Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Apanavičienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus atstovei Gerdai Vaicekauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei L. R. B. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei dėl atsakovės atsiliepimo paaiškino, jog atsakovė nesutinka su ieškiniu, ginčija savo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį dėl to, kad su ja nebuvo sudaryta panaudos bei nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartys, taip pat atsakovė ginčijasi tuo motyvu, kad ji nebuvo žemės naudotoja. Atsakovė teigia, jog ne nuo jos priklausančių aplinkybių ji negalėjo įgyvendinti naudojimosi žemės sklypu teisių, citavo atitinkamus teisės aktus, kurie nurodo projekto autoriaus ir žemėtvarkos skyriaus žingsnius, kurie turi būti atliekami po žemėtvarkos projekto patvirtinimo, tačiau atsakovė nenurodo kokių dokumentų neparengė projekto autorius ar kokių veiksmų neatliko žemėtvarkos skyrius. Be to, atsakovė savo atsiliepime rėmėsi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai“, kuris nėra taikytinas, nes reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir nuomą. Atsakovės žemės sklypas yra ne žemės ūkio paskirties, o kitos, t.y. rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti, taigi šio sklypo pardavimą reglamentuoja 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos“. Pagal šio nutarimo nustatytas taisykles, žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą parduoti žemės sklypą, parengia parduodamo žemės sklypo planą, apskaičiuoja žemės sklypo vertę, parengia valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties projektą ir pateikia jį apskrities viršininkui, kuris duotą sutikimą įformina įsakymu. Šią sutartį pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas kitas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Jeigu iki paskirto termino pirkėjas neatvyksta pasirašyti pirkimo sutarties, šios sutarties sudarymo išlaidas įskaitomos visos registrų centro, nekilnojamojo turto registrų išrašų, pažymų išlaidos. Pateikti dokumentai patvirtina, jog žemės sklypo suformavimas bei įteisinimas vyko pagal visus galiojančius teisės aktų reikalavimus. Pati atsakovė L. R. B. 2005-03-25 pateikė prašymą Anykščių rajono žemėtvarkos skyriau vedėjui, kuriuo prašė įtraukti į Aukštakalnio k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektuojamus sklypus bei jos naudojamą (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklypą po jai priklausančiais pastatais ir statiniais (poilsiaviete) 2.80 ha. Tokiu būdu atsakovė šiuo prašymu pripažįsta, kad yra sklypo naudotoja dar iki projekto patvirtinimo bei išreiškia pageidavimą, iniciatyvą, kad jos naudojamas žemės sklypas po jai priklausomais pastatais ir statiniais- poilsiaviete būtų įtrauktas į žemėtvarkos projektą. Atsakovė taip pat rašo kitą prašymą, kurio data nėra nurodyta, bet juo prašo išnuomoti (duomenys neskelbtini), esantį 2,48 ha žemės sklypą komercinei veiklai (poilsiavietės teritorijai). Taip pat byloje pateikti žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenys, registruoti 2006-05-05, kuriame taip pat nurodomi (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) apie atsakovei suformuotą 2,61 ha žemės sklypą ir duomenys apie šiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą- statinius, inžinierinius įrengimus. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovei priklausančių statinių yra 19 vienetų. 2006-05-12 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad suformuotas žemės sklypas rekreaciniam naudojimui ir L. B. teisėtai naudojasi 2,61 ha žeme nuomos pagrindu ir numato naudoti nuo 2006 metų. Šį aktą pasirašė pati atsakovė L. B., kuri savo atsiliepime sąmoningai pamiršo savo žemės sklypų paženklinimą. Taip pat pateiktas žemės sklypo abrisas, kuriame atsakovė pasirašė kaip sklypo savininkas, jog neprieštarauja vietovėje paženklintoms sklypo ribom. 2006-06-10 d. prašymu, pateiktu Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, jog prašo pirkti, išnuomoti 2,61 ha rekreacinės- komercinės paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei prie prašymo pateikė pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos. 2006-06-20 d. yra atsakovei paskirto žemės ūkio planas. 2006-08-09 atsakovė pateikė prašymą parduoti 2.61 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime bei pageidavo jį pirkti išsimokėtinai per 16 metų. Byloje taip pat pateiktas žemės sklypo aktas, kuriame atsakovė įvardijama kaip pirkėja. 2006-08-25 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo patvirtinti atsakovei paskirto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys ir buvo nurodyta Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu. Tai buvo padaryta ir tai patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimas. Utenos apskrities 2006-12-15 d. įsakymu atsakovei buvo leista pirkti išsimokėtinai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą pirkimo- pardavimo sutarties projektą, kuris buvo sudarytas bei pateiktas į bylą. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai bandė susisiekti su atsakove, jai buvo siųsti raginimai bei kvietimai sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovė neatvyko ir jai siųsti laiškai nebuvo įteikti. Visi paminėti dokumentai tik patvirtina, jog žemės sklypo suformavimas bei įteisinimas atsakovei buvo sudarytas pagal visus galiojančius teisės aktų reikalavimus ir žemės projektas buvo parengtas pagal pačios atsakovės prašyme nurodytą pageidavimą, žemės naudojimo paskirtį rekreacijai. Su žemės sklypo ribomis taip pat sutiko, pasirašė. Atsakovė pripažino, kad faktiškai valstybiniu žemės sklypu naudojasi dar iki žemėtvarkos projekto parengimo, kadangi sklypas buvo skiriamas 19 statinių, jų naudojimui šiame žemės sklype ir todėl atsakovės teiginiai, jog ji negali būti pripažinta žemės naudotoja, nes su ja nebuvo sudaryta nuomos, panaudos ar pirkimo – pardavimo sutartys, yra niekuo nepagrįstas, nes buvo susiformavę faktiniai žemės nuomos santykiai pagal administracinio akto Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo pagrindu. Todėl atsakovė pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį nuostatas buvo faktinė žemės naudotoja ir turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, prašė ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo procesą bei į tai, kad jai apie posėdį yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nesidomi nagrinėjamos bylos eiga, pranešimų apie ketinimą nedalyvauti posėdyje bei priežasčių apie neatvykimą nepateikė, į posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 42 str. 5 d., CPK 133 str. 1 d., CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Bylos rašytine medžiaga, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, jog vykdant žemės reformą, pagal Utenos apskrities viršininko 2006 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 16-288 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės suprojektuotas žemės, miškų ir vandens telkinių sklypų ribas, taip pat pagal minėto įsakymo priede „Piliečių, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miškų ir vandens telkinių sklypai, sąrašas“ pateiktą sąrašą, atsakovei L. R. B. nuomoti iš valstybės suformuotas 2,61 ha žemės sklypas (7-10 b.l.). Byloje nėra duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad su atsakove žemės naudojimosi metu būtų buvusi sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, leidusi nemokėti žemės nuomos mokesčio. Su atsakove taip pat nebuvo sudaryta ir nuomos sutartis.

Atsakovė L. R. B. nesutiko su tuo, jog ji yra pripažinta valstybinės žemės 2.61 ha, esančios (duomenys neskelbtini) naudotoja, nes ji nesudarė nei nuomos, panaudos ar pirkimo - pardavimo sutarties, todėl mano, kad jai nepagrįstai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis bei delspinigiai. Su tokiais argumentais ir atsakovės atsiliepime išdėstytais atsikirtimais į atsiliepimą teismas nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus dėl šių motyvų.

Dėl prievolės mokėti žemės nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme

Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovės nesumokėtą valstybinės žemės mokestį bei delspinigius grindžia aplinkybe, jog atsakovė naudojosi valstybine žeme 2.61 ha, esančia (duomenys neskelbtini), 2007-2013 m. laikotarpiu. Šią aplinkybę visiškai patvirtina į bylą pateikti patikimi ir leistini įrodymai, iš kurių turinio teismas sprendžia atsakovės L. R. B. vidinę valią bei siekį savo veiksmais sukurti prievolinius teisinius santykius, kurių pagrindu atsirado įstatymo numatytos teisinės pasekmės - šalių teisės ir pareigos. Atsakovė 2005-03-25 pateiktu prašymu Anykščių rajono žemėtvarkos skyriau vedėjui, prašė įtraukti į Aukštakalnio k.v. žemės reformos žemėtvarkos projektuojamus sklypus bei jos naudojamą (duomenys neskelbtini) žemės sklypą po jai priklausančiais pastatais ir statiniais (poilsiaviete) 2.80 ha (51 b.l.). Atsakovė savo prašymu, pateiktu Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, taip pat prašė išnuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai (poilsiavietės teritorijai) (52 b.l.). Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenys, registruoti 2006-05-05, kuriame nurodomi Aukštakalnio kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) duomenys apie atsakovei suformuotą 2,61 ha žemės sklypą ir duomenys apie šiame žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą- statinius, inžinierinius įrengimus (53 b.l.). Iš šių duomenų matyti, kad šiame žemės sklype yra 19 vienetų atsakovei priklausančių statinių (54 b.l.). 2006-05-12 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad suformuotas žemės sklypas rekreaciniam naudojimui, jog L. B. teisėtai naudojasi 2,61 ha žeme nuomos pagrindu bei numato naudoti nuo 2006 metų. Aktą pasirašė pati atsakovė L. B. (57 b.l.). Atsakovė pasirašė kaip sklypo savininkas ir žemės sklypo abrise (58 b.l.). Atsakovė 2006-06-10 d. prašymu, pateiktu Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, prašo pirkti, išnuomoti 2,61 ha rekreacinės- komercinės paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei prie prašymo pateikia pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos (59-61 b.l.). 2006-08-09 atsakovė pateikė prašymą parduoti 2.61 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime bei pageidavo jį pirkti išsimokėtinai per 16 metų (63 b.l.). Iš paminėtų dokumentų turinio teismas sprendžia, jog atsakovės valia ir siekis sukurti teisinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius bei siekis sudaryti valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį išreikštas nuo 2006 metų gegužės mėnesio, o tai, kad ji naudojasi minėtu žemės sklypu visiškai patvirtina šių teisinių santykių tęstinumą bei tai, kad šio sklypo ribose esantis atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – poilsio/vasarnamio bei pagalbiniai statiniai naudojamas poilsiavietės eksploatavimo tikslams.

Paminėti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovė sklypu naudojosi ir paneigia atsakovės atsikirtimo pagrindą. Šiuo atveju taip pat laikytina, jog atsakovė netinkamai rėmėsi LR Vyriausybės nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos žemės ūkio paskirčiai“. Pagal nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog atsakovės žemės sklypas yra ne žemės ūkio paskirties, o kitos, t.y. rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Todėl, sutiktina su ieškovo argumentu, jog ginčo teisiniams santykiams taikytinas LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706, su vėlesniais pakeitimais). Remiantis pastarojo teisės akto nuostatomis 2006-08-25 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-1010 „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ buvo patvirtinti atsakovei paskirto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys ir buvo nurodyta Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko administracijos vardu (65-67 b.l.). Utenos apskrities 2006-12-15 d. įsakymu Nr. 12-636 atsakovei buvo leista pirkti išsimokėtinai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą pirkimo- pardavimo sutarties projektą (70 b.l.). Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų siekus susisiekti su atsakove bei ketinimą įgyvendinti naudojimosi valstybinės žemės sklypo teisių ir pareigų įteisinimą sutarties forma patvirtina siųsti raginimai bei kvietimai sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį (71-87 b.l.). Tačiau šis valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektas liko nepasirašytas atsakovės iki šios dienos, nors, kaip nustatyta byloje, atsakovės faktinis naudojimas valstybine žeme tęsėsi nuo 2006 metų ir jokiais atsakovės atsikirtimą grindžiančiais argumentais, nebuvo paneigtas. Todėl atsakovė L. B. laikytina žemės naudotoju LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme. Šalių prievolinius nuomos sutarties teisinius santykius patvirtina tarp šalių susiklostę paminėti bei konkliudentiniais veiksmais patvirtinti teisiniai santykiai (CK 6.546 str., CK 6.551 str. 2 d., CK 6.552 str., CK 1.71 str. 1, 2 d.). Šią teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę teismas laiko nustatytą bei ieškovo įrodyta ir ja remiantis priimamas teismo sprendimas.

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais, leidžia daryti išvadą, jog valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir už kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Taigi prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (LAT nutartis 2012-07-03 Civilinė byla Nr. 3K-3-333/2012).

Dėl valstybinės žemės mokesčio ir delspinigių skaičiavimo pagrindimo

Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės mokėti žemės nuomos mokesčio, ieškovas, remiantis LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, 2,3,5 punktais, 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.2 punktu, bei Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2007-2013 metų sprendimų nuostatom paskaičiavo 8274,99 Lt bei 668,36 Lt delspinigius, laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007-2013 m. laikotarpį. Šį skaičiavimą pagrindė į bylą pateiktais Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2007 m gegužės 31 d. sprendimo Nr. TS-2I7 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. TS-185 „Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.2 punktu, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. T8-274 „Dėl 2009 metų žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.1.1 punktu, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. TS-261 ..Dėl 2010 metų žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.1.1 punktu, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2011 m balandžio 28 d. sprendimo Nr. TS-160 „Dėl 2011 metų žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.1.1 punktu, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. TS-227 „Dėl 2012 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.1.1 punktu, Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1-TS-181 „Dėl 2013 metų žemės nuomos mokesčio tarifų, lengvatų ir mokėjimo terminų“ 1.1.1 punktu (12-27 b.l.). Teismui nėra pagrindo abejoti minėtu skaičiavimu, jis laikytinas visiškai pagrįstu bei įrodytu. Teismui, byloje priėmus išvadą, jog atsakovė buvo minėto laikotarpio valstybinės žemės naudotoja, nėra reikšmingas atsakovės nesutikimas su žemės nuomos mokesčio ir delspinigių paskaičiavimu, kadangi atsakovės nesutikimas tik deklaratyvus, nepagrįstas kitais skaičiavimais, todėl negali būti vertinamas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad atsakovė prievolės neįvykdė, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1 d., 178 str., 185 str.). Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi iš valstybinės žemės nuomos kylančias prievoles bei duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, byloje nėra. Todėl 8274,99 Lt (2396,60 Eur) skola ir 668,36 Lt (193,57 Eur) delspinigių suma priteistina ieškovui iš atsakovės teismine tvarka (CK 6.38 str., CK 6.63 str. 1 d. 2 p., CK 6.245 str. 1 d., 2 d.).

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 58 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas bei 7,27 EUR teismo turėtų pašto išlaidų (CPK 83 str. 1 d., 10 p., 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti Anykščių rajono savivaldybės administracijai, j.a.k. 188774637 iš L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2396,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 60 ct) (8274,99 Lt) nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį ir 193,57 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 57 ct) (668,36 Lt) delspinigių.

Priteisti iš L. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 58 EUR (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 7,27 EUR teismo turėtų pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.