- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 1-1474-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16842-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį – 90 parų arešto;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, – 1 metų laisvės atėmimo bausme;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. 2016 m. balandžio 10 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išardęs tvorą ir patekęs į UAB „M“ aptvertą ir saugomą teritoriją pasikėsino pagrobti ten buvusį UAB „M“ priklausantį juodojo metalo laužą t. y. 2 vnt. metalinių vamzdžių, 2 vnt. metalinių juostų, 1 vnt. metalinės konstrukcijos dalį, kuriuos surinko, išnešė už minėtos įmonės tvoros ir bandė pasišalinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas UAB „Vyčio komisarai“ apsaugos darbuotojo. Šiais veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 14 val., eidamas pro (duomenys neskelbtini), vykdomas statybas, pagalvojo, kad reikia užeiti paieškoti metalo, kurį pardavęs į metalo supirktuvę galėtų nusipirkti narkotikų. Priėjęs prie minėtu adresu buvusios tvoros, kuri buvo šiek tiek pradaryta, jis įėjo į UAB „M“ teritoriją ir nuėjo prie statybinio vagonėlio, ten pamatė sudėtą metalo laužą – porą vamzdžių, porą metalo juostelių ir kažkokį skardos gabalą. Minėtą metalo laužą jis paėmė ir išsinešė pro tvorą, pro tą vietą, per kurią ir įėjo. Jam vos išnešus metalą prie jo privažiavo apsaugos automobilis, išlipo apsaugos darbuotojas ir jį sulaikė, bei iškvietė policijos pareigūnus. Paaiškino, kad pasikėsino pagrobti metalą, nes yra priklausomas nuo narkotikų, dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b. 1. 22, 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad dirba UAB „Vyčio komisarai“ apsaugos darbuotoju. 2016 m. balandžio 10 d., apie 14 val. gavo pranešimą, kad kažkoks vaikinas išardęs tvorą (duomenys neskelbtini), pateko į UAB „M“ saugomą teritoriją, iš kur per tris kartus į gatvę išnešė ir pasikėsino pavogti juodojo metalo laužą. Atvykęs į vietą teritorijoje pamatė pašalinį asmenį, jis stovėjo vietoje, nebėgo. Jį sulaikė. Už teritorijos, gatvėje rado sukrautą juodojo metalo laužą, t. y. metalines konstrukcijas, jų nuolaužas. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis pateko ten išardęs laikinąją tvorą. Teritorija yra saugoma, joje įrengtos vaizdo filmavimo kameros, kurių dėka ir buvo pastebėtas vagis. Apie patekimą į teritoriją jam pranešė pulto operatorė, vaizdo kamerų įrašas saugomas. Metalo laužas kurį bandyta pavogti gražintas į teritoriją (b. 1. 8).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. balandžio 10 d., 14.55 val., Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog saugomoje statybvietėje „Mano sauga“, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos ekipažas sulaikė vyrą, kuris bandė pavogti metalą iš statybvietės teritorijos (b. l. 2).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. Liudžiūtės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 14.55 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), „Mano sauga“ ekipažas sulaikė vyrą, kuris bandė iš statybvietės teritorijos pavogti metalą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko „Mano sauga“ darbuotojas E. M., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esančioje statybvietės teritorijoje sulaikė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, D. T., kuris bandė pavogti metalą. E. M. teigimu, filmuotoje medžiagoje matyti, kaip D. T. kelis kartus paėmęs statybvietėje esančias metalines konstrukcijas neša jas ir meta už statybvietės tvoros (b. 1. 3).
UAB „M“ pareiškime, nurodyta, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 14 val. išardžius statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą buvo patekta į saugomą teritoriją ir pasikėsinta pavogti įvairių metalo gaminių ir laužo už maždaug 30 eurų be PVM sumą. Turtas grąžintas savininkui UAB „M“, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 4).
Iš apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei metalo nuolaužos, kurias bandyta pavogti iš UAB „M“ (b. 1. 9-15).
Motyvuojamoji dalis
BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas įsibrovęs į saugomą teritoriją pagrobė svetimą turtą. Šiuo atveju nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu yra įsibrovimas į saugomą teritoriją. Saugoma teritorija – tai objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Taip pat saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis, t. y. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktas). Nagrinėjamu atveju UAB „M“ teritorija buvo aptverta tvora, stebima vaizdo kamerų bei saugoma apsaugos darbuotojų, todėl atitinka saugomos teritorijos sąvoką. Į teritoriją buvo patekta įsibrovimo būdu – išardžius laikinąją tvorą. D. T. įsibrovęs į saugomą teritoriją pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „M“ priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Kaltinamasis D. T. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, UAB „M“ pareiškimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamojo D. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis D. T. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 54).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. T. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. T. praeityje teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 37-41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 42-52), nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu D. T. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2016 m. balandžio 10 d., 15.13 val. iki 2016 m. balandžio 11 d., 15.15 val., t. y. dvi paras (b. l. 17-18). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti D. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. T. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. balandžio 10 d., 15.13 val. iki 2016 m. balandžio 11 d., 15.15 val. (dvi paras).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. T. sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.