Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-982-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-29
Bylos Nr.
1S-982-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00066-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-982-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00066-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 12 d. 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies nuostatas. S. A. rajono apylinkės teismo nutartimi teismas atmetė nuteistojo M. T. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis M. T. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija savo sprendimą iš esmės motyvavo aukšta nusikalstamo elgesio rizika ir tuo, jog jis bausmės vykdymo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau neatsižvelgė į tai, kad dalyvaudamas reabilitacinėse programose jis savo požiūrį pakeitė ir nusprendė gyventi dorai, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nurodo, kad pagal savo sugebėjimus darbo įkalinimo įstaigoje nėra, o išėjęs į laisvę jis dirbtų ir padėtų išlaikyti šeimą, padengti turtinius įsipareigojimus. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi šeimą, mažametį vaiką, paleistas į laisvę, ketina gyventi pas savo sutuoktinę. Teigia, kad turi gyvenimo tikslus gyventi dorai, laikantis įstatymų ir tai leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį. Nuteistojo vertinimu, aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip aukšta – 102 balai. Kaip matyti iš ankstesniojo M. T. vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat buvo 102 balai, taigi, rizika visai nesumažėjo. Taigi, toks aukštas nusikalstamo elgesio rizikos išlikimas negali leisti spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad ji sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartimi, kad reikalavimas, jog būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui.Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis M. T. skunde nurodo, kad paskutiniu metu jis pasitaisė, turi paskatinimų, nuobaudos negalioja, tačiau kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis net 17 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad šiuo metu jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką tiek kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Šios aplinkybės rodo, kad M. T., ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be vidaus tvarkos pažeidimų ir jų pobūdžio, abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir nuteistojo M. T. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiūris. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. nebaigęs mokyklos, neturi specialybės, tačiau ir bausmės atlikimo metu nesimokė, nedirbo. Komisijos rekomenduotų priemonių nesistengė vykdyti, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, užduotis atliko formaliai, nemano, jog turi keistis, neranda problemos, su kuria reikėtų dirbti programų metu. Nors nuteistais skunde teigia, kad šiuo metu jis pasikeitęs ir elgiasi tinkamai, už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą būrio gerbūvyje skatintas, tačiau pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes jo elgesys nėra nepriekaištingas: bendraujant jis nejaučia takto, priklauso kriminalinei subkultūrai, gyvena pagal jos ir savas taisykles, niekinamai žvelgia į dirbančius, įstatymų nepažeidžiančius asmenis, taip pat neigiamai vertina priežiūrą, ją vykdančius pareigūnus, linkęs pažeisti taisykles, šiuo metu jų laikosi, siekdamas konkrečių savo tikslų (lygtinio paleidimo), o ne todėl, kad vertintų jas kaip visuomenės bendro sugyvenimo kartu pagrindą, nesuvokia, kam jų reikia laikyti. Jam būdingas agresyvumas, impulsyvumas, smurtinis elgesys, jis dažnai nesusimąsto apie galimas pasekmes. Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, negali nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį. Nuteistasis skunde teigia, kad išėjęs į laisvė jis dirbs, padengs priteistus ieškinius, tačiau kitos nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo teigiamo požiūrio į darbą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, įsidarbinti nesiekė, niekinantis požiūris į dirbančius. Ir pats nuteistasis skunde teigia, kad nėra jam tinkamo darbo. Iki laisvės bausmės atlikimo M. T. oficialiai nedirbo, pats nurodė, kad gyveno iš artimųjų, gaunamų pašalpų. Pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų išieškojimo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nesuvokia darbo svarbos, neturi pakankamų lėšų tvarkymo įgūdžių. Pažymėtina, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Įvertinus menką darbinę patirtį ir jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo bei bausmės metu, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo M. T. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką bei didesnį pavojingumą visuomenei ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, atitinka faktines aplinkybes, nes nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo M. T. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasRimas Švirinas