Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-503-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2S-503-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
M. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Erama“
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-503-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos 103.4.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė ir Marijonas Greičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškovės M. K. ieškinys atsakovui 624-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atsiradimo prevencijos, trečiasis asmuo – UAB „Erama“, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. K. 2010-02-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą 624-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių vanduo patenka į namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus, įskaitant ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokias priežastis pašalinti; atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimą ar įvykdžius netinkamai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai baudą po 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2010-07-01 pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti ieškinio reikalavimą, nurodyti byloje trečiuoju asmeniu UAB „Erama“ administratorių.

Šalies argumentai

Vykdydama teismo nutartį ieškovė M. K. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą 624-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo organizuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų (stogo dangos, lietaus kanalizacijos, vandens nutekėjimo nuo stogo latakų sistemos ir kt.) remontą ir tvarkymą taip, kad vanduo dėl nepašalintų bendrųjų konstrukcijų defektų nepatektų į ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimą ar įvykdžius netinkamai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai baudą po 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, jog nors ieškovė dalį trūkumų pašalino – patikslino procese dalyvaujančių asmenų rekvizitus, tačiau nors ir kitaip formuluoja ieškinio dalyką, vis dėl to ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius organizuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų (stogo dangos, lietaus kanalizacijos, vandens nutekėjimo nuo stogo latakų sistemos ir kt.) remontą ir tvarkymą taip, kad vanduo dėl nepašalintų bendrųjų konstrukcijų defektų nepatektų į ieškovės butą, yra pernelyg abstraktus, kad būtų nagrinėjamas teisme. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu tenkinus tokio pobūdžio reikalavimą, teismo sprendimas būtų sąlyginis ir iš esmės neįvykdomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. K. prašo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas atkartoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 4 p. Ieškinys pareikštas būtent dėl to, kad atsakovas nevykdo įstatymo reikalavimų tvarkyti ir prižiūrėti bendras konstrukcijas, t.y. jų netvarko ir neremontuoja. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra abstraktus, kadangi ieškovė formuodama savo reikalavimą nurodo konkrečius veiksmus. Teismas konstatuodamas, jog tenkinus ieškovės ieškinį, teismo sprendimas būtų sąlyginis, nenurodo kuo pasireikštu sąlyginumas. Teismo motyvas, kad sprendimas neįvykdomas yra be motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2010-06-14 nutartyje konstatavo, jog ieškovės M. K. ieškinys neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovė, vykdydama šią nutartį, pateikė teismui patikslintą ieškinį, laikydama, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas M. K. ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovė visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliantė (ieškovė) M. K. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad ji visus ieškinio trūkumus pašalino.

Kaip matyti iš M. K. ieškinio reikalavimų, jis prašė įpareigoti atsakovą 624-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių vanduo patenka į namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus, įskaitant ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokias priežastis pašalinti; atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimą ar įvykdžius netinkamai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai baudą po 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Savo patikslintame ieškinyje ieškovė prašo įpareigoti atsakovą 624-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo organizuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų (stogo dangos, lietaus kanalizacijos, vandens nutekėjimo nuo stogo latakų sistemos ir kt.) remontą ir tvarkymą taip, kad vanduo dėl nepašalintų bendrųjų konstrukcijų defektų nepatektų į ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimą ar įvykdžius netinkamai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai baudą po 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys (CPK 12, 13 str.), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 str.), nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovė faktinį ieškinio pagrindą yra nurodžiusi ieškinyje, suformulavusi savo reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui kilus abejonei dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo tikslumo turėjo pagrindą taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115 straipsnyje, įpareigojant nurodyti konkrečius trūkumus

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (CPK 228 str., 230 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovės M. K. ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl M. K. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir M. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius