- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2-689-356/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00024-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- S. U.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-689-356/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei S. U. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ prašė priteisti iš atsakovės: 2 126,28 EUR skolą, 191,37 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už teisines paslaugas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei S. U. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes atsakovė ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 1 175,00 EUR vartojimo kreditą (suma su palūkanomis bei Sutarties mokesčiu, kurią atsakovė turi sumokėti – 2 199,60 EUR). 1 175,00 EUR kreditas (duomenys neskelbtini) buvo pervestas į atsakovės banko sąskaitą. Iš byloje pateiktos mokėjimo suvestinės matyti, kad atsakovė atliko tik du mokėjimus, numatytus pagal Sutarties mokėjimo grafiką po 36,99 EUR ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi atsakovei atsirado pareiga nustatytu terminu grąžinti paskolos sumą, mokėti palūkanas bei Sutarties mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Atsakovė tinkamai nevykdė pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus mokėjimus nustatytais terminais, Sutartis 2019 m. sausio 25 d. tuo pagrindu buvo nutraukta, atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi bei (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutarties pakeitimu, sudarytais tarp ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ir pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovei perėmus reikalavimo teises į atsakovės skolą, atsakovė piniginės prievolės naujajam kreditoriui neįvykdė (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. pasitvirtinus ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, būtų pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 2 126,28 EUR skolą (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.222 straipsnis).
Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kaip jau nustatyta, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (CK 6.205 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovė turėjo jos nurodyto dydžio nuostolių (CK 6.249 straipsnis). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovės elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad atsakovei netinkamai vykdžius sutartį, t. y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jos veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys. Nustačius visas keturias sąlygas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) – atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties specialiosiomis sąlygomis bei bendrųjų sąlygų 6.2. punktais, paskaičiavo mokėti 191,37 EUR delspinigių už 180 dienų laikotarpį iki kreipiantis su ieškiniu, taikydama Sutarties specialiojoje dalyje numatytą 0,05 proc. dydžio normą, nuo 2 126,28 EUR skolos sumos. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 191,37 EUR delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 317,65 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (1,84 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai: 2 126,28 EUR skolą, 191,37 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 317,65 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52,00 EUR žyminį mokestį, 0,84 EUR išlaidas už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR už teisines paslaugas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.