaiko maitinimas prailgintoje grupėje mėnesiui kainuoja 60 Eur. Ji pateikė sprendimą dėl vaiko išlaikymo vykdyti antstoliui, nes ieškovas išlaikymo nemokėjo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Ieškiniu, šalių paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos išvada, rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-15322-722/2023 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), iš ieškovo priteistas materialinis išlaikymas dukrai po 300 Eur periodinėmis įmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo nustatoma, kad 2023 m. spalio 25 d. gautas ieškovo prašymas vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su K. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, mediacija pasibaigė nesudarius taikaus susitarimo. Ieškovui asmenine nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugsėjo 5 d. Pateikta pažyma apie darbo užmokestį nustatoma, kad ieškovo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini) į mėnesį „į rankas“ (duomenys neskelbtini), pateikta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatoma, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui buvo išmokėta (duomenys neskelbtini), t. y. į mėnesį „į rankas“ po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nedarbo draudimo išmoka (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų sąskaitų matyti, jog už elektrą jis vidutiniškai moka 33,03 Eur (99,10 Eur/3 mėn.); už dujas 7,36 Eur (14,72 Eur/2 mėn.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už 2023 m. rugpjūtį – 10,39 Eur + 34,01 Eur; dukros draudimas į metus 56,41 Eur, viso į mėnesį 4,7 Eur, paskutinį mėnesį 4,71 Eur; komunaliniai mokesčiai „(duomenys neskelbtini)“, mokėtojas O. I. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31,11 Eur; (duomenys neskelbtini)14,45 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25,12 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11,54 Eur, viso 89,22 Eur už 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovas į bylą nepateikė buto nuomos sutarties. Atsakovės pateiktais duomenimis nustatoma, kad šalių dukra A. B. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje ir lanko prailgintos mokymosi dienos grupę Nr. (duomenys neskelbtini). Pažyma apie pajamas nustatoma, kad atsakovė gauna išmoką vaikui, t. y. 85,75 Eur į mėn. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatoma, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. gavo (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, t. y. vidutiniškai po (duomenys neskelbtini) Eur į mėn. atskaičius mokesčius (duomenys neskelbtini). Atsakovė transporto priemonių asmenine nuosavybės teise neturi.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnį, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo, sumažinimo), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado vaiko papildomos išlaikymo išlaidos. Papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, susijusios su jo priežiūra, slaugymu, sužalojimu ar nuolatine priežiūra neatsirado, tačiau vaikas paaugo, daugiau valgo, pradėjo lankyti mokyklą, jam reikalingos ugdymo priemonės, papildoma apranga (uniforma, sportinė apranga, avalynė), būreliai.

Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, numatytas iš CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Ieškovas ieškinyje aplinkybių dėl vaiko poreikių sumažėjimo nenurodė. Ieškovas nurodo, jog santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutartį pasirašė būdamas atsakovės apgautas, manydamas, jog atsakovė tokios sumos dukros išlaikymui nereikalaus, kol ieškovas nesusiras geriau apmokamo darbo ir jo turtinė padėtis nepagėrės. Jis neturi jokios realios galimybės tokias sumas mokėti dukros išlaikymui, nes gauna minimalų atlyginimą – 620 Eur į mėnesį atskaičius mokesčius, taip pat gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – 70,90 Eur ir tai yra visos jo pajamos. Pažymėtina, kad ieškovas gavo tokį patį atlyginimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo priėmimo metu, tuo metu jis, kaip ir šiuo metu, neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, šiuo metu išsinuomojo automobilį ir yra jo valdytojas. Nutraukiant santuoką, šalys turėjo kreditorių, kuriems prievoles jis ir K. B. susitarė vykdyti asmeniškai ir solidariai. Ieškovas teigia, kad susirasti geriau apmokamą darbą jam yra labai sunku, kadangi jis neturi jokios konkrečios civilinės specialybės ir profesijos. Tačiau teismo posėdyje jis patvirtino, kad jo išsilavinimas spec. vidurinis, jis gali dirbti statybininku, traktorininku. Iš ieškovo ir atsakovės pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad šios aplinkybės egzistavo ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-15322-722/2023, t. y. nustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo priėmimo iki šio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.) nepasikeitė. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog šalių dukra A. B. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) klasėje ir lanko prailgintos mokymosi dienos grupę Nr. (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, jog išlaidos vaiko išlaikymui padėjo.

CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti išlaikymo dydį, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tokio pokyčio dėl darbo užmokesčio sumažėjimo ieškovas neįrodė, nėra ir duomenų apie pablogėjusią ieškovo sveikatą, nedarbingumą, ribotą darbingumą. Tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) yra 924 Eur neatskaičius mokesčių, 709 Eur atskaičius mokesčius. Šalių vaikui 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismo sprendimu priteistas mažesnis išlaikymas, nei 0,5 MMA. Nustatant vaiko poreikius, vaiko motina neturi pateikti teismui detalius įrodymus (kvitus, čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas, įrodinėdamas mažesnę nei MMA išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020, 22 p.).

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į ieškinį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 6,64 Eur, tačiau jos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes neviršija 8,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259–270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.