Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-02 · Byla Nr. ATP-87-81/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
ATP-87-81/2011
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00199-2011-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Cemnolonskienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-87-81/2011Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00199-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5.; 52.3.; 52.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir nustatė :

Aprašomoji dalis

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. L. už tai, kad ji 2011 m. vasario 19 d., apie 17 val. vairuodama automobilį „Rover 620", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) slidžiame kelyje, sankryžoje, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir sulaužė plastmasinį automobilio slenkstį ir nepranešusi apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio pasišalino, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 231.4. punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. L. atžvilgiu nutraukė nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu K. L. parodė, kad įvykio dieną su ja kartu automobiliu važiavo Ž. Š. ir A. G.. Nuvažiavus nuo kelio jie visi trys išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo, jokių sugadinimų nepastebėjo. Automobilio savininkas nurodė, kad jokių sugadinimų nebuvo padaryta ir pretenzijų jis niekam neturi. Bylos nagrinėjimo metu nenustačius jokių kitų įrodymų, patvirtinančių suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes, teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas. Esant tokioms aplinkybėms, vairuotojas, kuris pasitikėjimo teise naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie įvykį pranešti policijai.

Šalies argumentai

Nesutikdama su Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika, kadangi žala buvo padaryta ne asmeniui, kuris patikėjo vairuoti K. L. automobilį, / Ž. Š./, o jo tėvui A. Š., kuris yra automobilio savininkas. Nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, nebuvo nustatyta, kokia žala padaryta minėtam automobiliui, tai yra nebuvo konkrečia suma įvertintas eismo įvykio metu pamestas automobilio plastmasinis slenkstis.

Atsiliepimas

K. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė padarius nusižengimą -LR ATPK 284 str. 1 d.

Skundžiamu teismo nutarimu K. L. dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo byla nutraukta. LR ATPK 130 str. 1 d. (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato , kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigia, kad byla dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo K. L. buvo nutraukta nepagrįstai, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis bei surinktus įrodymus, netinkamai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi žala buvo padaryta ne asmeniui, kuris patikėjo vairuoti K. L. automobilį, o jo tėvui A. Š., kuris yra automobilio savininkas.

Administracinę atsakomybę, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę asmens kaltė reiškia tik sąmoningą veiksmą – tyčią. Būtina nustatyti, kad. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. L. įvykio dieną važiuodama kartu su Ž. Š. ir A. G., vairuodama automobilį slidžiame kelyje sankryžoje, nuvažiavo nuo kelio į griovį, visi apžiūrėję automobilį ir jokių sugadinimų nepastebėję, automobilį išsistūmė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Vėliau prisistatę policijos pareigūnai parodė, kad pamestas plastmasinis slenkstis. Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu ir sprendžia, kad teismas pagrįstai K. L. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. L. vairavo A. Š. priklausantį automobilį, kurį jai perdavė vairuoti A. Š. sūnus Ž. Š.. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. Š. (b. l. 37) patvirtino, kad automobilis registruotas jo vardu, šį automobilį jis atidavė sūnui. Automobilis senas, ruošėsi jį atiduoti į metalo laužą, plastmasinė slenksčio detalė dažnai krisdavo bevažiuojant, ji buvo kaip apdailos detalė. Automobilis nesulankstytas, dėl plastmasės nebuvimo jokios žalos liudytojui nepadaryta ir jis pretenzijų nereiškia. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad nukentėjusysis nuo eismo įvykio - tai kitų transporto priemonių ar kito turto naudotojai, nukentėję nuo transporto priemonės ,dalyvavusios eismo įvykyje ,poveikio. Nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas (. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutarttis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo išreikštas pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma konstatuojama, apeliacinis skundas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

-Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti;

-Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Regina Cemnolonskienė