Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 18 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. kovo 23 d. apie 19.05 val. atėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį adresu Vilniuje, Bazilijonų g. 3, pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – tris vienetus išmaniųjų laikrodžių „Hama fit watch 4900“, kurio vieneto kaina 69,99 Eur, bendrai 209,97 Eur vertės, iš viso bendrai 209,97 Eur sumai, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 209,97 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2022 m. gegužės 9 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. kovo 23 d. apie 19.05 val. atėjo į prekybos centrą „Maxima“, adresu Vilniuje, Bazilijonų g. 3, priėjo prie „Hama“ prekių, paėmė tris išmaniuosius laikrodžius „Hama“, kuriuos nešėsi rankose ir išėjo iš prekybos centro „Maxima“. Prekes pardavė, neprisimena kam, asmenų duomenų neturi. Vagia nebe pirmą kartą. Vagia, kad nusipirkti pavalgyti, kadangi niekur nedirba. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Padarytą žalą pasižada atlyginti.

2022 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 30 d. gavo parduotuvės vadovų nurodymą paskaičiuoti prekes ant „HAMA“ produktų lentynos. Ankstesnis skaičiavimas buvo atliktas 2022 m. kovo 22 d., tuo metu ant „HAMA“ produktų lentynos prekių netrūko. Atlikus paskaičiavimą 2022 m. kovo 30 d. pastebėjo, kad trūksta trijų „HAMA FIT WATCH 4900“ laikrodžių. Peržiūrėjus parduotuvės 2022 m. kovo 23 d. vaizdo stebėjimo kameros įrašus pastebėjo kaip vyriškis apytiksliai vaizdo įrašų 19.00 val. nuo „HAMA“ produktų lentynos paima tris laikrodžius ir išeina pro įėjimą esantį šalia kasų nesusimokėjęs. Vyriškį atpažino iš aprangos, kūno sudėjimo ir matomos veido dalies. Jis yra K. R., (duomenys neskelbtini) gimimo. Parduotuvėje apsaugos darbuotojų yra žinomas, kadangi jis kelis kartus buvo sulaikytas apsivogęs.

2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad parduotuvės patalpos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.

2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai pavadinimais „02++(23-03-22+19'05'55)“, „06++(23-03-22+19'06'42)“, „07++(23-03-22+19'06'51)“, „09++(23-03-22+19'06'40)“, „09++(23-03-22+19'06'44)“, „17++(23-03-22+19'06'32)“ ir „18++(23-03-22+19'06'33)“. Vaizdo įrašai spalvoti. Apžiūrimas vaizdo įrašas „02++(23-03-22+19'05'55)“, vaizdo įrašo trukmė 35 sekundės. Vaizdo įraše matome patalpą, kurioje yra parduotuvės kasą pažymėtą Nr. 5. Prie kasos stovi eilė žmonių. Eilėje žmonių matome trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo vyriškį, kuris vilki tamsios spalvos striukę, tamsiai mėlynos spalvos maikę, juodus batus, nosį ir burną dengia veido kaukę, ant pečių neša kuprinę. Vyriškis rankomis nuo parduotuvės lentynėlės pirma dešine ranka paima dvi prekes ir prekes perdėjus į kairę ranką, nuo lentynėlės dešine ranka paima dar vieną prekę ir su jomis išeina iš eilės, nuo vaizdo kameros objektyvo. Apžiūrimas vaizdo įrašas „06++(23-03-22+19'06'42)“. Vaizdo įrašo trukmė 11 sekundžių. Vaizdo įraše parduotuvės kasą pažymėtą Nr. 1, už jų – lentynas su prekėmis, ir parduotuvės kasos dešinėje esantį atitvarą. Vaizdo įraše nuo iš kairės pusės pasirodo vyriškis, kuris rankose nešasi prekes, praeina nuo prekių lentynų pusės pro atitvarą, už vaizdo kameros objektyvo. Apžiūrimas vaizdo įrašas „07++(23-03-22+19'06'51)“. Vaizdo įrašo trukmė 6 sekundės. Vaizdo įraše matome parduotuvės išėjimo duris iš patalpos. Vaizdo įraše matome vyriškį, kuris rankose nešasi prekes, praeinantį pro įėjimo duris. Apžiūrimas vaizdo įrašas „09++(23-03-22+19'06'40)“. Vaizdo įrašo trukmė 10 sekundžių. Vaizdo įraše matome parduotuvės kasų eile ir prekių lentynas. Matome kaip pro kasų eilė praeina vyriškis ir praeina pro kasas, į dešinę pusę. Apžiūrimas vaizdo įrašas „17++(23-03-22+19'06'32)“. Vaizdo įrašo trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraše matome parduotuvės lentynas su prekėmis. Vaizdo įraše praeina vyriškis su prekėmis rankose. Apžiūrimas vaizdo įrašas „18++(23-03-22+19'06'33)“. Vaizdo įrašo trukmė 5 sekundės. Vaizdo įraše matome parduotuvės lentynas su prekėmis. Vaizdo įraše praeina vyriškis.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystę (BK 178 straipsnis) kaip ir bet kurią kitą nusikalstamą veiką apibūdina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyviai vagystė reiškiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtą pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad K. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. kovo 23 d. apie 19.05 val. atėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį adresu Vilniuje, Bazilijonų g. 3, pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – tris vienetus išmaniųjų laikrodžių „Hama fit watch 4900“, kurio vieneto kaina 69,99 Eur, bendrai 209,97 Eur vertės, iš viso bendrai 209,97 Eur sumai, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 209,97 Eur vertės turtinę žalą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamojo K. R. pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. K. R. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas K. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į K. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), padaryta žala neatlyginta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – K. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nepaisant pakankamai jauno amžiaus jau yra ne kartą teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, vertina, kad toks K. R. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas baudžiamasis nusižengimas nėra atsitiktinis, o toks kaltinamojo elgesys yra sąmoningas ir sistemingas. K. R. administracine tvarka yra baustas už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už smulkias vagystes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam K. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant iš esmės šiek tiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 209,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad K. R. pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 209,97 Eur vertės turtą, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią žalą. Padaryta žala pagrįsta pareiškime nurodytais duomenimis apie pavogtos prekės pavadinimą, požymius, kiekį ir kainą. Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, kaltinamasis K. R. sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu. 2022 m. gegužės 9 d. prašyme K. R. nurodė, kad iki 2022 m. rugsėjo 10 d. atlygins (duomenys neskelbtini) turtinę žalą 209,97 Eur, pinigus pervedant į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. R. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

Patenkinti (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir priteisti iš K. R. (duomenys neskelbtini) 209,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.