Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei L. B. (buvusi pavardė – F.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio su priedais kopijos atsakovei įteiktos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2011-12-23 sudarė gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40T-BT11/0146 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išnuomojo atsakovei gyvenamąją patalpą (kambarį), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudotis butu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei kitus prisiimtus įsipareigojimus. Gyvenamoji patalpa išnuomota iki 2014-12-14 (Sutarties p. 7), 2015-02-19 nuomos terminas pratęstas iki 2018-02-10. Sutarties 9 p. nurodyta, kad pasibaigus šiai Sutarčiai arba šalims nutraukus ją prieš terminą, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po šios Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti gyvenamąją patalpą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui gyvenamąją patalpą bei perdavimo priėmimo akte nurodytus daiktus pagal abiejų šalių pasirašomą gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus patalpų normalų nusidėvėjimą. Ieškovė nurodo, kad 2017-11-30 nuomininkei išsiuntė pranešimą reg. Nr. 1.35-17/6986 apie sutarties termino pasibaigimą, tačiau atsakovė dėl nuomos sutarties pratęsimo nesikreipė. Ieškovė 2017-02-15 išsiuntė pranešimą reg. Nr. 1.35-18/733 apie sutarties termino pasibaigimą ir paprašė atsakovę iki 2018-02-23 atlaisvinti patalpas. Kadangi Sutartyje nurodytais telefono numeriais nuomininkė buvo nepasiekiama, 2017-12-29, 2018-01-17, 2018-02-15 ieškovė atliko buto patikrinimus, kurių metu nustatė, kad nuomininkė patalpomis nesinaudoja. Kaimynai taip pat patvirtino, kad L. B. gyvena pas draugą, bute lankosi retai, kaimynai su ja nebendrauja. Nuo 2011-01-25 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Nuo 2013-01-04 nuomininkės nepilnamečiui sūnui skirtos trumpalaikės socialinės globos paslaugos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėjusi ieškovei 109,56 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-04-04. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta gyvenamųjų patalpų nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą atsiskaityti su ieškove už nuomą pagal 2011-12-23 gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 1.40T-BT11/0146 (CPK 178 straipsnis), dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 109,56 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6,63 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti paskaičiuotus 6,63 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad vykdant 2018-03-15 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos protokolinį pavedimą Nr. NTS-18/11, ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į antstolį A. B. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, fiksuoti kambario (duomenys neskelbtini), būklę. 2018-04-04 vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą į butą patekta pasitelkus durų atrakinimo meistro paslaugas. Patekus į patalpas, jose rasti asmeniniai atsakovės dokumentai, patalpose mėtėsi – menkaverčiai daiktai, dokumentai saugomi SĮ „Vilniaus miesto būstas“, patalpos išvalytos, pakeistos spynos. Tokiu būdu, vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas dėl atsakovės kaltės iš viso patyrė 87,12 Eur nuostolių (žalos) (72,60 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 14,52 Eur už patalpų išvalymą). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Ieškovės nurodoma žala atsirado dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) – pastaroji buvo nepasiekiama, į ieškovę po šios siųstų pranešimų apie Sutarties pasibaigimą, nesikreipė; patalpas paliko neišvalytas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą už faktinių aplinkybių konstatavimą ir patalpų išvalymą (CPK 178 straipsnis), todėl šis jos reikalavimas laikytinas pagrįstu bei tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 87,12 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (188,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 188,79 Eur sumai, jis patenkintas visa apimtimi ir už jį mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir, ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai: 109,56 Eur (vieno šimto devynių eurų, 56 ct) skolą, 6,63 Eur (šešių eurų, 63 ct) delspinigius, 87,12 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų, 12 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (188,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 7,44 Eur (septynis eurus, 44 ct) teismo pašto išlaidų, iš viso 22,44 Eur (dvidešimt du eurus, 44 ct).

Atsakovei išaiškinti, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.