- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2470-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00293-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. L. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.50 val., Utenos rajono savivaldybėje, kelio Vilnius-Utena 87 kilometre, vairuodamas sunkvežimį „Renault Magnum“ su puspriekabe nepasirinko saugaus važiavimo greičio, lenkiant kitą transporto priemonę, sumėčius puspriekabę, iš jos išbyrėjo vežamas krovinys. Eismo įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė ir krovinys. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 133 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi M. L. skundo netenkino, Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad M. L., vairuodamas pakrautą didelės masės sunkvežimį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, bei nevykdė reikalavimų krovinį padėti, pritvirtinti ir uždengti taip, kad jis nekristų.
Šalies argumentai
M. L. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad visi jo veiksmai buvo priverstiniai, atlikti reaguojant į KET pažeidusio kito eismo dalyvio J. T. veiksmus. Teigia, kad būtent J. T. vairuojamo automobilio „Audi 80“ išvažiavimas į pagrindinį kelią ir kliūties sudarymas buvo visų apelianto veiksmų priežastis, privertusi jį daryti staigų ir nesaugų manevrą, bei tiesiogiai sąlygojusi puspriekabės ir joje sukrauto krovinio apgadinimą. Mano, kad J. T. savo veiksmais padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir būtent jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aptariamą eismo įvykį. Pažymi, kad krovinys iškrito dėl neįprastų ir iš anksto nenumatytų aplinkybių – puspriekabės sumėtymo darant priverstinį staigų lenkimo manevrą, todėl mano, jog teismo nuomonė dėl nepakankamai gerai sukrauto ir sutvirtinto krovinio neatitinka eismo įvykio situacijos.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti. Mano, kad teismas pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis tam, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Apeliaciniame skunde M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas J. T..
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliantas nurodo, kad nesaugų lenkimo manevrą atliko priverstinai, reaguodamas į kelyje atsiradusią kliūtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančiuose objektyviuose įrodymuose: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 4), eismo įvykio vietos schemoje (adm. byla Nr. 40/1008585, b. l. 5), fotonuotraukose (adm. byla Nr. 40/1008585, b. l. 9-12) užfiksuotos aplinkybės apelianto kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo vienareikšmiškai neįrodo. Iš byloje esančio liudytojo J. T. rašytinio paaiškinimo matyti, jog išvažiuodamas iš sodų bendrijos automobiliu „Audi 80“, J. T. pastebėjo keliu Molėtai-Utena jo link, ant kalno važiuojantį sunkvežimį, manydamas, kad sunkvežimis toli, išvažiavo į kelią, įsibėgėjo iki 60 km/h ir tada buvo aplenktas (adm. byla Nr. 40/1008585, b. l. 7). Pažymėtina, kad eismo įvykio vietoje, kelio Vilnius-Utena 87 kilometre leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h. Nors J. T. paaiškinimo apeliacinės instancijos teismas nepaneigia, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl įvykio aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija mano, jog išvažiavęs į kelią ir iki 60 km/h įsibėgėjęs J. T. vairuojamas automobilis „Audi 80“ galėjo sudaryti kliūtį nuo kalno besileidžiančiam pakrautam didelės masės sunkvežimiui, dėl ko sunkvežimio vairuotojas M. L. galimai buvo priverstas atlikti nesaugų lenkimo manevrą. Taigi, byloje esant abejonių, vienareikšmiškai konstatuoti, jog KET pažeidžiantys M. L. veiksmai lėmė eismo įvykio ir jo pasekmių kilimą, negalima.
Atsižvelgusi į tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka M. L. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo), bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos Nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo M. L. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. L. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.