- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-65-557/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00831-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. jos atžvilgiu nutraukta, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2012-10-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. spalio 7 d. 10.30 val., Šilutės r. sav. Usėnų k., Veržės g. 3 vairuodama automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 6, 9, 106, 231.1, 231.2, 234 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. V. pripažino kalta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir skyrė 100 Lt dydžio baudą. Tuo tarpu bylą V. V. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė motyvuodamas tuo, jog jos veikoje nėra šio pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, paties nukentėjusiojo A. M. rašytinių parodymų, esančių bylos medžiagoje matyti, kad V. V. neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Priešingai, ji ieškojo nukentėjusiojo, nebandė tyčia pasišalinti, o neradusi tuo metu nukentėjusiojo, prašė kito asmens jį surasti, siekiant pašalinti jam padarytą žalą. Remdamasis nustatytu apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. V. veikoje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nėra tyčios.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. V. būtų pripažinta kalta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymu, ir paskirti administracinę nuobaudą, numatytą šio ATPK straipsnio sankcijoje. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja surinktai administracinės bylos medžiagai. Administracinėje byloje esantis pačios V. V. paaiškinimas patvirtina, kad 2012-10-07 apie 00.05 val. ji, būdama Šilutės r. Usėnų k., Veržės g. 3, savo automobiliu išvažinėdama iš kiemo ir važiuodama atbuline eiga kliudė šalia stovintį automobilį, taip jį apgadindama, tai yra taip sukeldama eismo įvykį. V. V. apie eismo įvykį policijai nepranešė, o su draugu ėjo pas automobilio, kurį kliudė, savininką į namus, kurio neradusi iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi policijai. Kelių eismo taisyklių 234 p. įsakmiai nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, vadovaujantis šiuo Kelių eismo taisyklių punktu, V. V., neradusi nukentėjusiojo asmens, kurio automobilį apgadino, nedelsdama apie eismo įvykį turėjo pranešti policijai, o ne pasitraukti iš eismo įvykio vietos, tikėdamasi su apgadinto automobilio savininku susitikti vėliau ir su juo susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Administracinėje byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad V. V. šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo neįvykdė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimas, kuriuo V. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra neteisingas ir jis turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT administracinė byla Nr. 2AT-11-2012).
Savo pirminiame paaiškinime (b.l. 10) V. V. nurodė, kad 2012-10-06 apie 00.05 val. Šilutės r. Usėnų k., atbuline eiga vairuodama automobilį „Renault Megane”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai bus saugu, dėl to kliudė stovintį automobilį ir jį sugadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes paprašė A. B., kad ryte atlygintų žalą automobilio „Mazda MX-3”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, kurio automobilį apgadino. Kai 2012-10-07 jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad yra kalta dėl eismo įvykio, suprato, kad A. B. žalos neatlygino. Teismo posėdžio metu (b.l. 22) V. V. parodė, jog tą dieną ji buvo atvykusi pasaugoti vaiko. Vaiko tėvai grįžo iš vestuvių po dvylikos. Po dvylikos ji išvažinėjo iš jų. Tai galėjo būti 00.05 val. Stumdama automobilį atbuline eiga ji užkliudė kitą automobilį. Tada grįžo atgal į butą pas vaiko tėvus. Pasikvietė A. B. ir jie kartu nuėjo pas automobilio savininką, bet jam neprisiskambino. Tada ji išvažiavo namo, o su A. B. sutarė, kad jis ryte nueis pas automobilio savininką. Jis 6 val. ryto nuėjęs pas jį vis tiek neprisiskambino, o kai vakare grįžo iš darbo, automobilio savininkas jau buvo pranešęs policijai. Teismo posėdžio metu (b.l. 22) apklaustas liudytojas A. B. patvirtino V. V. parodymus, parodė, jog su žmona iš vestuvių grįžo apie dvyliktą nakties. Po to, kai jie grįžo, V. V. išvažiavo mano. Padariusi autoįvykį grįžo pas juos į namus. Pasikvietė jį ir jie ėjo pas kaimyną dėl apgadinto jo automobilio. Bandė prisibelsti, bet nepavyko. Tada jis pasakė jai važiuoti namo, o jis ryte apie 6 val. nueis pas kaimyną ir jam viską pasakys. Bet ryte taip pat jam niekas neatidarė durų. Tada jis išvyko į darbą, o vakare grįžęs namo ir nuėjęs pas kaimyną sužinojo, kad jis jau pranešė policijai. Iš byloje esančio A. M. rašytinio paaiškinimo (b.l. 18) matyti, jog jis miegojo, todėl negirdėjo durų skambučio. Vakare atėjęs moters giminaitis tai paaiškino, moteris žalą jam atlygino, jai jokių pretenzijų jis neturi. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V., vairuodama automobilį „Renault Megane“, kliudė stovintį automobilį „Mazda MX-3“, priklausantį A. M., ir jį apgadino. Tuoj po to ji nuėjo pas liudytoją A. B., su kuriuo ėjo pas apgadinto automobilio savininką, o nepavykus jam prisibelsti, V. V. paprašė liudytojo A. B., kad šis ryte nueitų pas apgadinto automobilio savininką ir atlygintų jam žalą, ir pati išvažiavo.
Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Apeliantas nurodo, jog V. V. neradusi nukentėjusiojo asmens, kurio automobilį apgadino, nedelsdama apie eismo įvykį turėjo pranešti policijai, o ne pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Iš tiesų, pagal byloje nustatytas aplinkybes V. V. privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodytos tvarkos, t.y. iškviesti policijos pareigūnus ir laukti įvykio vietoje, kol šie atvyks. Taigi, V. V. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (LAT administracinė byla Nr. 2AT-11-2012).
Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad V. V. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, pranešė apie įvykį liudytojui A. B., kartu ieškojo nukentėjusiojo, o šio neradusi, paprašė liudytojo anksti ryte jį surasti ir atlyginti žalą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. V., išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, nesiekė už savo veiksmus išvengti atsakomybės, ji nesuvokė, jog jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, ji iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. V. V. veiksmuose nenustačius ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, teisėtai ir pagrįstai dėl šio pažeidimo byla V. V. atžvilgiu buvo nutraukta.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.