- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- A-525-641-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. N., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Pareiškėjas
- Ž. N.
- Advokatai
- Marius Inta
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. N. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, I. N. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Ž. N. skundu (t. I, b.l. 3 – 9), kurį patikslino (t. I, b.l. 130 – 139), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. balandžio 11 d. raštą Nr. AP3-1488 „Dėl sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti“; panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2008 m. kovo 26 d. raštą Nr. S-258 „Dėl sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti“; panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (12.12V)-2V-341, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas; įpareigoti Trakų rajono savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą išduoti planavimo sąlygų sąvadą per 20 dienų bei nustatyti, jog, planavimo sąlygų sąvado neišdavus, pareiškėja įgytų teisę rengti detaliojo planavimo dokumentus.
Nurodė, kad 2008 m. balandžio 11 d. Administracijos direktoriaus raštu Nr. AP3-1488 atsisakyta patenkinti prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), detaliojo plano rengimo (tikslas – gyvenamojo namo su priklausiniais statyba), planavimo sąlygų sąvado išdavimo. Toks atsisakymas parengtas pagal Direkcijos 2008 m. kovo 26 d. raštą Nr. S-258 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2008 m. kovo 28 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. VR-4.2-73. Įvertinus pateiktą išrašą iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro, darytina išvada, kad Administracijos, Direkcijos ir Kultūros paveldo departamento atsisakymas išduoti sąlygas Sklypo detaliojo planavimo dokumentams rengti prieštarauja viešajame registre įregistruotiems duomenims ir nustatytai Sklypo panaudojimo tikslinei paskirčiai. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, aplinkybę, jog pagrindinė tikslinė Sklypo naudojimo paskirtis nėra pasikeitusi, ir pabrėžė, kad įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti duomenys patvirtina faktą, jog individualiuosius namus ar kitos analogiškos paskirties statinius Sklype nėra draudžiama statyti. Remdamasi Namų valdos Sklypo ribų planu M 1:500, nurodė, kad su Direkcija buvo suderintas Namų valdos Sklypo ribų planas, todėl Direkcija prieš tai neprieštaravo ir suderino Sklypo planą, pagal kurį numatyta galimybė Sklype statyti individualų namą ar kitą analogiškos paskirties statinį. Vėlesniu raštu Direkcija tokį sprendimą paneigė, tačiau tokiu būdu pažeidžiamas teisėtas Sklypo savininkų lūkestis, kad Sklypui bus taikomas toks teisinis režimas, dėl kurio valstybei atstovaujanti institucija nuomonę jau yra išsakiusi Sklypo suformavimo ir įregistravimo viešajame registre metu. Nurodė, kad ne Aplinkos apsaugos departamento raštas, o būtent Direkcijos raštas yra vienintelis pagrindas, remiantis kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas. Kultūros paveldo departamento raštas pareiškėjai įteiktas nebuvo, su tokio rašto turiniu ji nėra susipažinusi. Direkcija atsisakymą išduoti planavimo sąlygas grindė Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos 1996 m. liepos 17 d. įsakymu patvirtintu Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimu (toliau – ir Tvarkymo ir naudojimo režimas) bei tuo, jog pagal Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 385v patvirtinto Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto reikalavimus Sklypo planavimas nėra numatytas. Direkcija klaidingai aiškina Tvarkymo ir naudojimo režimo „D“ zonos reglamentavimą. Tvarkymo ir naudojimo režimas nurodo du pagrindus, kada kitų (ne vertingų) statinių statyba yra galima: jei laikomasi tipologinių dėsningumų ir taisyklių arba jei atkuriamas užstatymas remiantis istoriniais tyrimų duomenimis, konstatavus prarastos vertės atstatymo dėsningumą. Aiškinimas, jog šie du reikalavimai yra taikomi kartu, yra nelogiškas, todėl aiškintina, jog turi egzistuoti vienas iš numatytų pagrindų. Įvertinusi Tvarkymo ir naudojimo režime numatytas „D“ zonai taikytinas taisykles, nurodė, kad šios zonos esminis tikslas yra išsaugoti užstatymo struktūros elementus, sudaryti istorinio užstatymo foną, riboti teritorijos intensyvumą, todėl naujų statinių statyba, atsižvelgiant į tipologinius dėsningumus ir taisykles turėtų būti galima. Direkcija turėjo ne atsisakyti išduoti planavimo sąlygas, bet išduoti planavimo sąlygas ir jose nurodyti reikalavimus dėl atitikimo tipologiniams dėsningumams bei taisyklėms. Nors zonoje „D“ siekiama riboti užstatymo intensyvumą, tačiau šiuo metu Sklypo užstatymo rodiklis yra lygus 0; Nekilnojamojo turto registre sklypo tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip „kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“, todėl, Direkcijai atsisakant leisti detalųjį planavimą, nustatant tipologiškai į kitus sklypus panašų teritorijos užstatymo intensyvumą, paneigiama savininko teisių esmė. Pažymėjo, kad Direkcija nepagrįstai nurodo, jog sklypas nėra nurodytas Sklypų išplanavimo projekte. Be to, jeigu Sklypas ir nebūtų nurodytas minėtame projekte, atsakovas nenurodė, kodėl toks nebuvimas lemtų atsisakymą išduoti planavimo sąlygas, tuo pažeisdama Detaliųjų planų rengimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239) 14 punktą. Nesutiko su tuo, kad pagrindas atsisakyti išduoti planavimo sąlygas yra Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912) (toliau – ir Planavimo schema), nes Sklypas kaip tik suformuotas gyvenamajai paskirčiai, dėl to jokia institucija neišreiškė prieštaravimo. Nurodė, jog esamas pastatų išdėstymas ir jų fasadai iš esmės žalingai veikia tikslą, dėl kurio buvo įkurtas Trakų istorinis nacionalinis parkas, todėl statinių, atitinkančių tradicinį aplinkinių teritorijų išdėstymą, statymas ne tik nekeltų grėsmės ir nekenktų viešajam interesui, bet, sukuriant tradicinei Trakų urbanistinei struktūrai artimesnį vizualinį vaizdą, prisidėtų prie viešojo intereso apsaugos.
Atsiliepimas
Atsakovas Direkcija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 20 – 22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Planavimo schemos 2 dalimi, pabrėžė, kad pareiškėjai priklausantis sklypas suformuotas 1994 metais, jame išlikusių pastatų, kuriuos galima būtų atkurti nėra ir nebuvo, o pareiškėja nepateikė istorinių archyvinių dokumentų, mokslinių tyrimų ar teismo sprendimo, patvirtinančių sodybos egzistavimą. Sklypas yra Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje (U18), t.y. teritorijoje, kurios apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ir kiti dokumentai, būtent Tvarkymo ir naudojimo režimas ir Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas. Pagal Tvarkymo ir naudojimo režimą pareiškėjai priklausantis sklypas yra D ir G zonose. G zonoje naujų statinių statyba yra draudžiama, išskyrus mažos apimties poilsio įrangą. Pagal Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą sklypas yra susiformavęs 1973 metais ir jo saugotinos ribos yra kitokios (3 priedas). Todėl atsižvelgiant į tai, kad sklype nėra išlikusių pastatų, darytina išvada, kad, leidus rengti detalųjį planą, kurio tikslas gyvenamojo namo statyba, būtų pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai bet ir minėtų zonų nustatymo tikslai.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 38 – 39) nurodė, kad su skundu nesutinka.
Nurodė, kad teritorija, kurioje numatoma rengti detalųjį planą, t.y. (duomenys neskelbtini) (U18), yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir jai galioja specialieji planavimo dokumentai: Planavimo schema, Tvarkymo ir naudojimo režimas. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto reikalavimus Administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, turėjo gauti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti iš Direkcijos, Kultūros paveldo apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos departamento. Esant tokiai situacijai, kai dvi iš minėtų trijų už saugomų teritorijų administravimą atsakingų institucijų (Direkcija ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys), neišdavė specialiųjų sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, detaliojo plano rengimo procedūros toliau negali būti vykdomos ir planavimo sąlygų sąvadas detaliajam planui rengti negali būti patvirtintas ir išduotas. Teismas negali priversti Administracijos veikti priešingai teisės aktams, t.y. patvirtinti ir išduoti planavimo sąlygų sąvadą, jeigu nėra šiuo atveju tam būtinų specialiųjų sąlygų detaliojo planavimo dokumentui, kuriuos parengti ir išduoti nėra Administracijos kompetencija.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 80 – 81) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis sklypas yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Trakų senamiesčio teritorijoje. Tvarkymo ir naudojimo režimas yra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Ginčo sklypo didžioji dalis patenka į zoną G, o mažesnioji - į zoną D. Zonoje G naujų pastatų statyba yra draudžiama. Zonoje D statyba galima tyrimais nustatytų tipologinių dėsningumų ir taisyklių pagrindu, užstatymo atkūrimas galimas pagal istorinių tyrimų duomenis, konstatavus prarastos vertės atstatymo tikslingumą. Pagal tipologinius dėsningumus ir taisykles gyvenamojo namo statyba Sklype negalima. Tipologiniuose dėsningumuose ir taisyklėse nėra nustatyta, jog gyvenamieji namai galėtų būti statomi tolimesniame nuo gatvės sklypo kampe, t.y. toje Sklypo dalyje, kuri yra D zonoje. Numatyta, kad Sklypo užstatymas dominuoja su gatve besiribojančioje dalyje ir mažėja Sklypo gilumos link. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys pagrįstai atsisakė išduoti sąlygas Administracijai detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurio detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla prieštarauja Tvarkymo ir naudojimo režimo zonų G ir D reikalavimams.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. N. pateikė rašytinius paaiškinimus (t. I, b.l. 149 – 159), kuriais prašė skundą tenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu (t. II, b.l. 48 – 57) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: įpareigojo Direkciją ir Kultūros paveldo departamentą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui parengti Sklype, planavimo tikslai bei numatoma veikla: žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamentų nustatymas, gyvenamojo namo su priklausiniais statyba; nustatė, kad Direkcijai ir Kultūros paveldo departamentui per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengus ir neišdavus planavimo sąlygų, planavimo organizatorius – Administracija, privalo rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą – Sklype, planavimo tikslai bei numatoma veikla: žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamentų nustatymas, gyvenamojo namo su priklausiniais statyba; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad byloje turėtų būti sprendžiamas ginčo Sklypo teisinis statusas, bei Sklypui teisės aktų nustatyti apsaugos reikalavimai. Nustatė, kad pareiškėja ir tretysis suinteresuotas asmuo I. N. nuo 2002 m. gruodžio 4 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2002 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, valdo 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys, naudodamiesi ginčo Sklypu, privalo laikytis specialiųjų naudojimosi sąlygų: Nacionaliniai ir regioniniai parkai. Pažymėjo, kad įrodymai patvirtina, jog Sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko ir Trakų senamiesčio teritorijoje, o Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registre nuo 1996 m. spalio 28 d. įregistruotas Trakų senamiestis (U18.). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pagrindinė tikslinė žemės paskirtis yra kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plane nurodyta, kad Direkcija derina planą su sąlyga, kad bus laikomasi: Saugomų teritorijų įstatymo, Planavimo schemos, Trakų senamiesčio sklypų ribų projekte nustatyto paminklotvarkinio režimo. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre sklypo įregistravimo pagrindu nurodytas 1994 m. spalio 19 d. Valdybos potvarkis Nr. 302v, kuriuo atstatytos nuosavybės teisės J. J., suteikiant neatlygintinai 3000 kv. m. naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Toks sklypas skirtas gyvenamojo namo statybai Trakų mieste (Trakų rajono valdybos 1993-04-21 potvarkis Nr. 123v). Konstatavo, kad tokie įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypas pagal Saugomų teritorijų įstatymą (1993-11-09 Nr. I-301) priskirtas prie įstatyme nurodytų saugomų teritorijų sistemos kategorijų – konservacinės apsaugos prioriteto teritorijų (draustiniai) ir kompleksinių saugomų teritorijų (nacionaliniai regioniniai parkai) (įstatymo 4 str. 1 d. 1, 4 p.). Pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punktą prie kultūrinių draustinių priskirti urbanistiniai draustiniai. Remdamasis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3 dalimi, pažymėjo, kad minėtas įstatymas neįtvirtina absoliutaus draudimo statyti naujus gyvenamuosius namus valstybiniuose parkuose, bet numato tam tikras sąlygas, kurioms esant galima tokia statyba. Todėl padarė išvadą, kad Direkcija klaidingai aiškino minėtas teisės normas kaip absoliutų draudimą valstybiniuose parkuose statyti naujus statinius. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 735 grąžinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų (ar kai kurių jų kvartalų) sklypų išplanavimo projektais. Trakų rajono valdyba, vadovaudamasi minėtu nutarimu, 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkiu Nr. 395v patvirtino Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą, kurio 1.17 punkte nurodytas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra susiformavęs 1973 metais, sklypo archeologijos zona yra III (kuri projekte yra aiškinama kaip neintensyvus kultūrinis sluoksnis, statybos darbai leidžiami, atliekant archeologinę priežiūrą), sklypo paminklotvarkos režimo kategorija yra nurodyta – D (kurioje saugomas tradicinis užstatymas). Padarė išvadą, kad ginčo Sklypas nebuvo ir negalėjo būti nurodytas Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte, nes viešojo registro duomenys ir kiti aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypas buvo suformuotas 1994 metais, sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą. Atsižvelgdamas į ištrauką iš Trakų miesto ortofotografinio žemėlapio su įregistruotais žemės sklypais, Trakų senamiesčio apsaugos ir naudojimo reglamento ištrauką su Administracijos pažymėta suformuoto naujo sklypo vieta, Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto fragmentą su Direkcijos pažymėta suformuoto naujo sklypo vieta, kurios dalis teritorijos patenka į tą pačią išplanavimo projekto dalį kaip ir projekte nurodytas sklypas (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra susiformavęs 1973 metais ir buvo nurodytas projekte, nėra tas pats sklypas, kuris priklauso pareiškėjai, šių sklypų ribos yra kitos. Ginčo Sklypui, kuris buvo suformuotas vėliau suteiktas analogiškas adresas. Vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu aplinkybe, kad ginčo Sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra numatyti draudimai statyti statinius, statyba yra leidžiama tam tikromis sąlygomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kurio pagrindu priimtas planavimo projektas, padarė išvadą kad statybos galimybės klausimas ginčo Sklype, įvertinus Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto reikalavimus, jau yra išspręstas, o nurodytas administravimo subjekto veiksmas nenuginčytas, todėl galiojantis ir juo privalo vadovautis tiek pats administravimo subjektas, tiek kiti asmenys. Teismas nurodė, kad Direkcija klaidingai aiškina Planavimo schemos 2 skyriaus nuostatas, nurodydama, kad pareiškėja turėtų teisę statyti ginčo sklype namą tik tokiu atveju jeigu būtų pateikusi įstatyme numatytus įrodymus dėl buvusios sodybos egzistavimo fakto. Iš minėtos teisės normos matyti, kad ne vien atsakovo nurodytu atveju gali būti statomas namas, bet ir tuo atveju kai statybos vieta yra numatoma detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo dokumentas yra rengiamas ir jame turi būti numatyta statybos vieta, todėl šiuo metu atsisakyti rengti planavimo sąlygas minėtu pagrindu, daro negalimą pareiškėjos teisės įgyvendinimą. Atsižvelgdamas į Tvarkymo ir naudojimo režimo fragmentą, kuriame pažymėtas ginčo Sklypas, Tvarkymo ir naudojimo režimo 4 ir 6 punktus, priedo Nr. 1 2.2 punktą, priedą Nr. 2, konstatavo, kad D zonoje yra galima naujų statinių statyba, tyrimais nustatytų tipologinių dėsningumų ir taisyklių pagrindu. Kultūros paveldo departamentas nepagrįstai nurodė, jog pagal priedo Nr. 1 2.2 punktą ginčo Sklype negalima statyba tipologinių dėsningumų ir taisyklių pagrindu, nes Sklypo užstatymas dominuotų ne su gatve besiribojančioje dalyje, kadangi ne su gatve besiribojančioje dalyje yra Sklypo dalis, kurioje yra galima statyba (D zonoje). Pažymėjo, kad minėtas sklypo užstatymo principas neturėtų būti taikomas kiekvienu atveju, bet kurioje vietoje esančiam sklypui, yra paminėtos atskiros gatvės, kuriose šis principas išliko ir yra labai svarbus, o kitose gatvėse turėtų būti atsižvelgiama į nurodytą principą, bet jis negali būti aiškinamas kaip draudimas kitose gatvėse nesivadovauti nurodytu sklypo užstatymo principu. Be to, tipologinių dėsningumų sąvoka nėra aiškinama minėtame teisės akte, tačiau iš priedų 1 ir 2 matyti, kad 1 priede, kuriame yra reglamentuojamas sklypo užstatymas, nėra numatyta, kad šis priedas reglamentuoja tipologinius dėsningumus ir taisykles. Priedų pavadinimai bei jų turinys patvirtina, jog atskirų pastatų tipologiniai bruožai, dėsningumai, taisyklės reglamentuojami 2 priede. Padarė išvadą, kad atsakovai neteisingai aiškino ir taikė Tvarkymo ir naudojimo režimo numatytas normas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo Sklype negalima statyba dėl šiame teisės akte numatytų apribojimų. Nepagrįstu pripažino Direkcijos motyvą dėl zonos D tikslų, o būtent dėl teritorijos užstatymo intensyvumo ribojimo Remdamasis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, antstolio Ramūno Kamarausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nurodė, jog namų valdos sklype, kuriame nėra jokių statinių, užstatymo intensyvumo ar tankumo ribojimas suprantamas kaip draudimas šiame sklype statyti statinius. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad statyba sklype yra draudžiama. Be to, užstatymo intensyvumo ar tankumo nustatymo klausimai, turėtų būti sprendžiami detaliajame plane, todėl šiuo metu, atsakovai neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo ar planuojamos statybos neatitikimo minėtiems principams. Pabrėžė, jog išvadą, kad Sklype nėra draudimo statyti naujus statinius, patvirtina ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamento nuostatos (9 p., 6.1 p., 18.1 p., 33.1 p.). Pažymėjo, kad Direkcijos bei Kultūros paveldo departamento veiksmai, t.y neveikimas, šiuo atveju prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir padarė išvadą, kad draudimas statyti gyvenamąjį namą pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešąjį interesą, o viešojo intereso pažeidimas šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatytų nuostatų dėl nuosavybės neliečiamumo pažeidimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalimi, 24 straipsnio 4 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punktu, Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262) 6, 7, 8, 12 ir 27 punktais, bylos duomenimis, padarė išvadą, jog Direkcija ir Kultūros paveldo departamentas netinkami vykdė nurodytas įstatymo nuostatas ir neturėdami teisinio pagrindo neparengė sąlygų, t.y. neanalizavo pareiškėjo prašyme nurodytų duomenų apie numatomą rengti teritorijų planavimo dokumentą ir per nustatytą laiką nepateikė planavimo sąlygų, kuriose būtų nurodyti reikalavimai, taikomi planuojamai teritorijai bei neturėdami teisinio pagrindo neišdavė sąlygų, t.y. per nustatytą laiką nepateikė pareiškėjui nustatyta forma parengtų planavimo sąlygų. Pabrėžė, jog atsakovai, neatlikdami jų kompetencijai priskirtų veiksmų, nenurodė įstatymų ir teisės aktų konkrečių straipsnių ir nuostatų, kurie būtų pažeisti ar nuostatų draudžiančių numatomą veiklą, t.y. draudžiančių statyti gyvenamąjį namą pareiškėjai priklausančiame sklype. Be to, nepagrįstai vadovavosi savo padarytomis išvadomis dėl planuojamos veiklos prieštaravimo ginčo sklypui galiojantiems apsaugos tikslams. Pažymėjo, jog planavimo sąlygos gali būti neišduodamos tik konstatavus konkrečias draudžiančias nuostatas, tikslų vertinimas šiuo atveju galėtų būt tik pagalbiniu kriterijumi. Nurodė, jog sprendimu konstatavus, kad Direkcija ir Kultūros paveldo departamentas, neturėdami teisėto pagrindo atsisakė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nustatoma Trakų rajono savivaldybės pareiga, bet ne teisė, kaip yra numatyta įstatyme, planavimo sąlygų neišdavimo ir nepranešimo apie neišdavimo priežastis atveju rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą. Pažymėjo, kad, teismo sprendimu nustačius kompetentingos institucijos teisę, bet ne pareigą teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 str., 97 str.). Taip pat nurodė, kad įstatymo normos patvirtina, jog projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra susijęs su savivaldybės administracijos veiksmais, tačiau kompetentingų institucijų nepritarimas nepriklauso nuo savivaldybės veiksmų, todėl pareiškėjas nepagrįstai skundžia savivaldybės veiksmus. Remdamasis ABTĮ 3 straipsniu, pabrėžė, jog pareiškėjos skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, jie nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, nes jais nėra sukuriami, pakeičiami ar panaikinami ginčijami teisiniai santykiai, todėl minėtų raštų galiojimo klausimas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu.
III.
Atsakovas Direkcija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 61 – 65), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas suabsoliutino savininko nuosavybės teisę, neatsižvelgė į viešąjį interesą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Saugomų teritorijų įstatymas nenumato absoliutaus draudimo statyti naujus gyvenamuosius namus valstybiniuose parkuose, bet numato tam tikras sąlygas, kurioms esant galima tokia statyba. Atsižvelgia į Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 bei 5 punktus ir pažymi, jog toks aiškinimas prieštarauja saugomų teritorijų steigimo tikslams (to paties įstatymo 3 str.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotam principui, jog nauji gyvenamieji namai saugomose teritorijose nestatomi, išskyrus atvejus, kai siekiama atstatyti buvusias sodybas, kurių egzistavimas patvirtintas įstatymu nustatytu būdu (bylos Nr. A14-682/2005; I3-07/2007).
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Planavimo schemos 2 dalies nuostatas, neatsižvelgė į Planavimo schemos reikalavimą naujas sodybas statyti tik senųjų sodybų vietoje ir nepagrįstai ketinimą rengti detalųjį planą, kuriame bus numatyta statybos vieta, prilygino detaliems parko gyvenviečių projektams.
3. Nurodo, kad ginčo Sklypas yra itin griežto apsaugos režimo teritorijoje – Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje (U18), kuris yra vienas iš vertingiausių kultūros paveldo kompleksų. Todėl teismas nepagrįstai netaikė Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų (8 str. 4 d. 4 p., 6 d. 3 p., 9 str. 2 d. 8 p., 3 d. 2 p., 7 d.), o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Tvarkymo ir naudojimo režimo nuostatas. Remiasi Planavimo schemos 2 dalimi ir pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog D zonoje galima naujų statinių statyba, tyrimais nustatytų tipologinių dėsningumų ir taisyklių pagrindu. Be to, teismas nepasisakė dėl G zonos, į kurią patenka didesnė dalis Sklypo, reikalavimų.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 71) prašo klausimą spęsti teismo nuožiūra.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 72) nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Pareiškėja Ž. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, 73 – 83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundai pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos ginčo Sklypo atžvilgiu apskritai netaikytinos. Tokią išvadą grindžia Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių, 8 straipsnio nuostatų analize.
2. Net ir tuo atveju, jeigu Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos Sklypo atžvilgiu, detalaus planavimo sąlygų Sklypui išdavimas neprieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad pagal sisteminį ir lingvistinį Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimą jame įtvirtinti apribojimai turėtų būti aiškinami kaip draudžiantys naujų pastatų statybą ir pastatų tūrių didinimą tik tais atvejais, kai nauji pastatai statomi arba pastatų tūriai didinami šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, tačiau Sklypas tokių charakteristikų neatitinka. Be to, Direkcijos nurodyta administracinių teismų praktika šiuo klausimu nagrinėjamu byloje netaikytina, nes skiriasi administracinių bylų faktinės aplinkybės.
3. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu Planavimo schemos 2 dalies nuostatų aiškinimu. Taip pat pažymi, kad Sklypas suformuotas atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nustatant, kad Sklypas ir nuosavybės teisės į jį atkuriamos gyvenamajai paskirčiai, ir dėl to jokia valstybės ar savivaldybės institucija pretenzijų nereiškė.
4. Nesutinka su Direkcijos teiginiu, kad naujos statybos organizavimas Sklype yra neleistina veikla, nes prieštarauja draustinio tikslams. Pabrėžia, jog Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja veiklos draudimus gamtiniuose ar kompleksiniuose, bet ne urbanistiniuose draustiniuose (į kurio teritoriją patenka Sklypas).
5. Nesutinka su teiginiu, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino Tvarkymo ir naudojimo režimo nuostatas. Atsižvelgia į Tvarkymo ir naudojimo režimo 4 dalies nuostatas ir nurodo, jog Direkcija klaidingai aiškina D zonos reglamentavimą. Taip pat pažymi, jog G zonos reglamentavimo analizė nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ginčo dėl G zonai taikomo teisinio režimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjai atsisakyta išduoti ginčo Sklypo planavimo sąlygas. Pareiškėja, prašydama įpareigoti įgaliotas institucijas tokias sąlygas išduoti, iš esmės rėmėsi tuo, kad Sklypo tikslinė paskirtis yra individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, o teisės aktai nedraudžia ginčo Sklype statyti statinius, atsižvelgiant į specialius reikalavimus.
Siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, koks teisinis veiklos Sklype reglamentavimas ir veiklos apribojimai taikomi Sklypo atžvilgiu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ginčo Sklypas patenka į Trakų istorinį nacionalinį parką, t.y. valstybinį parką (Saugomų teritorijų įstatymo 12 str. 2 d.), todėl jo atžvilgiu taikytini veiklos valstybiniuose parkuose apribojimai. Be to, ginčo Sklypas įeina į Trakų senamiesčio teritoriją (t.I, b.l. 24, 29 – 31). Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius, o kultūriniai draustiniai atitinkamai į archeologinius, istorinius, etnokultūrinius bei urbanistinius/architektūrinius (8 str. 4 d.). Todėl ginčo Sklypas, patekdamas į Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio (Planavimo schemos dalies "Trakų istorinio nacionalinio parko zonos" 2.2 p.) teritoriją, patenka atitinkamai į kultūrinį draustinį (8 str. 4 d. 4 p.), o veiklai tokiame sklype taikomos, nuostatos reglamentuojančios veiklą kultūriniuose draustiniuose. Pabrėžtina, jog ginčo Sklypui patenkant tiek į valstybinio (nacionalinio) parko, tiek ir į kultūrinio (urbanistinio/architektūrinio) draustinio teritoriją, jo atžvilgiu taikomi tiek veiklos valstybiniuose parkuose, tiek ir kultūriniuose draustiniuose apribojimai.
Veiklą draustiniuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, kurio 2 dalies 8 punktas įtvirtina draudimą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
Tokie veiklos apribojimai taikomi gamtinių ir kompleksinių draustinių, bet ne kultūrinių draustinių atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju tokios nuostatos netaikytinos. Be to, įvertinusi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, nustatančios draudimus kultūriniuose draustiniuose, nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Saugomų teritorijų įstatymas neįtvirtina absoliutaus ribojimo draustiniuose statyti statinius. Tačiau pabrėžtina, jog Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 dalys numato galimybę saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose ir statybų saugomose teritorijose regioniniuose architektūriniuose reglamentuose, kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyti griežtesnius apribojimus.
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina draudimą valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 5 punktą valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.
Sprendžiant kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju aktualios būtent 4 punkto nuostatos. Kartu pažymėtina, jog Saugomų teritorijų įstatymas nenumato absoliutaus draudimo vykdyti statybą valstybiniuose parkuose, tačiau statybos galimybę sieja su valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose įtvirtintu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Planavimo schemos 2 dalyje "Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai" nustatyta, jog naujas sodybas galima statyti tik senų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliose parko gyvenviečių projektuose.
Minėta nuostata, remiantis lingvistiniu aiškinimo metodu, turėtų būti suprantama kaip suteikianti galimybė naujas sodybas statyti tik tose vietose, kur buvo senos sodybos arba vietose, kurios numatytos detaliuose parko gyvenviečių, o ne individualiuose sodybų, projektuose. Byloje nėra pateikta duomenų apie detalaus parko gyvenvietės projekto buvimą ir jame Sklype numatytą naujos sodybos vietą. Be to, iš byloje esančios medžiagos (t. II, b.l. 1-2), matyti, jog ginčo Sklypas nėra užstatytas, kitokie duomenys apie Sklype buvusią sodybą nėra pateikti. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 dalių bei 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, konstatuotina, kad, nesant duomenų apie parengtą detalų parko gyvenvietės projektą, kuriame Sklype būtų numatyta naujos sodybos vieta, bei apie tai, kad Sklype buvo sena sodyba, darytina išvada, jog Sklype negali būti statoma nauja statyba. Todėl įgaliotos institucijos neprivalėjo pareiškėjai išduoti planavimo sąlygas ir jos negali būti įpareigotos išduoti planavimo sąlygų sąvadą.
Pareiškėja nurodė, jog tokie apribojimai prieštarautų Sklypo tikslinei paskirčiai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. II, b.l. 46 - 47) matyti, kad Sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – nacionaliniai ir regioniniai parkai, todėl jo atžvilgiu pilna apimtimi turi būti taikomi veiklos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose apribojimai. Be to, nustatyti apribojimai, kaip jau anksčiau konstatuota, neįtvirtina absoliutaus draudimo Sklype statyti statinius, todėl Sklypo tikslinė naudojimo paskirtis nėra pažeidžiama.
Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs (2006-03-14 nutarimas), kad ypač vertingų vietovių įvairovė gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus; tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan.; ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą – viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi visiems tokių objektų savininkams bei naudotojams; gali būti nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių savininkų, nuosavybės teises.
Todėl visi pareiškėjos argumentai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo, įvertinus minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, faktines bylos aplinkybes bei padarytas išvadas, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu nurodytina ir tai, jog šio ginčo objektu nėra nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmų teisėtumas, todėl visi su tuo susiję argumentai nevertintini.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Trakų rajono savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui planavimo sąlygų sąvado neišdavus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Administracija, privalo rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismas negali nustatyti, jog, įgaliotoms institucijoms nustačius, kad detalusis planas kreipimosi momentu negali būti rengiamas, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams, subjektas, kuris kreipėsi dėl planavimo sąlygų išdavimo, įgytų pareigą rengti detaliojo planavimo dokumentus. Pabrėžtina, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalį toks subjektas įgytų teisę rengti detaliojo planavimo dokumentus tik tuo atveju, jeigu planavimo sąlygų sąvadas ir (ar) planavimo sąlygos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatavus, kad planavimo sąlygos negali būti išduotos, o detalusis planavimas prieštarautų teisės aktų nuostatoms, Administracija negali būti įpareigojama, įgaliotoms institucijoms neišdavus planavimo sąlygų, pradėti rengti detaliojo planavimo dokumentą.
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, taip pat prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 11 d. raštą Nr. AP3-1488 „Dėl sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti“, Direkcijos 2008 m. kovo 26 d. raštą Nr. S-258 „Dėl sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti“, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (12.12V)-2V-341, kuriuo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų raštų turinį bei remdamasi ABTĮ 3 straipsniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami raštai tiesiogiai pareiškėjai teisinių pasekmių nesukėlė, jais tik patekta informacija.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybės, todėl jo sprendimas keistinas. Sprendimo dalis, kuria nustatyti įpareigojimai Direkcijai, Kultūros paveldo departamentui ir Administracijai, naikintina, likusi nutartis dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos įpareigoti per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir išduoti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui parengti sklype, o to nepadarius, planavimo organizatorius – Trakų rajono savivaldybės administracija įpareigota rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą sklype, panaikinti. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmesti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.