Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Institucija) atstovei Aurimai Račkytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. T., gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T., būdama UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu J. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje J. T. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tai įvyko dėl jos aplaidumo. Ji 2016 m. buvo UAB „A.“ savininkė ir direktorė, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. darbo sutartis buvo nutraukta ir ji liko tik įmonės akcininke. Nežino, kodėl ši aplinkybė neatsispindi Juridinių asmenų registre. Matyt, vėl dėl aplaidumo. Tikėjosi, kad naujas direktorius T. B. viską sutvarkys, o ji pati daugiau nesirūpino įmonės dokumentais, t. y. ar juos kas pateikė. Pripažįsta, kad tai jos aplaidumas. Kai padažnėjo jai, kaip įmonės direktorei, siunčiamų laiškų, nusprendė tinkamai įforminti tiek direktoriaus pasikeitimą, tiek akcijų perleidimą. Tai buvo padaryta tik 2017 m. spalio mėn.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė surašytą protokolą ir prašė J. T. pripažinti kalta padarius nusižengimą ir skirti jai nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

J. T. kaltę padarius administracinį nusižengimą, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 3–5, 24–26) matyti, kad: J. T. nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. spalio 18 d. buvo paskirta UAB „A.“ direktore, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais); Bendrovė nėra pateikusi Registro tvarkytojui 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi UAB „A.“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad J. T., būdama UAB „A.“ direktore, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, J. T. asmenybę (dirbanti, turinti šeimą, auginanti tris nepilnamečius vaikus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. T. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17073270500. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.