- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1064-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- P. A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Socialdemokratų
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.; 11.9.2.; 11.10.;
18.2.2.; 18.3.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 14 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui P. A. L., jo atstovui adv. N.Šmitui, atsakovo atstovei adv. A.Bilotaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Socialdemokratų partijai dėl sprendimo panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas P. A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto jo atleidimo iš Lietuvos Socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) Vilniaus miesto skyriaus atsakingo sekretoriaus pareigų (b.l. 15-17), ieškinio dalyką vėliau tikslino, galutiniu ieškiniu prašydamas panaikinti 2008-03-15 Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovo P. A. L. neskirti Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus atsakinguoju sekretoriumi ir pavesti šias pareigas eiti Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotojui S. V., grąžinti ieškovą į Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus atsakingojo sekretoriaus darbą, priteisti iš atsakovo Lietuvos Socialdemokratų partijos ieškovo P. A. L. naudai už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos (nuo 2008-04-23) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2008-05-15) 1 519,18 Lt vidutinį darbo užmokestį ir 11,83 Lt delspinigių (iš viso 1 531,01 Lt), taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos Socialdemokratų partijos ieškovo P. A. L. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 0,06 proc. dydžio delspinigius už nurodytą laikotarpį nuo priteistos sumos (b.l. 134-141). Ieškovas nurodė, jog 2008-03-15 vyko Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus konferencija, po kurios vyko Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos posėdis, kurio metu buvo nutarta ieškovo atsakinguoju sekretoriumi nebeskirti. Tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų tikslaus skaičiaus nežinoma, nes nebuvo jokio sąrašo, narių skaičius prieš priimant sprendimus nebuvo tikslinamas. Atsakovas pateikė tik Lietuvos Socialdemokratų partijos konferencijos dalyvių sąrašą, tačiau visiškai neaišku, ar Tarybos posėdyje dalyvavo tiek pat žmonių, bei turinčių balsavimo teisę, kiek Konferencijoje, nes pagal balsavimo rezultatus matyti, jog balsavo vis skirtingas skaičius. Ieškovas iš pareigų buvo atleistas DK 126 str. 1 d. pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo patvirtintas Lietuvos Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Ieškovas ginčija, jog su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Sutartis sudaryta 2001 metais, joje nurodyta, jog priimtas į pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio, tą patvirtina ne tik darbo sutartis, bet ir jo pareigybės aprašymas, darbinės funkcijos nebuvo apribotos tam tikru terminu. Atsakovo siūlymas šią sutartį laikyti terminuota prieštarauja tiek darbo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos darbo sutarties įstatymo 9 str. 2 d., bei šiuo metu galiojančio DK 109 str. 2 d. nuostatoms. Darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik vadovaujantis DK 129 str. 1 d., t.y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Tačiau ir tokiu atveju darbo sutartis galėtų būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, o apie tokias priežastis neminima nei įsakyme dėl atleidimo, nei kituose atsakovo dokumentuose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-05-12 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Socialdemokratų partijos veiklą reglamentuojantis aktas – partijos įstatai (Statutas) III skirsnyje įtvirtino LSDP organizacinę struktūrą, valdymo organus, numatyta galimybė steigti partijos skyrius. Ieškovas P. A. L. ėjo Partijos Vilniaus miesto skyriaus atsakingojo sekretoriaus pareigas. Statuto III skirsnio 26.1 punkte numatyta, jog Skyriaus taryba Pirmininko teikimu skiria atsakingąjį sekretorių. 2008-03-15 Vilniaus miesto skyriaus tarybos posėdyje LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas R. A. pasiūlė neskirti ieškovo toliau eiti atsakingojo sekretoriaus pareigas. Šiuo pagrindu su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta. Teismas sprendė, kad toks ieškovo atleidimas iš darbo neprieštarauja darbo teisės normoms. Motyvavo, kad ieškovo pareigybė – atsakingasis sekretorius – saistoma Tarybos įgaliojimų bei Pirmininko teikimo. Kaip numatyta Statuto 25.5. punkte, partijos skyriaus Taryba renkama skyriaus susirinkime ar konferencijoje, vadinasi, kiekviena naujai išrinkta taryba paskiria atsakingąjį sekretorių. Iki 2008-03-15 LSDP Vilniaus miesto skyriaus taryba posėdžiuose svarstydavo atsakingojo sekretoriaus skyrimo klausimą ir juo ne vieną kartą buvo perskirtas ieškovas P. A. L. 2008-03-15 Tarybos posėdyje neskyrus P. A. L. atsakinguoju sekretoriumi, darbo sutartis su juo nutraukta suėjus terminui. Pagal faktines bylos aplinkybes, ištirtus ir įvertintus įrodymus matyti, jog ieškovą ir atsakovą siejusi darbo sutartis savo prasme buvo terminuota. Šiuo atveju teismas taikė DK 94 str. nuostatą, kad nustačius darbo sutarties sąlygų prieštaravimą DK, taikomos kodekso nuostatos. Byloje neginčyta aplinkybė, kad atsakingąjį sekretorių skirdavo kiekvienąkart naujai išrinkta Partijos Vilniaus miesto skyriaus Taryba. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas iš tiesų dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, kurios laikas buvo apibrėžtas renkamo organo įgaliojimų terminu (DK 109 str. 3 d.). Tokia nuostata įtvirtinta ir Darbo sutarties įstatymo 9 str., galiojusiame ieškovą priimant į darbą: „su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui“. Atsakingojo sekretoriaus pareigybė nėra politinė, tačiau pagal jos aprašymą matyti, jog organizuojant ir atsakant už partijos skyriaus materialinę, metodinę paramą, tvarkant rėmėjų, dokumentų apskaitą, forminant naujų narių priėmimą, tvarkant korespondenciją ir kt., reikalinga turėti Tarybos politinį pasitikėjimą, būti lojaliam, sąžiningam ir pan., todėl teismas padarė išvadą, jog atsakingąjį sekretorių ir tarybą saisto fiduciariniai santykiai. LSDP Statute nedetalizuota, kokia tvarka skiriamas atsakingasis sekretorius, iš kokių kandidatūrų, tačiau nurodyta, jog jis skiriamas Pirmininko teikimu. Vadinasi, pagal LSDP veiklą reglamentuojančius norminius aktus, partijos vidaus organizacinę struktūrą, Pirmininko ir Tarybos prerogatyva spręsti dėl atsakingojo sekretoriaus kandidatūros tvirtinimo kitai Tarybos dvejų metų kadencijai. Atleidimas įformintas darbdavio 2008-04-23 įsakymu, kurį pasirašė LSDP atsakingasis sekretorius R. K. Partijos atsakingojo sekretoriaus pareigybinių funkcijų aprašymas patvirtina, kad jis turi teisę atstovaudamas darbdavį, priimti ir atleisti LSDP sekretoriato, LSDP skyrius aptarnaujančius darbuotojus. Įsakymu ieškovas atleistas iš pareigų jo pirmą dieną po atostogų, su ieškovu atsiskaityta. Darbo Kodeksas nenumato atleidžiamiems suėjus darbo sutarties terminui jokių papildomų garantijų būti paliktiems ar išeitinių išmokų priteisimo (DK 126 str., 135 str., 140 str.). Teismas, ieškovo reikalavimą panaikinti 2008-03-15 LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovo neskirti atsakinguoju sekretoriumi ir šias pareigas pavesti laikinai eiti LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotojui S. V. atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodomi argumentai dėl posėdžio metu balsavusio nevienodo narių skaičiaus nesuteikia pagrindo naikinti sprendimą. Rašytiniai įrodymai apie 2008-03-15 dalyvavusių narių skaičių patvirtina, jog dalyvavusiųjų skaičius atitiko kvorumo reikalavimus, o visi nutarimai priimami daugiau kaip pusės dalyvaujančiųjų balsais. Šešiasdešimt du balsai „prieš“ ieškovo skyrimą eiti toliau atsakingojo sekretoriaus pareigas patvirtina, jog buvo pakankama dauguma tokio sprendimo priėmimui: tiek skaičiuojant nuo aštuoniasdešimt šešių narių, tiek nuo septyniasdešimt penkių. Teismas sprendė, kad nutarimas dėl ieškovo neskyrimo LSDP Vilniaus miesto skyriaus atsakingojo sekretoriaus pareigoms priimtas nepažeidžiant LSDP Statuto IV skirsnio reikalavimų. Netenkinęs reikalavimo grąžinti ieškovą į darbą, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių priteisimo (DK 297 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas P. A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai tenkinti ieškovo ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodytus reikalavimus. Nurodo, kad šalių sudarytoje darbo sutarties minėtos darbo sutarties 1.3 p. yra aiškiai nurodyta, jog ieškovas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, o jokių šio darbo sutarties punkto pakeitimų, kuriais būtų sutarta ar nustatyta, jog ieškovas dirbs pagal terminuotą darbo sutartį tarp šalių nebuvo sudaryta. Darbo sutarties terminas yra sutartinė darbo sutarties sąlyga. Ji yra ar jos nėra, nulemia šalių sudarytas susitarimas, o ne įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, ar juridinio asmens, tame tarpe ir partijos, lokaliniai dokumentai. Tiek sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 10 str. 2 d., tiek DK 110 str. 2 d. vienareikšmiškai nustatyta, kad jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Analizuojant teismui atsakovo pateiktus įrodymus (protokolų išrašus), ieškovas atsakingojo sekretoriaus pareigoms buvo paskirtas 2001-05-15. Vėliau klausimas dėl jo paskyrimo buvo svarstomas tik 2005-04-16, t.y. praėjus beveik 2 metams nuo termino, kuriam neva buvo paskirtas ieškovas, pasibaigimo. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas pasibaigus 2 metų terminui iš darbo atleistas nebuvo, darbo santykiai faktiškai tęsėsi toliau ir nė viena šalių nereikalavo sutarties nutraukti. Todėl, šiuo atveju taikytinos DK 111 str. 1 d., nustatanti, jog jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti (DK 126 str.), laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. Taigi, minėtos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog net ir tuo atveju, jeigu su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, tačiau tik dėl suklydimo ar korektūros klaidos joje buvo netinkamai nurodytas galiojimo terminas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog sutarties terminui pasibaigus darbo santykiai faktiškai tęsėsi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, be to ieškovas nebuvo atleistas ir paskirtas laikinai eiti atsakingo sekretoriaus pareigų iki bus paskirtas naujasis atsakingas sekretorius, laikytina, jog darbo sutartis tapo neterminuota. Ieškovo, kaip Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus atsakingojo sekretoriaus, darbinės funkcijos taip pat nebuvo apribotos tam tikru terminu. Priešingai, minėtos funkcijos buvo nuolatinio pobūdžio, susijusios su operatyvios ir efektyvios Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus veiklos vykdymo užtikrinimu ir todėl akivaizdu, kad minėtų funkcijų vykdymui su ieškovu negalėjo būti sudaryta terminuota darbo sutartis (būtent dėl šios priežasties joks terminas nebuvo numatytas ir 2001-07-01 darbo sutartyje). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo darbas yra aptarnaujančio pobūdžio, kas savo turiniu, reikštų nuolatinį darbo pobūdį. Taigi šiuo atveju apskritai net ir negalėjo būti sudaroma terminuota darbo sutartis. Apeliantas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog posėdžio metu dalyvavusių asmenų skaičius atitiko kvorumo reikalavimus nebuvo įrodyta (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog 2008-03-15 Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos sprendimas, kuriuo ieškovą buvo nuspręsta atleisti iš užimamų pareigų, priimtas neteisėtai. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutrauktas nesant jo kaltės, darbdavio iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, darbo sutartis privalėjo būti nutraukiama išimtinai DK 129 str. 1 d. nustatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės). Tuo tarpu nutraukimas DK 126 str. 1 d. numatytu pagrindu, yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas. DK 129 str. 1 d. nustatytu pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių (DK 129 str.). Tačiau nei 2008-04-23 Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus R. K. įsakyme Nr. 1, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję atleisti ieškovą iš užimamų pareigų. Sutinkamai DK 130 str. 1 d. ir 139 str. 4 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, įspėjęs juos raštu pasirašytinai prieš keturis mėnesius. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, 2008-04-23 Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus R. K. įsakymo Nr. 1, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų, priėmimo metu ieškovui jau buvo suėję 61 m., t.y. šiuo atveju atleidžiant ieškovą turėjo būti taikomos DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. numatytos garantijos ir 2001-07-01 darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta tik praėjus 4 mėnesiams po to, kai ieškovas būtų buvęs įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad šalių sudarytas rašytinis susitarimas, kuriame aiškiai įvardinta, jog ieškovas į pareigas priimamas neterminuotai, suteikė pagrindą teisėtiems lūkesčiams, jog ieškovas, dirbdamas tinkamai, sąžiningai, eis tas pareigas neterminuotai, ar bent jau iki teisės gauti visą senatvės pensiją, o valstybė tuo laikotarpiu saugos jo, kaip ekonominiu ir socialiniu požiūriu silpnesnės darbo santykių šalies, įgytas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos socialdemokratų partija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo P. A. L. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį, kurios terminas atitinka Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos įgaliojimų (kadencijos) laiką ir kuri buvo pratęsiama naujai išrinktos tarybos įgaliojimų terminui. Todėl padaryta klaida įforminant darbo sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutartis yra neterminuota, kadangi atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes bei teisės normas (Darbo sutarties įstatymo 9 str. 3 d., DK 109 str. 3 d., Lietuvos socialdemokratų partijos statuto 25.2, 26.1 p.) darytina vienareikšmiška išvada, jog šiuo atveju neterminuota darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti sudaroma. Ieškovo argumentai, susiję su ta aplinkybe, kad ieškovui liko tik pusantrų metų iki teisės gauti visą senatvės pensiją, taip pat yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2009-04-28, metu nurodė, jog atsakovas vėliau pasiūlė jam kitą darbą, tačiau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Taigi ieškovas, iki darbo sutarties nutraukimo visiškai nepagrįstai tikėjęsis eiti atsakingojo sekretoriaus pareigas neterminuotai, vėliau taip pat nesiėmė veiksmų užsitikrinti nuolatinę darbo vietą, nesiejamą su renkamomis ar skiriamomis pareigomis. Todėl ieškovo argumentai, susiję su tariamu jo teisėtų lūkesčių pažeidimu, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi ieškovas ir atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį, ši sutartis buvo teisėtai nutraukta DK 126 str. 1 d. pagrindu. Ieškovo argumentai dėl neva pažeistos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, kurie yra paremti DK 129 str. ir 130 str. normomis, yra nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Darbo kodeksas nenumato darbuotojams, atleidžiamiems suėjus darbo sutarties terminui, jokių papildomų garantijų dėl pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti ar išeitinių išmokų mokėjimo (DK 126 str., 135 str., 140 str.). Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos 2008-03-15 posėdžio protokole yra nurodytas posėdyje dalyvaujančių asmenų skaičius. Kadangi Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos posėdis vyko iškart po 2008-03-15 vykusios Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus konferencijos, tarybos posėdyje dalyvavę tarybos nariai buvo įrašyti konferencijos dalyvių sąraše, o tarybos posėdyje dalyvavę asmenys buvo patikrinti, todėl naujas sąrašas nebuvo sudaromas. Taigi ta aplinkybė, kad prie tarybos posėdžio protokolo nebuvo pridėtas dalyvių sąrašas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje turėjo būti taikytos darbo sutarties sudarymo metu galiojusio LR Darbo sutarties įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir LR DK 110 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau nenurodo, kuris atvejis iš dviejų alternatyvių – kai darbo sutartyje jos terminas nebuvo nurodytas, ar kai jis netinkamai nustatytas - taikytinas tarp šalių sudarytajai sutarčiai. Aiškinant šių įstatymų nuostatas, pripažintina, kad sąvokos „terminas nenurodytas“ ir „netinkamai nustatytas“ netaikytina tam atvejui, kai sutartyje yra nurodyta, jog sutartis neterminuota. Tai, kad sutartyje yra aptariamas terminas, neleidžia daryti išvados, kad jis nenurodytas, o netinkamai nustatytas terminas bus tuo atveju, kai jis yra nustatytas, t.y. darbo sutartis numato tam tikrą terminą, tačiau jis nurodytas ne tam laikui, kuriam buvo susitarta, arba neatitinka darbų, kuriems buvo susitarta ( LR DK 109 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Dėl šios priežasties ieškovo argumentas, jog remiantis šiomis įstatymų normomis darbo sutartis turėjo būti pripažinta neterminuota, nepagrįstas.
Darbo įstatymų normos reglamentuoja, kokia sutartis turi būti sudaryta su darbuotojais, kuriuos pagal organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai. Rašytinės darbo sutarties su ieškovu sudarymo metu 2001- 07-01 galiojusio LR Darbo sutarties įstatymo 9 str. 3 dalis numatė, jog su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui. Ta pati nuostata buvo perkelta ir į LR Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė byloje šias materialinės teisės nuostatas. Taigi, įstatymo normose imperatyviai buvo nurodyta, kokia sutartis turi būti sudaryta su renkamojo organo skiriamu darbuotoju. Tai, kad ieškovas į pareigas, iš kurių atleistas 2008-03-15 Partijos Vilniaus m. skyriaus tarybos posėdyje nutarus tarybos nariams, buvo paskirtas 2005-04-25 Partijos Vilniaus m. skyriaus tarybos posėdyje ( b. l. 68), o darbo užmokestis jam nustatytas LSDP Vilniaus m. prezidiumo posėdyje 2005-05-31 ( b. l. 20), leidžia daryti išvadą, kad darbo santykiai, kurių pagrindu ieškovas dirbo pagal 2001-07-01 sutartį, baigėsi, atsakovui priimant sprendimą skirti atsakinguoju sekretoriumi ieškovą 2005-04-25. Tai, kad su ieškovu nebuvo sudaryta nauja darbo sutartis, ar tai, kad anksčiau sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyta, jog ieškovas priimtas į darbą naujai išrinkto renkamojo organo kadencijai, yra atsakovo – Lietuvos Socialdemokratų partijos padarytu darbo įstatymų taikymo pažeidimu, tačiau dėl tokio pobūdžio pažeidimo nėra pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovas, kaip partijos narys, užimantis pakankamai atsakingas pareigas – atsakingojo sekretoriaus pareigas partinėje organizacijoje, turėjo žinoti partijos statuto nuostatas, tame tarpe ir 26.1 p., kuriame nurodyta, kad Partijos skyriaus taryba pirmininko teikimu skiria atsakingąjį sekretorių. Tai, kad į šias pareigas ieškovas buvo paskirtas pagal bylos duomenis du kartus –2001-05-15 (b.l.69) ir 2005-04-26 (b.l.68) leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo žinoti, jog užima pareigas, į kurias gali būti ir nepaskirtas, išrinktus naują tarybą. Iš atsakingojo sekretoriaus pareigybinės funkcijos nuorašo ( b. l. 70) matyti, kad jis buvo atsakingas už partijos dokumentų tvarkymą, už sekretoriato ir skyriaus aptarnaujančių darbuotojų priėmimą ir atleidimą, taigi jo pareiga buvo užtikrinti, kad darbo sutartis, sudaryta ir su juo pačiu, atitiktų Partijos statuto ir darbo teisės normų reikalavimus. Iš to seka, kad darbo sutartyje atsiradę prieštaravimai LR Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio 3 daliai, įrašant, kad sutartis su atsakinguoju sekretoriumi yra neterminuota, buvo padaryti ir dėl netinkamo ieškovo pareigų atlikimo, todėl nesąžininga būtų vertinti, kad dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo atsiradusi klaida jo darbo sutartyje leidžia jam panaudoti šią sutartį savo naudai prieš darbdavį.
Rašytinės darbo sutarties nuostata, jog su renkamo organo skiriamu asmeniu sudaryta neterminuota sutartis, pripažintina niekine sandorio sąlyga ex officio, kaip prieštaraujanti imperatyviai LR Darbo kodekso 109 str. 3 dalies nuostatai ( LR CK 1.80 str. 1 dalis). Nors atsakovas nereiškia reikalavimo dėl šios nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia, LR CK 1.78 str. 3 dalis numato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai, o tokiu pagrindu ir yra LR CK 1.80 str. 1 dalis. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja teismas savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 dalis ), todėl teismas turi teisę ir be atsakovo reikalavimo konstatuoti niekine 2001-07-01 darbo sutarties dalį, numatančią, kad sutartis neterminuota. Niekinio sandorio teisinėmis pasekmėmis būtų pripažinimas, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis tarybos kadencijos laikui.
Pranešant apie bylos nagrinėjimą šalims, teismas turėjo 8,50 Lt pašto išlaidų, jas turi atlyginti ieškovas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. A. L. 8,50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.