Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-02-20 · Byla Nr. TS-11-297/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-20
Bylos Nr.
TS-11-297/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-11-297/2015
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 20 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-01-16 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2007-08-28, bausmės pabaiga - 2017-08-28. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2008-01-29. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), pakartotinai apsvarsčiusi nuteistojo V. B. prašymą, 2015-01-07 nutarimu Nr. 94-11 nutarė netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo prašymą pakartotinai svarstyti po 6 mėnesių, pasiūlant nuteistajam dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės veikloje ir dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis- Pasikeitimas“. Nutarimą motyvavo tuo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį pažeidinėti pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, tačiau anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės nelanko. Nuteistasis stokoja pasitikėjimo savimi, turimas problemas pripažįsta, tačiau jų nesprendžia, minimalizuoja jų poveikį. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja patenkinamai, didelio susidomėjimo nerodo. Nuteistasis neatsižvelgė į ankstesnės Komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones ir nė vienos iš jų neįvykdė. Jis neturi pastovaus gyvenamojo būsto, socialiniai ryšiai silpni, galimi finansiniai sunkumai. Nusikalstamos rizikos vertinimo rezultatas nekinta, pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizikos vidutinės.

Šalies argumentai

Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodė, kad Komisijos išvados yra neteisingos, nes jis turi nuosavą būstą, turi galimybę gyventi pas tėvą, jo socialiniai ryšiai net nebuvo tikrinami, o nurodoma, kad jie yra silpni, tačiau jis bendrauja su seserimi kiek tai leidžia galimybės būnant pataisos namuose – skambinant ir laiškais, su tėvu bendrauja rečiau, nes jis yra pensininkas ir turi savo problemų tiek sveikatos, tiek finansinių. Sesuo yra neįgali, todėl taip pat neturi galimybės atvykti į pasimatymus. Už gerą elgesį jis paskatintas jau po drausminių nuobaudų paskyrimo, kas rodo jo elgesio keitimąsi į gerąją pusę. Jis kreipėsi dėl anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės lankymo, tačiau nebuvo įtrauktas į grupę dėl to, kad grupė, neva, pilnai sudaryta. Jis nesutinka ir su Komisijos teiginiu, kad jam laisvėje galimi finansiniai sunkumai. Laisvėje jis dirbo, atlikdamas bausmę taip pat dirba, supranta darbo svarbą, todėl išėjęs į laisvę tikrai dirbs. Psichologo išvados yra netikslingos, nes iš vieno pokalbio negalima teigti, kad jis yra nepasitaisęs ir darys nusikaltimus. Jis tikrai žino, kad gyvens doro piliečio gyvenimą, sieks įrodyti sau ir kitiems, kad galima gyventi dorai ir nedaryti nusikaltimų net ir po bausmės atlikimo.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu siūlė nuteistojo skundą atmesti. Nurodė, kad pritaria Komisijos išvadai netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo, kadangi atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo vietoje. BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos dokumentais, nustatyta, kad nuteistasis V. B. bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Jis atliko įstatymo privalomai nustatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Dirba, bausmės atlikimo metu buvo šešis kartus paskatintas. Įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas sprendžia, jog jos tikrai nėra pakankamos, kad šiuo metu teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis V. B. atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą (nužudymą), neatlikta bausmės dalis yra didelė (bausmės pabaiga 2017-08-28). Anksčiau jis teistas tris kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, išvadų iš to nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jis yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir byloja jo nenaudai.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, svarbus veiksnys yra ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo atveju yra vidutinė, taip pat vidutinė ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad jam apsvaigus nuo alkoholio stipriai sumažėja savikontrolė, jis tampa agresyvus ir nors jis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos nesprendžia. Nuteistasis anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės nelanko, o piktnaudžiavimo alkoholiu problema yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galintis įtakoti jo nusikalstamą elgesį ateityje. Nuteistasis skunde teigia, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės lankymo, bet į grupę nebuvo įtrauktas, nes ji buvo pilnai sudaryta, tačiau šio jo teiginio asmens bylos dokumentai nepatvirtina. Kiti kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni jo nusikalstami veiksmai, emocinės problemos (jis stokoja pasitikėjimo savimi, valios savybės išugdytos tik patenkinamai), paremiančių asmeninių ryšių stoka. Nuteistasis turi tėvą, seserį, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra silpni ir tai patvirtina asmens bylos duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis artimųjų nelankomas, pataisos namų administracijai jis yra nurodęs, kad artimųjų neturi, niekas jo nelanko (asmens byla, b. l. 95). Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas tris kartus ir nors nuobaudos negaliojančios, tai rodo, kad jo elgesys nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu, o bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, kiekvienas nuteistasis turi elgtis teigiamai. Jis visiškai neatsižvelgė į ankstesnės Komisijos siūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones ir nei vienos iš siūlytų priemonių neįvykdė (nesimokė, nedalyvavo priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupių veikloje, taip pat nedalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“). Teismas sutinka ir su Komisijos vertinimu, kad laisvėje nuteistajam galimi finansiniai sunkumai, kadangi jis turi tik 8 klasių išsilavinimą ir įgijęs tik traktorininko specialybę, bausmės atlikimo metu nesimokė, kitos specialybės neįgijo, todėl laisvėje galimi sunkumai įsidarbinant, dėl ko jis gali neturėti pastovių pajamų, o iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuolatinis darbas ir pajamos mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pasitaisė ir gali adaptuotis laisvėje, nekeliant pavojaus kitiems. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neatsveria anksčiau paminėtų aplinkybių ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pavojingumą, pobūdį, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadas, taip pat likusią neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pakeitė savo elgesį ir šiuo metu lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, o šiuo metu teigti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas iš savo ankstesnio nusikalstamo elgesio, dar negalima. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2015-01-07 nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 360 str. 3 d., 5 d. 3 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-01-07 nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė