- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- I3-226-505/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01400-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. D.,
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui E. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) Kauno agentūros 2018 m. gegužės 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde (1 t., b. l. 2–9), rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 139–216, 4 t., 1- 161, 5 t., b. l. 41- 71) ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei buvo nurodyta sutvarkyti neva jai priklausančias 40,237 t pavojingas atliekas (ėsdinimo (druskos) rūgštis (atliekų kodas 110105*)) (toliau – ir Atliekos). Teigė, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka pakartotiniam nurodymui keliamų reikalavimų, jo dalykas skiriasi, todėl atsakovo nuoroda į 2016 m. balandžio 20 d. Departamento Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįsta. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo duotas dėl konkretaus 50,676 t kiekio tariamos druskos ėsdinimo rūgšties atliekų. Iš Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 146,296 t druskos rūgšties buvo sutvarkyta, todėl, pareiškėjos nuomone, buvo sutvarkyta ir Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) minimų 50,676 t tariamos druskos ėsdinimo rūgšties atliekų.
Pažymėjo, jog atsakovas atsisakė pateikti atliekų cheminės sudėties įrodymus, pareiškėja nebuvo informuota apie planuojamą atliekų paėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), ir jų sutvarkymą. Tvirtino, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad likęs Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) minimas druskos rūgšties atliekų kiekis – 186,533 t priklausė būtent pareiškėjai ir kad minima medžiaga iš tiesų yra druskos ėsdinimo rūgšties atliekos, nors pareiškėja dėl to ne kartą kreipėsi į Departamentą. Pareiškėjos nuomone, 186,533 t kiekis abejotinas, nes pagal pateiktus pavojingų atliekų važtaraščius visos druskos ėsdinimo rūgšties kiekis yra 217,741 t.
Tvirtino, jog atsakovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, tačiau neįrodė, kad Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 40,237 t yra būtent Atliekos, todėl tai gali būti bet kurio kito asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotos atliekos, už kurių tvarkymą bei perdavimą tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga. Tvirtino, kad jeigu 40,237 t atliekų buvo pristatyta pagal važtaraščius, kuriuose siuntėja nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių sąsajų su tokiomis atliekomis. Pažymėjo, jog pareiškėja kartu su antstole N. B. buvo nuvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ((duomenys neskelbtini)), dar joje esant visoms atliekoms, dėl atliekų identifikavimo. 2016 m. birželio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas) buvo konstatuota, kad konteinerių su atliekų talpomis, pažymėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, ar kitokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti atliekų priklausymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nerasta.
Nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartį Nr... (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštuose, adresuotuose Departamentui, nesutvarkytos druskos rūgšties kiekis įvardijamas skirtingai, iš jų neaišku, koks konkrečiai papildomas druskos rūgšties kiekis, palyginti su tuo, kuris buvo numatytas Sutartyje, buvo surinktas ir sutvarkytas. Pareiškėjos nuomone, Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimas atsakovo grindžiami neaiškiomis, prieštaringomis, abejotinomis, neatskleistomis aplinkybėmis, juose neaiškus nei faktinis, nei teisinis pagrindas, todėl negali būti laikomi teisėtais.
Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą nėra Atliekų turėtoja, todėl jai nekyla minėtame įstatyme nustatyta atliekų turėtojo prievolė Atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti jas pačiai. Taigi Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus.
Akcentavo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės aplinkybės, susijusios su Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vykdymu, iš esmės pasikeitė (pervežant atliekas, pasikeitė jų laikymo vieta, būdas (laikomi kitose talpose)) bei savaime negali būti laikomos įrodymais sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo (neegzistuoja būtinoji sąlyga duoti pakartotinį nurodymą). Nebuvo nustatytos visos bylai svarbios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, jos nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė, jog konkrečios atliekos, kurias sutvarkyti reikalaujama pagal Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra druskos rūgštis (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė konkrečių atliekų, kurias sutvarkyti reikalaujama pagal Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausomybės pareiškėjai (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos privalomajam nurodymui duoti). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nurodytos sutvarkyti konkrečios atliekos (40,237 t) yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).