Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-9316-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05932-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.6.1.7; 13.7.2; 50.3; 55.1.3

2023 m. rugpjūčio 16 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Atlantic Express“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą S-2023/58 (7-2023/33) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, MD) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1AE-41(toliau – ir MD sprendimas); 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – KTM) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-564 (toliau – ir KTM sprendimas) ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog MGK sprendime netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai, netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos. Pažymi, jog MGK sprendimas ir MD sprendimas nemotyvuoti. Teigia, jog MGK padarė nepagrįstą išvadą, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTLUB00000032770 (2022-04-20) deklaruota prekė – lengvasis automobilis „Mercedes Benz C300“, kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640 (toliau – ir Automobilis), nebuvo išgabenta iš Sąjungos teritorijos ir paimta iš muitinės priežiūros, dėl ko buvo įregistruota importo skola muitinei. Ši išvada padaryta Komisijai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakius dėl skunde išdėstytų argumentų, jog ESTT suformavo praktiką, kad atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jei nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos. Mano, jog muitinė nepagrįstai laikė pareiškėjo pateiktus įrodymus tinkamai nepatvirtintais. Teigia, jog Departamentas ir KTM nemotyvavo, kodėl pareiškėjos pateikti alternatyvūs įrodymai, kurie patvirtina tranzito procedūros užbaigimą (prekės išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos) yra nepriimtini, o pateiktų dokumentų autentiškumas kelia abejonių. Pažymi, jog mokestinio ginčo byloje pareiškėja pateikė Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintą muitinės gavimo orderį Nr. 10009190/170522/1000000769/00 (2022-05-17) bei Rusijos Federacijos išduotą automobilio registracijos pažymėjimą Nr. 99 42 127256, patvirtinantį, kad lengvasis automobilis „Mercedes Benz C300“, kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640 yra išgabentas iš Sąjungos muitų teritorijos ir užregistruotas Rusijos Federacijos transporto priemonių registre. Teigia, jog Komisija, nustatydama ginčo prekių nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą ir jų paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, rėmėsi ne surinktų ir pateiktų įrodymų visuma, bet vien nepagrįstu teiginiu, jog pateikti dokumentai nepriimtini, nes tinkamai nepatvirtinti. Be to nurodo, jog KTM nepasinaudojo jai suteiktomis teisėmis dėl informacijos surinkimo iš trečiosios šalies muitinės ir centriniam mokesčių administratoriui suteiktomis teisėmis ginčo nagrinėjimo metu surinkti bylos išnagrinėjimui reikalingą informaciją iš trečiosios šalies muitinės. Kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų autentiškumo KTM turėjo pareigą tai padaryti, taigi KTM nevykdė viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų funkcijų, MAĮ 67 str. 1 d. nustatytos pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius. Pabrėžia, jog, Departamento atstovo paaiškinimais Komisijos posėdžio metu, Lietuvos Respublikos muitinė dėl susidariusios geopolitinės situacijos nebendradarbiauja su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos muitinės komitetu, taigi laikytina, kad reikalavimo pareiškėjai pateikti KTM tinkamos formos ir turinio dokumentus įvykdymas neįmanomas, šis reikalavimas keliamas nepagrįstai.

Teigia, jog nepateikimas muitinei Įgyvendinimo reglamente nurodytos formos alternatyvių įrodymų PVM prievolės nustatymo prasme savaime nesudaro pagrindo nevertinti visų surinktų įrodymų ir skaičiuoti pareiškėjai importo PVM sumą. Teigia, jog pagrindė, kad nagrinėjamu atveju Automobilis fiziškai išgabentas iš Sąjungos teritorijos, taigi ginčo prekė negali būti laikoma muitinės administruojamų mokesčių objektu. Nurodo ESTT praktiką dėl prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodinėjimo, kurioje išaiškinta, jog prekių išgabenimui iš Sąjungos muitų teritorijos tam kad jos būtų neapmokestintos pagrįsti pakanka to, kad prekės buvo faktiškai (fiziškai) išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir faktiškai (fiziškai) pateko į trečiąją šalį (ESTT sprendimas byloje C-275/18, 37-38 p.), jog išgabenimo faktą galima įrodinėti tiek muitinės patvirtinimu, tiek ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant net ir pašto tarnybų išduotus dokumentus (ESTT 2013-12-19 sprendimo byloje Nr. C-563/12, 24–25 p.), jog atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jei nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos (ESTT 2019-07-10 sprendimas byloje Nr. C – 26/18), jog importo PVM negali būti taikomas tranzitu gabenamoms prekėms, kurios nepateko į konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės ekonominę apyvartą (ESTT 2016-06-02 sprendimas sujungtose bylose C‑226/14 ir C‑228/14), taip pat jog faktiškas išgabenimas iš Sąjungos muitų teritorijos jų (ne)apmokestinimo tikslu gali būti įrodytas įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis (transportavimo dokumentais, muitinės formalumų dokumentais ar deklaracijomis ir kt.) (ESTT sprendimai bylose Nr. C-495/17, C-288/16).

Dėl ginčo prekės muitinės vertės nurodo, jog ji nustatyta nesilaikant teisės normų, nes KTM, apskaičiuodama muitinę vertę pagal VšĮ „Emprekis“ žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nesilaikė Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019-10-31 įsakymu Nr. 1B-989 „Dėl importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 15, 16 p. (pagal šiuos punktus nagrinėjamu atveju iš viso netaikytinos SMK 74 str. 2 d. c, d punktų nuostatos), be to, rinkos sąlygomis importuojamos apgadintos ar sužalotos transporto priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į individualius požymius (sužalojimus), kai VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytos nesužalotų naudotų transporto priemonių rinkos kainos. Teigia, jog revizuodamas sąskaitoje – faktūroje (Invoice) nurodytą transporto priemonės įsigijimo kainą, mokesčių administratorius pažeidė įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nustatančias teisės normas (MAĮ 67 str. 1 d.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus (apmokestinimo aiškumo principą bei Viešojo administravimo įstatymo principus). Teigia, jog KTM SMK 74 str. 2 d. c punkto netaikė, nes tam reikia informacijos iš importuotojo, tačiau KTM tokios informacijos iš pareiškėjos neprašė, todėl apskaičiuodama sužalotos transporto priemonės muitinę vertę pagal SMK 74 str. 3 d., o ne pagal SMK 74 str. 2 d. a, b, c punktus pažeidė imperatyvias SMK 74 str. 1 d. ir Taisyklių 15 p. nuostatas, nesilaikė muitinio įvertinimo metodų taikymo eiliškumo.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad mokestinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, kaip tai nurodyta 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 dalyje.

Teigia, jog muitinės tranzito procedūros įvykdymo nepagrindžia pareiškėjos muitinei pateikto Baltarusijos Respublikos muitinėje įforminto muitinės gavimo orderio bei Rusijos Federacijoje surašyto registracijos pažymėjimo Nr. 99 42 127256 fotokopijos, jos nelaikytinos tinkamais įrodymais, pagal formą (tinkamai nepatvirtintos dokumentų kopijos) ir turinį (pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose išdėstytų reikalavimų). Teigia, jog pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė pareigos pateikti atitinkamus tranzito procedūros įrodymus, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalimi. Be to, nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į pirmiau minėtų valstybių institucijas ir į ginčo prekės gavėją ar kitus asmenis, kurie minėtose valstybėse teikė ginčo prekę muitinės kontrolei. Pažymi, jog pareiškėja skunde dėsto abstrakčius argumentus dėl neteisingo muitinės vertės Automobiliui nustatymo, tačiau alternatyvių skaičiavimų nepateikia. Sutinka su MGK

sprendimo motyvais, jog mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka pateikti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, suponuojančių priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius, pagrindžiančių kitokią, nei mokesčių administratorius nustatyta, ginčo prekių muitinę vertę. Tuo pagrindu teigia, jog importo mokesčiai pareiškėjai apskaičiuoti teisingai.

Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaiko Departamento atsiliepimo argumentus.

Nurodo, kad per nustatytą terminą KTM NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad ginčo prekė pateikta paskirties įstaigai, todėl apie tai 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. birželio 30 d. raštais informavo muitinio tranzito procedūros vykdytoją (pareiškėją), kuri elektroniniu laišku atsakydamas į pranešimus, informavo, kad Automobilis išvykęs iš Sąjungos muitų teritorijos, pateikė

Baltarusijos Respublikos muitinėje išduoto dokumento Nr. 10009190/170522/1000000769/00 (2022-05-17), kuriame nurodyti apskaičiuoti importo mokesčiai, kopiją. Nurodo, jog dokumentas neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 str. reikalavimų (turi būti pateiktos dokumentų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija), todėl nebuvo pripažintas tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Pažymi, jog mokestinės prievolės atsiradimo data laikoma 2022 m. balandžio 26 d., skolininku laikoma tranzito procedūros vykdytoja (pareiškėja).

Dėl ginčo prekės muitinės vertės nurodo, jog nebuvo pateikti pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai, todėl nėra galimybės prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir SMK), 70 straipsniu (pagal sandorio vertę), muitinė vertė nustatytina remiantis SMK 74 straipsniu. Teigia, jog nėra galimybės pritaikyti 74 str. 2 d. a, b, c, d punktuose nustatytų metodų, kadangi nėra pakankamai duomenų apie ginčo prekę ir jos pardavimo eksportui į Bendriją aplinkybes, importuotojas nepateikė reikiamos informacijos, įskaitant informaciją apie medžiagų, gamybos išlaidų, pelno, bendrųjų išlaidų vertes, todėl muitinė vertė nustatyta remiantis 74 str. 3 dalies nuostata. Nurodo, jog muitinė vertė nustatyta remiantis 2022 m. balandžio mėn. VŠĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamos markės ir modelio 2019 m. pagaminto automobilio rinkos verte, iš rinkos vertės atėmus transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių vidutinį pelną, PVM ir muitą, atitinkamai apskaičiuota muitinė vertė – 17 900,74 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovo Departamento atstovas iš esmės prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepimo argumentais. Patvirtino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai buvo nepatvirtintos fotokopijos.

Byloje ginčas kilo dėl MGK, Departamento ir KTM sprendimų, kuriais buvo pripažinta, kad, pareiškėjai už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją Nr. 22LTLUB00000032770 (2022-04-20), atsirado mokestinė prievolė Klaipėdos teritorinei muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. balandžio 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto poste lengvasis automobilis MERCEDES BENZ C300 (toliau – ir Automobilis), pagamintas 2019 m., kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640, cilindrų darbinis tūris 2000 CMQ, naudojantis NTKS priemonėmis buvo deklaruotas Sąjungos tranzito procedūrai (tranzito deklaracija MRN 22LTLUB00000032770), procedūros vykdytoju nurodant UAB „Atlantic Express“, muitinio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti pateikiant bendrąją garantiją Nr. 22LTD9000000025C6, garantijos dydis 3 000,00 Eur. Prekė paskirties įstaigai Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postui (LTVK2000) turėjo būti pateikta iki 2022 m. balandžio 25 d. Per nustatytą terminą teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekė pateikta paskirties įstaigai.

2022 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (8.13)11D-4278 KTM informavo muitinio tranzito procedūros vykdytoją (UAB „Atlantic Express“) apie tai, kad iš paskirties įstaigos negautas patvirtinimas apie prekės ir tranzito deklaracijos pateikimą paskirties įstaigai (pagal SMK 310 str.), nurodė pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinačius, kad Sąjungos/bendroji tranzito procedūra užbaigta (įrodymai turi atitikti Bazelio tranzito konvencijos I priedo 42 str. 1-2 dalių/ Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1-2 d. reikalavimus, taip pat pateikti informaciją, jei paskirties ir/ar tranzito įstaiga pakeista.

2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. (8.1 Mr)11DE-6427 KTM informavo pareiškėją, kad Sąjungos/bendroji tranzito procedūra, kuri pradėta įforminus tranzito deklaraciją MRN 22LTLUB00000032770 (2022-04-20), nėra užbaigta, kadangi muitinei nepateikti įrodymai, kad visa prekių siunta pateikta paskirties įstaigai. Pareiškėjai nurodyta iki 2022-08-01 pateikti dokumentus arba patvirtintas jų kopijas, nurodytus Bazelio tranzito konvencijos I priedo 42 str. 1-2 dalyse/Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1-2 dalyse, to nepadarius bus imtasi priemonių atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimui.

2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. (8.1 Mr)11DE-9244 KTM pakartotinai informavo pareiškėją, jog nepateikus įrodymų, leidžiančių pripažinti tranzito procedūrą įvykdyta, bus imtasi priemonių atsiradusios mokestinės prievolės muitinei išieškojimui, nurodyta, vadovaujantis Reglamento 952/2013 22 str. 6 d., Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 8 str. 1 d., per 30 dienų pareikšti nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo.

2022 m. spalio 6 d. pareiškėja elektroniniu laišku informavo KTM, kad Automobilis yra išvykęs iš Sąjungos muitų teritorijos, pateikė Baltarusijos Respublikos muitinėje išduoto dokumento Nr. 10009190/170522/1000000769/00 (2022-05-17), kuriame nurodyti apskaičiuoti importo mokesčiai, kopiją.

2022 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1(LM18)-564 (toliau – ir KTM sprendimas), kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl nebaigtos Sąjungos tranzito procedūros, įformintos naudojantis NTKS priemonėmis (tranzito deklaracija MRN 22LTLUB00000032770, 2022-04-20 (toliau – Deklaracija)), kurios dydis – 1790,00 Eur muito ir 4135,00 Eur PVM; 2) pripažinti skolininku procedūros vykdytoją UAB „Atlantic Express“, mokestinės prievolės atsiradimo data laikant 2022 m. balandžio 26 d.; 3) skirti UAB „Atlantic Express“ 593,00 Eur baudą; 4) apskaičiuoti 21,00 Eur muito delspinigių ir 260,00 Eur PVM delspinigių. Sprendimo motyvuose KTM nurodė, jog Baltarusijos Respublikos muitinėje išduoto dokumento Nr. 10009190/170522/1000000769/00 (2022-05-17), kuriame nurodyti apskaičiuoti importo mokesčiai, kopija neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti pripažinta tranzito procedūros užbaigimo įrodymu. Nustatydama mokestinę prievolę, KTM vadovavosi SMK 87 str. 2 d., 79 str. 1 d. a p., 2 d. a p., 3 d. a p., sprendė, jog mokestinė prievolė atsirado Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2022 m. balandžio 26 d. tranzito procedūros vykdytojai UAB „Atlantic express“. Ginčo prekės mutinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 70-74 straipsniais ir Taisyklėmis. Spręsta, jog muitinė vertė nenustatytina pagal SMK 70 str. (pagal sandorio vertę), pareiškėjai nepateikus pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją dokumentų, 74 str. 2 d. a ir b p. netaikyti nesant pakankamai duomenų apie prekę ir pardavimo eksportui į Bendriją aplikybes, c p. netaikytas pareiškėjai nepateikus informacijos, d p. netaikytas nesant informacijos apie medžiagų, gamybos išlaidų, pelno, bendrųjų išlaidų vertes. Muitinė vertė nustatyta remiantis SMK 74 str. 3 d., o būtent remiantis 2022 m. balandžio mėn. VŠĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta atitinkamos markės ir modelio 2019 m. pagaminto automobilio MERCEDES BENZ (kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640) 26 560,00 Eur rinkos verte, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 142 str. iš rinkos vertės atėmus transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių vidutinį pelną (10,29 %), PVM (17,36 %) ir muitą (9,09 %). Atitinkamai apskaičiuota muitinė vertė – 17 900,74 Eur.

Byloje pateikti 2022 m. balandžio mėn. VŠĮ „Emprekis“ žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (toliau – ir Emprekis) duomenys apie 2019 m. pagaminto automobilio MERCEDES BENZ (USA) C300, kategorijos M1-AA, kėbulo tipo sedano, durų skaičiaus 4, kuro benzinas, variklio darbinio tūrio 2000cm3, variklio galios 190 kW/258AG kainą be PVM – 21 950 Eur, PVM – 4610 Eur (kaina su PVM 26 560,00 Eur).

2022 m. gruodžio 12 d., nesutikdama su KTM sprendimu pareiškėja pateikė skundą MD, pridėdama Baltarusijos Respublikos muitinės gavimo orderio Nr. 10009190/170522/1000000769/00 (toliau – ir Orderis) bei Rusijos Federacijos automobilio registracijos pažymėjimo Nr. 99 42 127256 (toliau – ir Pažymėjimas) fotokopijos.

2023 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 1AE-6 Departamentas nustatė terminą 2022-12-12 skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti dokumentus, atitinkančius Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Nurodoma, jog dokumentiniai įrodymai (Orderio ir Pažymėjimo fotokopijos) negali būti pripažinti tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu, nes nėra patvirtinti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių muitinių.

2023 m. sausio 23 d. raštu pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad KTM sprendime neatsižvelgta į tai, kad dėl susidariusios geopolitinės situacijos Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės institucijos nebendradarbiauja nei su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, nei su Lietuvos Respublikos ūkio subjektais, todėl pareiškėjai gauti šiose šalyse išduotų dokumentų kopijas, patvirtintas šių šalių valstybės institucijų, neįmanoma. Mano, kad vien ta aplinkybė, kad pateiktos dokumentų kopijos, nereiškia, kad dokumentai suklastoti, neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 str. reikalavimų, to nepakanka daryti išvadą, kad prekė buvo paimta iš muitinės priežiūros ir neišgabenta iš ES muitų teritorijos. Pažymi, kad dokumentai antspauduoti, išduoti Rusijos ir Baltarusijos įgaliotų asmenų. Rašte nurodė, jog, kylant abejonių dėl pateiktų dokumentų tikrumo, muitinė gali kreiptis į Baltarusijos Respublikos muitinę ar Rusijos Federacijos valstybės institucijas dėl informacijos patvirtinimo. Teigia, kad išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodytas Departamentui pateiktų įrodymų visuma, laikytina, kad tranzito procedūra užbaigta. Mano, kad skundas atitinka MAĮ 153 str. 5 d. reikalavimus.

2023 m. sausio 26 d. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1AE-41(toliau – ir MD sprendimas), kuriuo patvirtino KTM sprendimą. MD sprendimas grindžiamas SMK 15 str. 2 d., 233 str. 1-3 d., 79 str. 2 d. a p., apibrėžiant pareiškėjos kaip tranzito procedūros vykdytojos, bendrąsias pareigas (pateikti deklaracijoje tikslią, išsamią informaciją, pateikti autentiškus, tikslius ir galiojančius papildančius dokumentus, vykdyti visas su muitinės procedūros įforminimu ar operacijomis susijusias pareigas) ir specialiąsias pareigas (pateikti prekes ir informaciją paskirties muitinės įstaigai nustatyta tvarka), SMK 79 str. 2 d. a p., apibrėžiant skolos muitinei atsiradimą, MAĮ 67 str., nustatant mokesčių mokėtojo pareigą pagrįsti nesutikimą su mokesčio ir susijusiomis sumomis, Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1 ir 2 d., apibrėžiant alternatyviuosius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus ir leistinus įrodymus. Sprendė jog tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, kadangi Orderio ir Pažymėjimo fotokopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 str. reikalavimų, pareiga pateikti tranzito procedūros įrodymus pareiškėjai kyla iš Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1 d. nuostatų, pareiškėja nesikreipė į atitinkamų užsienio valstybių institucijas, prekės gavėją ar kitus asmenis, kurie minėtose valstybėse teikė ginčo prekę muitinės kontrolei, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pateiktus dokumentus pripažinti tinkamu tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.

2023 m. sausio 26 d., nesutikdama su MD sprendimu, pareiškėja pateikė skundą MGK iš esmės ankstesnio skundo argumentais, prašydama panaikinti KTM sprendimą ir MD sprendimą.

2023 m. balandžio 17 d. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmė skundžiamą sprendimą S-2023/58 (7-2023/33) (toliau – ir MGK sprendimas), kuriuo patvirtino MD sprendimą.

MGK iš esmės vertino, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepripažintini tranzito procedūros užbaigimo tinkamais įrodymais pagal formą (tinkamai nepatvirtintos dokumentų kopijos) ir pagal turinį, pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktuose išdėstytų reikalavimų, todėl nepripažintinos tinkamais alternatyviais tranzito procedūros užbaigimo įrodymais. Vertinama, kad areiškėja neįvykdė pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą.

Nesutikdama su MGK sprendimu pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, t. y. ar pagrįstai pareiškėjos pateikti dokumentai negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

Pareiškėja skunde teismui neginčija aplinkybės dėl tranzito objekto (Automobilio) nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000), kad muitinės įstaiga prarado galimybę tinkamai atlikti muitinės priežiūrą (pvz., fizinę patikrą), tačiau pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, iš esmės nurodydamas, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad prekės buvo išvežtos Europos Sąjungos muitų teritorijos, o muitinė nepagrįstai jų nepripažino tinkamais įrodymais muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Taip pat skunde nurodoma, kad netinkamai buvo sprendžiamas Automobilio muitinės vertės nustatymo klausimas, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. balandžio 25 d. Per nustatytą terminą Klaipėdos teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl teisėtai pradėjo tyrimą ir apie tai 2022 m. balandžio 28 d. raštu tinkamai informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

SMK 233 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigas, 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Iš pacituotų SMK nuostatų yra akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai tiek prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, tiek ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad muitinės įstaigai prekės nebuvo prieinamos, nes jos nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta.

Be to, remiantis SMK 215 str. 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas ir paskirties įstaigoje nėra duomenų apie Prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos.

SMK 134 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK muitinės priežiūra – tai veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų (SMK 5 str. 27 p.); o prekių pateikimas muitinei suprantamas kaip pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą (SMK 5 str. 33 p.). Muitinės prekių priežiūra pasireiškia iš esmės pagrindinių prekių charakteristikų priežiūra: prekės pavadinimas, prekės KN kodas ir prekės kiekis, kita. Šie elementai nurodomi muitinės deklaracijose, transportavimo dokumentuose ir kituose prekes lydinčiuose dokumentuose, pagal kuriuos galimas prekių judėjimo grandinės atsekamumo patikrinimas.

Atitinkamai, esant akivaizdžiai muitinės nustatytam faktui apie prekės nepristatymą į paskirties muitinę, pagal muitinės reglamentavimą pažeidusiai šaliai tenka pareiga įrodyti, jog procedūra, kurios vykdytojas ji buvo ir prisiėmė įsipareigojimus dėl tinkamo procedūros užbaigimo, buvo tinkamai užbaigta ir pateikti tai patvirtinančius patikimus įrodymus. Neįvykdžius šios pareigos, teisėtai pradedama skolos muitinei konstatavimo ir nustatymo procedūra.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

Pagal SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktą skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš momentų, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios neįvykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą.

Atitinkamai pareiškėja, pateikusi tranzito deklaraciją dėl Automobilio tranzito iš JAV į Baltarusiją, laikoma tranzito procedūros vykdytoja, atsakinga už tinkamai neužbaigtą muitinės procedūrą. Atsižvelgdama į Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, įtvirtinančias asmenų atsakomybę muitinei, darytina išvada, jog Klaipėdos teritorinė muitinė teisingai konstatavo (MD ir MGK pagrįstai patvirtino šį sprendimą) pareiškėjos, kaip tranzito procedūros vykdytojos, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jai skolą muitinei.

Dėl alternatyvių dokumentų pateikimo

Mokesčių mokėtojo skundas šiame ginče grindžiamas ir pareiškėjos KTM pateikto Baltarusijos Respublikos „muitinės gavimo orderio“ Nr. 10009190/170522/1000000769/00 fotokopija, kurioje nurodytas mokėtojo I. M. N. O. atliktas mokėjimas už prekę MERCEDES BENZ modelis WF8, pagamintą 2018 m., kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640, variklio darbinis tūris 1991 cm3, kuras benzinas. Taip pat pareiškėja Departamentui kartu su skundu dėl KTM sprendimo pateikė Rusijos Federacijos automobilio registracijos pažymėjimo Nr. 99 42 127256 fotokopiją, kurioje nurodomas registravimas automobilio MERCEDES BENZ modelis C-CLASS, pagamintą 2018 m., kėbulo Nr. 55SWF8DB7KU303640, variklio darbinis tūris 1991 cm3, kuras benzinas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui;

b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą;

c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;

d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu.

Be to, Įgyvendinimo reglamento 312 str. 2 dalyje numatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Bylos duomenimis, pareiškėja pateikė Orderio ir Pažymėjimo fotokopijas, kurios nėra patvirtintos nustatyta tvarka, taigi neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 str. 2 dalies reikalavimų.

Teismas pažymi, jog dokumentuose užfiksuoti duomenys neleidžia visiškai sutapatinti prekės nurodytos deklaracijoje ir Orderyje bei Pažymėjime (nesutampa modelis, darbinis tūris). Juo labiau, Pažymėjimas nėra dokumentas, nurodytas Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje (nėra muitinės išduotas dokumentas ir muitinės įstaigos nėra patvirtinta), taip pat Orderio turinys neduoda pagrindo laikyti šį dokumentą Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje nustatytu dokumentu (nėra aiškiai patvirtinama, kad prekė pateikta paskirties muitinės įstaigai arba pristatyta įgaliotajam gavėjui S. A. S., kad prekė fiziškai išvežta iš Sąjungos muitų teritorijos, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje). Minėti dokumentai neduoda pagrindo, atėmus iš muitinės galimybę atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įforminta prekė buvo išvežta iš Sąjungos muitų teritorijos ir pareiškėja, kaip procedūros vykdytoja, tinkamai įvykdė savo prievoles muitinei. Pritartina MGK pastebėjimams dėl prekių gavėjo ir asmens, kuris apmokėjo, registravo prekę nesutapimo. Taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų bandžiusi gauti tranzito procedūros tinkamą užbaigimą patvirtinančius įrodymus, dėjusi reikiamas pastangas. Tad pareiškėjos argumentai, jog teritorinė muitinė priėmė skundžiamą sprendimą nesiėmus atitinkamų veiksmų, t. y. pažeisdama pareigą kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes būtent procedūros vykdytojas, neįvykdęs savo įsipareigojimų muitinei, turi pareigą įrodyti savo pareigų muitinei įvykdymo tinkamumą.

Pareiškėjos nurodoma teismų praktika nėra susieta su šioje byloje nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų buvusi užkirsta galimybė įrodinėti muitinės procedūros užbaigimą visomis jai prieinamomis priemonėmis. Visi pareiškėjos pateikti duomenys buvo įvertinti.

Atitinkamai konstatavus prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, atsiranda pagrindas atsirasti importo skolai muitinei (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.). Vadovaujantis PVM įstatymo 94 str. 3 dalies nuostatomis, importo PVM moka importuotojas, t. y. šiuo atveju pareiškėjas (PVMĮ 2 str. 25 d.). Nesutiktina su pareiškėjos argumentais dėl „automatinio importo PVM prievolės“ konstatavimo, kadangi kaip matyti iš muitinės sprendimų, pareiškėja tokio prievolės nustatymo būdo netaikė. Priešingai, buvo prašyta pareiškėjos paaiškinimų, papildomų įrodymų, gauti pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti duomenys buvo vertinami, kas neleidžia daryti išvados apie skolos muitinei automatinį atsiradimą.

Dėl prekės muitinės vertės nustatymo

Pareiškėja pateikė nesutikimo argumentus dėl prekių muitinės vertės nustatymo, nurodydama, kad muitinė nepagrindė taikytino muitinės vertės nustatymo metodo (teigė, jog muitinė nesilaikė 74 str. 2 d. a, b, c punktuose nurodyto eiliškumo, nenurodydama konkretaus taikytino metodo), nepagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ kataloge nurodytomis nesugadintų transporto priemonių kainomis.

Remiantis SMK 70 str. 1 d., prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šioje byloje, kaip nustatyta, nėra galimybės taikyti šio metodo. Iš esmės ir pats pareiškėjas tai pripažįsta.

SMK 74 straipsnis nustato antrinius muitinio įvertinimo metodus, kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

SMK 74 straipsnio 2 dalis nustato: „Pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė.“ Kiekvieno SMK 74 straipsnio 2 dalies metodo atmetimo argumentai nurodyti skundžiamame teritorinės muitinės sprendime. Pareiškėjas, abstrakčiai teigdamas apie nemotyvavimą ar netinkamą metodo pritaikymą, jokių konkrečių argumentų nepateikė.

Teritorinė muitinės Sprendime nurodė, kad muitinė vertė nustatyta remiantis SMK 74 str. 3 dalimi, kuri nustato: „jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.“

Tai susiję su Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, pagal kurias mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su apskaičiuotomis sumomis, privalo pagrįsti, kad mokesčių administratoriaus apskaičiavimai neteisingi. Apie tai išsamiai nurodyta MGK sprendime. Iš esmės vienintelis pareiškėjo argumentas yra tai, kad naudoti muitinei vertei apskaičiuoti netinkami nesugadintų transporto priemonių vertės duomenys, numatyti VšĮ „Emprekis“ žinyne. Pareiškėja jokių įrodymų dėl kitokios Prekės muitinės vertės nepateikė, tačiau abstrakčiai teigia, kad turėjo būti taikytas SMK 74 str. 2 d. a-c punktuose numatyti metodai.

Susipažinus su skundžiamų sprendimų motyvais dėl prekės muitinės vertės nustatymo matyti, kad muitinės vertės nustatymui imti nurodytame žinyne atitinkamos markės ir modelio transporto priemonės 26 560,00 Eur rinkos vertė, tačiau ji buvo patikslinta, atimant transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių vidutinį pelną (apie 10 proc.), PVM (apie 17 proc.), muitą (apie 9 proc.) ir tik tuomet nustatyta prekės muitinė vertė – 17 900,74 Eur, nuo kurios skaičiuoti atitinkami mokesčiai pareiškėjai. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad nėra galimybės taikyti tapačių ar panašių sandorio verčių, nes nėra pateikta pakankamai duomenų apie prekę ir pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją aplinkybes. Papildomų duomenų teismui taip pat nepateikta. Nors T1 deklaracijoje nurodyta, kad automobilis su defektais, tačiau jie nekonkretizuoti (pvz., turto vertinimo ataskaita, apžiūros aktas ar pan. įrodymas). Papildomų duomenų teismui taip pat nepateikta. SMK 74 str. 2 d. c punktas netaikytas, nes nėra galimybės nustatyti prekės vnt. kainos, nes nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje. Be to, pats pareiškėjas teigia, jog prekė išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos. Tad pareiškėjai nepateikus kitokių muitinės vertės nustatymo duomenų, skaičiavimų ar įrodymų dėl prekės vertės, kas būtų leidę muitinei taikyti kitą SMK 74 str. 2 d. numatytą muitinės vertės nustatymo metodą, - nėra teisinio pagrindo teigti, kad aptariamos prekės muitinės vertės nustatymo procesas atliktas netinkamai.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teritorinė muitinė, Muitinės departamentas ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Atlantic Express“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.