Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Mildai Kančytei, Linai Žiupsnienei, Aušrai Razutienei ir Renatai Vanagienei,

viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę – laisvės apribojimą 1 m., įpareigojant jį šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą; 2009 m. birželio 11 d. nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, bausmę atlikęs 2009 m. lapkričio 10 d., teistumas neišnykęs;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. būdamas neblaivus ir panaudodamas fizinį smurtą O. G. atžvilgiu, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 03.00–04.00 val. O. G. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ties vonios patalpa virtuvėje, peiliu sužalojo O. G., padarydamas ne mažiau 4 pjautines žaizdas – kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir dilbyje, dešinės plaštakos I-ame piršte, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje R. T. pripažino, kad sužalojo peiliu nukentėjusįjį jo paties namuose. Sutiko, kad galėjo padaryti 4 pjautines žaizdas, tačiau kategoriškai neigė parklupdęs O. G. ant kelių ir neigė, kad laikydamas prie gerklės prikištą peilį liepė atsisveikinti su gyvenimu. Kaltinamasis parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio, visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau teigė, kad su O. G. susipažino bare „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba jo sugyventinė D. Š.. O. G. turėjo nemažai alkoholio, jis prie jo prisėdo ir susipažino. Gėrimo metu susiginčijo dėl krepšinio, ir O. G. smogė jam į lūpą. Po to abu išėjo parūkyti ir abu „prisikabino“ prie kitų žmonių, nes buvo gan įsiaudrinę po krepšinio, su tais žmonėmis abu susimušė. Tada D. Š. iškvietė apsaugą. Atvažiavo du ekipažai. Jie nesugebėjo pabėgti nuo apsaugos, todėl gavo dujų. Vėliau bandė nuo dujų išsiplauti akis lietaus baloje. O. G. sakė, kad turi pinigų ir pakvietė eiti kartu dar išgerti, klausė kur naktinis baras. Jis norėjo dar išgerti, todėl pasakė, kad gali parodyti kur yra parduotuvė prekiaujanti alkoholiu visą parą ir jie išėjo pas O. G. pasiimti pinigų. Eidami dar ginčijosi. Suvokė, kad eina kartu. Nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir buto numerio nepamena. Įėjus į butą jis nusirengė, nes buvo labai išsipurvinęs, liko tik su šortais ar kelnėmis ir kaip ir O. G. ėjo akių į vonios kambarį. O. G. vėl pradėjo ginčytis. Dėl ko susiginčijo ir ką sakė O. G. – nepamena. Tuo metu, kai prausėsi nukentėjusysis, jis buvo virtuvėje, kuri yra iš karto už vonios kambario durų. Ginčo metu jis išsigando, kad O. G. jam vėl smogs, todėl pagriebė ant šalimais esančio baro buvusį peilį ir pats smogė peiliu, gal kaip pjaudamas, gal kaip suduodamas. Kaip ir kur nepamena. Kiek tiksliai kartų taip pat nepamena, gal keturis. Atsimena, kad aukštai ranka buvo ne kartą užsimojęs. Tuo metu O. G. buvo tarp stalo ir lauko durų, o jis prie vonios durų. Nukentėjusysis nesipriešino, bandė pabėgti iš buto. Jam pabėgus, durys liko atidarytos ir jis pasiėmęs peilį taip pat išbėgo į lauką. Namo parėjo be viršutinių drabužių. Kur padėjo peilį – neatsimena. Jam taip pat buvo šokas. Peilio prie gerklės nukentėjusiajam nelaikė ir tikrai nesakė „atsisveikink su pasauliu“. Tokiais žodžiais „nesišvaisto“, tačiau konflikto metu galėjo keiktis. Iš O. G. veiksmų būnant bute nebuvo matyti, kad jis ketina suduoti, tačiau balso tonas buvo pakeltas, todėl taip ir pamanė (b. l. 56-61).

Dėl R. T. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-53021-15, kuris buvo nutrauktas 2016 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos pagal O. G. privatų kaltinimą. Šioje medžiagoje esančiame R. T. prisipažinime dėl O. G. sužalojimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 52) ir jo apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 58) nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka teismo posėdyje R. T. duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis O. G. parodė, kad su draugu namuose buvo išgėręs bokalą alaus, vėliau nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini) kur išgėrė dar du bokalus 5 laipsnių stiprumo alaus. Išėjus parūkyti prie jo priėjo R. T.. Kalbėjosi apie krepšinį, darbą, nekonfliktavo ir jo nemušė. Po to, grįžęs atgal į barą, baigė gerti alų ir išėjo namo. Jokios policijos nebuvo ir akių baloje jis neplovė. Eidamas namo nematė, kad kas nors jį sektų, parėjo vienas. Kaip visada nuėjo į vonią nusiprausti. Pasilenkė virš kriauklės ir staiga prie gerklės pajautė peilį. Už nugaros stovintis žmogus parklupdė jį ant kelių ir sakė „atsisveikink su pasauliu“. Tada jis griebė tam žmogui už kojų ir kažkaip jį pervertė, o jis tuo metu krisdamas sužalojo kaklą. Tuo metu jis pastebėjo, kad tai tas pats žmogus, su kuriuo kalbėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ – R. T.. Paklausė, ką jis čia daro, o jis nieko neatsakęs vėl pradėjo badyti peiliu ir sužalo nykštį bei kairę ranką. Tada jis (O. G.) pabėgo iš buto. Nubėgo iki T. T. ir paprašė pagalbos. Jis iškvietė greitąją. Kitą dieną paskambino policijai ir su policija atvažiavo iki jo buto. Ten buvo daug kraujo. Kambaryje rado džemperį ir piniginę. Iš dokumentų pažino kaltinamąjį. Mano, kad R. T. į jo butą galėjo įeiti, nes jis nebuvo užrakinęs durų, o bendras laiptinės kodas dažnai neveikia (b. l. 56-61). Ikiteisminio tyrimo metu O. G. tiek pirminės, tiek papildomos apklausos metu davė analogiškus parodymus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 13, žaliame segtuve esantis papildomos apklausos protokolas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 3515/15(01) (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 19), remiantis O. G. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, buvo pateikta išvada, kad jam padarytos pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir dilbyje, dešinės plaštakos I-ame piršte, paveikus kietu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015 m. rugsėjo 21 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ekspertas O. D. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje sužalojimų mastas nustatytas remiantis apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, pagal mastų nustatymo taisykles. Sužalojimai fiksuoti 2015 m. rugsėjo 21 d., siūlės ištrauktos 2015 m. rugsėjo 29 d., tai 9 dienos, žaizdų gijimas nesikomplikavo. Tokie sužalojimai vertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vertinimui asmens nedarbingumas neturi reikšmės, žiūrima kaip gyja žaizda, tuo tarpu nedarbingumas gali būti tęsiamas ir dėl subjektyvių sąlygų – jei asmuo sako, kad jaučia skausmą (b. l. 72-75).

Liudytojas T. T. teismo posėdyje parodė, kad jį su O. G. sieja darbas ir draugystė. Dėl praėjusio ilgo laiko jis detaliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių ir prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad prieš 2-2,5 metus O. G. apie 3-5 val. ryto atėjo pas jį į namus. Jis buvo sužalotas, matėsi pjautinės žaizdos kakle ir delne. Sakė, kad jį sužeidė jo namuose, ėjo į tualetą ir pajautė lyg kažkas stovi už nugaros. Kadangi O. G. pradėjo netekti sąmonės, iškvietė greitąją ir laikė žaizdą, kad nenukraujuotų. O. G. buvo sukrėstas. Liudytojas teigė, kad kartu su O. G. dirba pagal verslo liudijimus statybose. Sezono metu uždirba po 1800 – 1900 EUR per mėnesį, tais metais uždarbis galėjo būti po 1400 – 1600 EUR per mėnesį (b. l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. T. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 5 val. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo O. G.. Jis buvo visas kruvinas. Matė dvi dideles žaizdas, viena buvo kaklo dešinėje pusėje, o kita ant dešinės rankos piršto. O. G. buvo labai sutrikęs, sakė, kad jį norėjo papjauti. Paklausus kur ir kas, atsakė, kad buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, ten vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo su asmeniu, kuris pasakė, jog toje kavinėje dirba jo draugė ir jis ją saugo. Paskui grįžo namo, bet su kuo neprisimena, nuėjęs į vonia pajautė prie gerklės pridėtą peilį ir kad ten jam buvo įpjauta. Jis (T. T.) iškvietė greitąją (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 46).

Liudytoja D. Š. teismo posėdyje parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje. Konflikto pradžios nematė, bet prieš kavinės uždarymą, apie 2 val. nakties, įvyko susistumdymai. O. G. ir R. T. buvo susikabinę. R. iš nosies bėgo kraujas, buvo sudaužyti jo akinių stiklai. Tuo metu jie buvo likę dviese ir ji juos abu išvarė. Prieš tai, kiek jie kartų vaikščiojo į lauką, nežino, bet matė kažkokius susistumdymus ir lauke. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, buvo iškvietusi apsaugą. Vėliau matė kaip jie abu plovėsi akis prie balos, glebėsčiavosi. Ji iš kavinės išėjo prieš trečią valandą, lauke jų jau nebuvo. Jie abu tą vakarą buvo išgėrę. R. atėjo į kavinę gal apie 22 val., norėjo palydėti ją namo. Tą vakarą vyko krepšinio rungtynės, buvo daug žmonių. Matė kaip O. G. ir R. T. kartu sėdėjo prie stalo, bendravo. Kaip buvo sužalotas O. G. nežino. Į namus R. atėjo anksti ryte, jam buvo prakirsta akis, lūpa, jis buvo be akinių, rūbų, kuprinės. Akiniai buvo sudaužyti dar kavinėje. Sakė, kad neprisimena, kas atsitiko, buvo neblaivus. Minėjo, kad O. G. prašė jį palydėti, o vėliau neprisimena. R. sakė, kad grįžo pro (duomenys neskelbtini), o kur, kaip, neatsimena. Šiuo metu ji su R. T. turi bendrą vaiką, bet nėra susituokę (b. l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodžiusi, kad 2015 m. rugsėjo mėn. kavinėje mėnulis įvyko konfliktas tarp R. T. ir į barą atėjusio apie 25 m. amžiaus žemesnio už R. vaikino. Tas vaikinas buvo girtas, kabinėjosi prie baro lankytojų. Prisikabino ir prie R.. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, po to susitumdymas. Į konfliktą įsitraukė dar keli baro lankytojai, prasidėjo stalų vartymas. Tai buvo apie 2 val. nakties, prieš baro uždarymą, todėl ji prigrasinusi, kad iškvies policiją, visus, taip pat ir R. T. su tuo vaikinu, išvarė laukan. Kas, kaip ir ką mušė nematė. Kadangi vyrai triukšmavo ir lauke, ji iškvietė apsaugą. Atvažiavo du ekipažai. Kai viskas nurimo, ji pro langą pamatė kaip R. su tuo vaikinu baloje plovė akis, vėliau jie abu sėdėjo apsikabinę. Sutvarkiusi kavinę, lauke R. ir to vaikino neberado. Namo grįžo apie 2.30 val., R. ten nebuvo. Jis grįžo gerokai išgėręs, sakė nežino nei kur jo piniginė, nei kiti daiktai. Buvo gerokai sumuštas, prakirsta lūpa, pamušta kairioji akis. Su kuo jis visą tą laiko buvo nesakė. Sakė, kad nieko neprisimena, nes buvo girtas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 žaliame segtuve esantis liudytojos apklausos protokolas).

Liudytojas E. Š. teismo posėdyje parodė, kad R. T. ketina tuoktis su jo mama, jis gyvena kartu su R. T. ir mama. Kurią tiksliai dieną – nepamena, prieš 2-3 metus, bet R. T. grįžo vėlai vakare sumuštas, jam buvo prakirsta lūpa ir antakis. Taip buvo tik tą vienintelį kartą. Sakė, kad jį užpuolė gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, kur dirbo jo (E. Š.) motina, daugiau nieko nepasakojo, nesakė kas sumušė. Minėjo, kad kažkokie vyrai bare sukėlė riaušes. R. eidavo ten pasitikti mamą po darbo. R. T. apibūdino kaip ramų, negeriantį asmenį (b. l. 72-75).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 žaliame segtuve esančio 2016 m. lapkričio 21 d. liudytojo D. S. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba apsaugos įmonėje „G4S“. Tikslios datos neprisiminė, tačiau nurodė, kad daugiau nei prieš metus laiko pagal iškvietimą nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Netoli kavinės pamatė du visiškai girtus vyrus, jie vienas kitam plovė šalia esančioje baloje akis nuo ašarinių dujų. Kažkuris iš tų vyrų dar sugebėjo išlementi, kad jie gavo ašarinių dujų į akis, kažkokie nepažįstami vaikinai juos apipurškė ir pabėgo nežinoma kryptimi. Po kiek laiko prie „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo antras „G4S“ ekipažas. Kavinės darbuotoja pasakė, kad tie „apipurkšti“ pradžioje susipešė tarpusavyje, kol gėrė alų kavinės viduje, tada pradėjo konfliktuoti su kitais bare buvusiais vyrais, stumdyti stalus, todėl ji visus išvijo. Bijodama, kad pradės daužyti langus, nuspaudė pavojaus mygtuką.

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 4) matyti, kad T. T. 2015 m. rugsėjo 21 d. 7.05 val. pranešė apie pas jį į namus atėjusį sužalotą draugą, kuris sakė, kad jį supjaustė į svečius pakviesti pažįstami.

Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 1) matyti, kad O. G. pranešė, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. apie 3-4 val. ryto, jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį peiliu užpuolė ir sužalojo vyriškis, su kuriuo anksčiau šnekėjo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Jam sužalota gerklė, pirštas ir kairė ranka dviejose vietose. Savo bute rado asmens pasą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialisto R. S. (R. S.) 2015 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 7.32 val. slaugytoja B. telefonu pranešė, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. 05.47 val. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė O. G. su dešinės rankos pirmojo piršto ir dilbio žaizdos, kaklo durta-pjauta žaizda. Asmuo paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. kažkur (duomenys neskelbtini) papjovė nepažįstami (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 7).

Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. G. pateikė savo namuose rastus daiktus: piniginę, džemperį ir liemenę, asmens tapatybės kortelę Nr. 13920173 ir darbo pažymėjimą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 14-15). Iš nurodytų daiktų 2015 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l. 16-17) matyti, kad juos apžiūrėjus nustatyta, jog asmens tapatybės kortelė priklauso R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, todėl sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismo posėdyje tiek kaltinamasis tiek O. G. patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. naktį abu buvo neblaivūs. O. G. teismo posėdyje teigė puikiai atsimenantis visus to vakaro įvykius, tačiau neigė mušęsis su R. T. bare, nurodė namo ėjęs vienas ir kaltinamojo pas save nekvietęs. Kaip R. T. atsirado jo namuose negalėjo paaiškinti, mano, kad įėjo pro paliktas atrakintas duris, tačiau teigė, kad pastarasis buvo parklupdęs jį ant kelių ir pridėjęs peilį prie gerklės sakė „atsisveikink su pasauliu“. R. T. teigė, kad dėl tuo metu buvusios fizinės būklės (girtumo) nelabai prisimena visas aplinkybes, tačiau pamena, kaip su nukentėjusiuoju buvo susimušę bare „(duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau nukentėjusysis pasikvietė pas save namo paimti pinigų, kad galėtų kartu įsigyti alkoholio naktinėje parduotuvėje, prisiminė ir kaip nusirengė nukentėjusiojo namuose, ketindamas nusiprausti, kaip vėliau peiliu žalojo O. G.. Tačiau kategoriškai neigė parklupdęs nukentėjusįjį ant kelių ar pridėjęs peilį prie gerklės sakęs jam „atsisveikink su pasauliu“. Tai, kad kaltinamasis bare buvo susimušęs su O. G. patvirtino tai mačiusi kaltinamojo sugyventinė D. Š., ji taip pat parodė, kad abu šie asmenys vėliau sėdėjo lauke apsikabinę, baloje plovė akis, kad namo grįžęs R. T. buvo girtas. Kad tiek R. T., tiek O. G. buvo itin neblaivūs patvirtina ir 2016 m. lapkričio 21 d. liudytojo D. S. apklausos protokolas – apsaugos darbuotojas patvirtino, kad baloje akis plovę asmenys buvo tiek girti, kad vos galėjo pasakyti, kas jiems nutiko. Be to, aplinkybė, kad O. G. namuose buvo rasti R. T. viršutiniai rūbai ir kiti asmeniniai daiktai, patvirtina būtent kaltinamojo parodymus, kad jis pas O. G. atėjo jo kvietimu ir nusirengęs ketino plautis akis. Priešingu atveju visiškai nelogiška būtų situacija, jog sugalvojęs užpulti nukentėjusįjį, kaltinamasis pirmiausia būtų nusirengęs bei pasidėjęs bute savo asmens dokumentus ir kitus daiktus. Be to, iš liudytojo T. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad O. G. pasakodamas jam apie tai, kas įvyko, sakė, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ grįžo namo, su kuo – nepamena. BRIT ataskaitų žiūryklės pranešime apie įvykį užfiksuota, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. T. T. T. pranešė, kad jo draugą supjaustė į svečius pakviesti pažįstami. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad namo nukentėjusysis grįžo, visgi, ne vienas, kaip teigia O. G. ir, kad jis taip pat kaip kaltinamasis nevisiškai prisimena visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad byloje daugiau nėra liudytojų, mačiusių O. G. bute tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusio konflikto, o nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai dėl kaltinimui reikšmingų aplinkybių iš esmės sutampa, teismas vadovaujasi būtent šia sutampančių parodymų dalimi (susijusia su O. G. sužalojimų vieta, laiku, kiekiu ir būdu), tuo tarpu dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. T. buvo parklupdęs O. G. ant kelių ir, laikydamas peilį jam prie gerklės, sakė „atsisveikink su pasauliu“, kaltinamajam šią aplinkybę kategoriškai neigiant, tačiau pripažįstant visus veiksmus, kuriasi buvo sužalotas nukentėjusysis, teismui kelia pagrįstų abejonių. Be O. G. parodymų nesant kitų šiuos kaltinamojo veiksmus patvirtinančių įrodymų, teismas neturi galimybių pašalinti nurodytą abejonę, todėl tokia situacija aiškintina kaltinamojo naudai ir iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog R. T. buvo parklupdęs O. G. ant kelių ir, laikydamas peilį jam prie gerklės, sakė „atsisveikink su pasauliu“. Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus. R. T. neneigė keturis kartus peiliu sužalojęs O. G., t. y. tyčia smurtavęs prieš jį, O. G. padarytų sužalojimų kiekį ir būdą patvirtina specialisto išvada, kurioje patirti sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia R. T. kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltinas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo elgesys ir veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu vertintini kaip itin pavojingi ir įžūlūs – O. G. buvo užpultas savo paties namuose, sužalojimai padaryti naudojant peilį, be kita ko, ir gyvybiškai pavojingoje vietoje – ant kaklo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. T. ne kartą baustas administracine tvarka (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 b. l 20-21), teistas, paskutinį kartą 2012 m. rugpjūčio 9 d., taip pat už kito asmens sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie tai, kad šiuo metu kaltinamasis dirba ar registruojasi Darbo biržoje nėra, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pagal terminuotą darbo sutartį R. T. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) nuo 2017 rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (b. l. 53). Šiuo metu augina mažametį vaiką (b. l. 39), teigia pagal galimybes jį išlaikantis. Nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. gydantis nuo alkoholizmo jam buvo taikoma TORPEDO programa (b. l. 36). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-53021-15 žaliame segtuve esančios informacijos matyti, kad kaltinamasis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre, nesigydė, tačiau ne kartą gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuota: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, ūminė intokcikacija. Vadovaujantis valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-658/2016, nenustatyta, kad R. T. 2015 m. rugsėjo 21 d. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nurodant, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. T. pateikė teismui medicinines pažymas, kad ir po nusikalstamos veikos padarymo jis buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 81-84, 93), tačiau įvertinusi teismui pateiktą R. T. sveikatos istoriją Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistė A. S. teismo posėdyje patvirtino, kad R. T. diagnozuotas psichikos elgesio sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neįtakoja, todėl medicininę ekspertizę šiuo atveju skirti netikslinga (b. l. 111-113). Išdėstytų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu yra pakaltinamas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei atlikti bausmę, tačiau yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir savo elgesio nekeičia, net ir po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Turi alkoholio vartojimo problemų, kurios įtakoja ir jo psichikos sutrikimus. Kita vertus, tai kad kaltinamasis savarankiškai kreipėsi į psichikos sveikatos gydytojus pagalbos, siekia dirbti ir gauti nuolatines pajamas bei išlaikyti vaiką, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, jo atsiprašė rodo R. T. siekį socializuotis visuomenėje ir nebenusikalsti. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino visas kaltinimui reikšmingas aplinkybes ir dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai galėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, dėl tokios fizinės būklės jis apskritai negalėjo prisiminti dalies įvykio aplinkybių. Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui – iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad jo psichikos sveikatos sutrikimai yra įtakoti būtent alkoholio vartojimo. Žinodamas apie alkoholio poveikį jo psichinei būsenai kaltinamasis jo nevengė ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 9 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. T. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nakties metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, jis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Be to, siekiant kuo operatyvesnio nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) ir per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis prašo priteisti iš R. T. turtinę žalą, kurią sudaro 1 100 EUR negautų pajamų ir 250 EUR papildomų nuostolių, bei 10 000 EUR neturtinės žalos. Nurodo, kad po patirtų sužalojimų buvo nedarbingas 22 dienas. Dirbant pagal verslo liudijimą (patentą) jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), todėl negalėdamas dirbti 22 dienas, negavo 1 100 EUR pajamų. Be to, gydydamas patirtus sužalojimus, patyrė 250 EUR papildomų nuostolių: pirko vaistus, maisto papildus, turėjo papildomų transporto išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančių O. G. nedarbingumą patvirtinančių medicinų pažymų matyti, kad jis buvo nedarbingas nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. spalio 9 d. (b. l. 4-5). Tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, patvirtina į bylą jo pateikti pranešimai apie verslo liudijimo išdavimą (b. l. 99-105). Liudytojas T. T. teismo posėdyje patvirtino, kad dirba kartu su nukentėjusiuoju ir 2015 m. rugsėjo mėn. O. G. uždarbis galėjo siekti 1400-1600 EUR per mėnesį. 2015 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad O. G. sumokėjo 10,13 EUR už ekspertizės pažymą (b. l. 106, 107), 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos kvitas patvirtina 11,84 EUR išlaidas vaistams (b. l. 108). Nors nukentėjusysis nepateikė kitų turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, teigdamas, kad jų neišsaugojo, tačiau teismo posėdyje tvirtino, kad patyrė ir daugiau išlaidų vaistams bei maisto papildamas, be to, vykimo į gydymo įstaigas išlaidų. Kaltinamasis teismo posėdyje su pareikštu turtinės žalos dydžiu sutiko, laikė jį realiu, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, jog O. G. nurodytos negautos pajamos yra realios, o padarytų sužalojimų gydymo išlaidos buvo būtinos ir protingos. Nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su R. T. nusikalstamais veiksmais, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. nukentėjusiajam savanoriškai jau yra sumokėjęs 50 EUR žalos atlyginimo (b. l. 80), iš kaltinamojo O. G. naudai priteistinas 1300 EUR turtinės žalos atlyginimas.

O. G. teigia taip pat patyręs ir neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 EUR. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jautė didelį fizinį skausmą, nerimą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, iki šiol negali ramiai miegoti. Vienas iš dūrių buvo į kaklą, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nepatyrė daug rimtesnių sužalojimų, kurie galėjo baigtis tragiškai. R. T. veiksmai buvo nutraukti tik tada, kai jam (O. G.) pavyko pabėgti iš savo buto. Kaltinamasis iki bylos perdavimo teismui dienos su juo nebendravo, nesiūlė pagalbos, nesiekė sušvelninti įvykio padarinių (b. l. 1-3).

Pagal CPK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs O. G. nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – nusikaltimas padarytas paties nukentėjusiojo namuose, tyčia peiliu padaryti net keturi sužalojimai, tame tarpe ir gyvybiškai pavojingoje vietoje, dėl ko nukentėjusysis pagrįstai jautė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą bei vėliau buvo priverstas gydytis ir negalėjo dirbti, teigia, nuolat prisimenantis užpuolimą ir iki šiol išgyvenantis dėl jo nemalonius jausmus, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia ir į priteistinos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, turi mažametį vaiką) bei tai, kad ateityje ji, visgi, gali pasikeisti, suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiojo patirtai neturinę žalą teisingai atlygins 700 EUR sumos priteisimas (CK 6.250 str.).

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 500 EUR atstovavimo išlaidas. Proceso metu nukentėjusįjį O. G. atstovavo advokatė Giedrė Cimbolienė. Pagal 2017 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitą O. G. advokatei G. Cimbolienei yra sumokėjęs 500 EUR (b. l. 98). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis numato, kad pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjama byla nėra didelės apimties, ją sudaro tik vienas tomas, joje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės taikymo ar veikos kvalifikavimo klausimai, kaltinamasis pripažino kaltinimui reikšmingas aplinkybes, todėl, įvertinus proceso trukmę bei nukentėjusiajam teiktas teisines paslaugas, O. G. priteistiną turtinės ir neturtinės žalos dydį ir R. T. finansinę padėtį – nedirba, turi mažametį vaiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiojo prašymas tankintinas iš dalies, O. G. iš kaltinamojo priteisiant 300 EUR atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Iš dalies patenkinti O. G. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš kaltinamojo R. R. 1 300 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) turtinę žalą bei 700 EUR (septynis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš R. R. O. G. naudai 300 EUR (tris šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.