- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- T-505-1095/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06167-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Nukentėjusysis
- ir E
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
dalyvaujant viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovei L. R.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl E. B., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi E. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. balandžio 4 d. gautas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo E. B.. Teikime nurodyta, kad toks sprendimas priimtas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų komisijai (toliau – Komisija) įvertinus šio asmens psichikos būseną.
Teismo posėdyje VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovė prašė teikimą tenkinti ir panaikinti E. B. skirtą ambulatorinį gydymą, nes ji gydymo įstaigoje lankosi dar nuo 2008 m., dar iki teismo nutarties gavimo pasiskambino į gydymo įstaigą ir joje visą laiką savanoriškai lankėsi, vartoja skiriamus medikamentus, registruojasi pas psichologą, kurį laiko buvo įsidarbinusi, jos elgesys ramus, adekvatus. Būklė galėtų blogėti, jeigu nebevartotų skiriamų vaistų.
Šalies argumentai
E. B. gynėjas teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti, nes liga nepagydoma, tačiau asmens būklė pagerėjusi ir jos pavojingumas išnykęs.
E. B. paaiškino, kad sutinka sus teikimu, buvo įsidarbinusi, bet prasidėjo alergija ir reikia (duomenys neskelbtini) žinių dirbant su (duomenys neskelbtini), kurių ji neturi, todėl nebedirba. Kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytoja, kai jaučia, kad reikia išsikalbėti, užsiregistruoja pas psichologą. Paties įvykio, dėl kurio jai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, neprisimena, nes tada buvo maža vaistų dozė skiriama, kuri vėliau buvo koreguota.
V. B. paaiškino, kad dukra gyvena atskirai, tačiau netoli jos, jos bendrauja kasdien ir gerai sutaria, dukros būklė stabili, ji ir kiti artimieji ja rūpinasi, nes ji pati serga.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
Iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimo dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo bei 2024 m. kovo 27 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad E. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini). E. B. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje stebima nuo 2008 m. balandžio 26 d. Pas gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją lankosi kas mėnesį, savo iniciatyva lankosi pas psichologą. Pacientė nusiskundimų neišsako, vaistus vartoja reguliariai, bendradarbiauja, medikamentų fone būklė išlieka stabili, kritika buvusio įvykio atžvilgiu pakankama. E. B. buvo susiradusi darbą (duomenys neskelbtini), bet, kaip paaiškino teismo posėdyje, dėl objektyvių priežasčių turėjo nutraukti darbo sutartį ir šiuo metu nebedirba. Objektyvi būklė: pokalbio metu bendrauja noriai, mandagiai, orientuota teisingai, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišsako, mąstymas įprastinio tempo, nuoseklus.
Taigi iš teikime nurodytos informacijos, medicininio pažymėjimo ir teismo posėdyje proceso dalyvių nurodytų aplinkybių matyti, kad E. B. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje. E. B. nusiskundimų psichikos būkle neišsakė, buvo ramaus, adekvataus elgesio, emocinė raiška adekvati, medikamentus vartoja, tam tikrą laiką dirbo. Taigi įvertinus stabilią E. B. būklę per stebimą laikotarpį, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios jai taikomas priverstinis gydymas, tai, kad ji geranoriškai lankosi pas specialistus ir vartoja jai skiriamus medikamentus, tai, kad jos santykiai su mama geri, jos nuolat bendrauja, leidžia teismui spręsti, jog E. B. psichikos būklė pagerėjo bei ji nėra pavojinga nei sau, nei aplinkiniams. Taigi esant tokioms aplinkybėms, išnyko poreikis E. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kuri panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 404–405 straipsniais,
nutaria:
Viešosios įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.
Panaikinti E. B. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.