- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-230-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00524-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. LK-22 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;
1.2. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį – subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 5 MGL dydžio bauda;
1.3. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnį – 4 MGL dydžio bauda;
1.4. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Šią bausmę subendrinus su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn. ir 9 MGL dydžio bauda.
1.5. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 5 MGL dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 17 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. LK-22 nutarė nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. LK-22 taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas selektyviai akcentavo 54 balais įvertintą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, pažymint, kad smurtinį nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, savo kaltę pripažino iš dalies, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Be to, vertino, kad nuteistasis turi tam tikrų tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų. Pagal OASys atliktas vertinimas tėra dalis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos.
4.2. Gynėja, cituodama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nurodo bausmių vykdymo sistemoje esančias problemas ir teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas jas žinojo, tačiau ignoravo. Teismas, be kitų BVK numatytų sąlygų, turėjo plačiau įvertinti negatyvią atmosferą pataisos namuose, į kurią pateko uždaras ir drovus M. M., nuteistas už labai sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Pažymima, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus už nesunkius nusikaltimus ir jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
4.3. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis iš karto atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos jam pasiūlytą darbą, kurį laiką dirbo visuomeniniais pagrindais ir dirba iki šiol. Taigi nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis nepaisė ir nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų. Gynėjai atrodo nesuprantamas Komisijos nutarime ir teismo nutartyje kaip negatyvus nurodomas nuteistojo poelgis – apsvaigimas nuo alkoholio pataisos namuose, kadangi nėra aišku, kokiu būdu jis, būdamas nuolatinėje priežiūroje, gavo alkoholio. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra motyvuotas ateityje alkoholio nebevartoti. Nesant duomenų, kad jis anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, teismo išreikšta abejonė, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis nesugebės nevartoti alkoholio, vertintina kaip nepagrįsta prielaida.
4.4. Pasak gynėjos, aplinkybės, kad nuteistasis pataisos įstaigoje buvo du kartus baustas drausmine tvarka, dirba, mokosi, buvo penkis kartus paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir kitose tikslinėse programose, rodo jo siekį pasitaisyti. Be to, jis įgijo staliaus-staklininko specialybę, tad lygtinio paleidimo metu nesunkiai susiras darbą, palaiko socialinius ryšius, dengia civilinį ieškinį, jaučia poreikį spręsti problemas nevartojant alkoholio ir atsiribojant nuo netinkamų draugų, turi sukūręs realistinius ilgalaikius ir trumpalaikius ateities planus, žino, kaip juos įgyvendinti, supranta, kad buvimas visuomenės nariu, reiškia teises ir atsakomybę.
4.5. Be to, teismas neteisingai įvertino nuteistajam paskirtos ir jo atliktos bausmės balansą. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, galimai sąlygojama jo menkesnių teisinių žinių, nesuvokiant, kad bendrininkai atsako už visų jų bendrai atliktus veiksmus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Priešingai nei teigiama skunde, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamos būtent šios aptartos sąlygos, bet ne gynėjos nurodomos bausmių vykdymo sistemos spragos ir jas sąlygojantys socialiniai bei kiti aspektai, taip pat galimai netinkamos nuteistųjų laikymo pataisos įstaigose sąlygos, kurios iš esmės nėra bendrosios kompetencijos teismų vertinimo dalykas.
9. Nuteistasis M. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), bei pateikė prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (54 balai pagal OASys), iš kurių tik 20 balų yra statiniai ir net 34 – dinaminiai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Nors sutiktina su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, kad OASys metodika bausmę atliekančiam asmeniui nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tėra dalis aplinkybių, reikšmingų lygtinio paleidimo klausimui spręsti, visumos, tačiau, egzistuojant itin dideliam kintančių šią riziką sudariusių balų kiekiui, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Kaip minėta, viena iš materialiųjų sąlygų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones – jis buvo septynis kartus paskatintas, tęsia mokslus, dirba, dengia priteistus ieškinius pagal antstolių vykdomuosius raštus. Be to, jis palaiko socialinius ryšius, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą spręsti apie jo pastangas pasitaisyti, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, jos nėra pakankamos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju M. M. nuteistas už vieną labai sunkų nusikaltimą asmens sveikatai, įvykdytą dėl savanaudiškų paskatų, taip pat vieną apysunkį turtinio pobūdžio nusikaltimą bei nesunkų nusikaltimą visuomenės rimčiai ir tvarkai. Be šių nusikalstamų veikų įvykdymo, nuteistasis buvo teistas 3 kartus dėl vengimo išlaikyti vaiką, žiauraus elgesio su gyvūnais ir viešosios tvarkos pažeidimo. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistajam būdingas smurtinio elgesio modelis, o švelnesnės skiriamos bausmės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, nuteistajam likusios bausmės dalies įvertinimas, šios aplinkybės neišskiriant iš kitų pirmosios instancijos teismo aptartų nepakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu sąlygojančių duomenų visumos, savaime nesudaro pagrindo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą spręsti priešingai nei jį įvertino apylinkės teismas.
12. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų matyti, kad nuteistasis, savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažinęs tik iš dalies, ir šiuo metu ją iš dalies neigia. Priešingai nei teigia gynėja, susipažinus su nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio turiniu matyti, kad jis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino neigdamas konkrečius jam inkriminuotus veiksmus, kuriais buvo įvykdytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, ir ši jo dėstyta pozicija nesietina su kitų bendrininkų atliktų veiksmų bendroje nusikalstamoje veikoje nepripažinimu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu jis teigia alkoholio nebevartosiantis, tačiau dar 2015 m. gruodžio 30 d. drausmine tvarka, skiriant vieną griežčiausių nuobaudų, jis buvo baustas už tai, kad alkoholį vartojo pataisos namuose. Nors po šio drausmės pažeidimo padarymo jis lankė socialinės reabilitacijos programas, skirtas asmenims, pataisos įstaigoje vartojusiems alkoholį, tačiau kaip kintantis kriminogeninis veiksnys jam vis dar išskiriamos savikontrolės problemos esant apsvaigus nuo alkoholio, kas sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo pastangos pataisos proceso metu eliminuoti alkoholio vartojimo įtaką galimam jo teisei priešingam elgesiui nebuvo pakankamos. Gynėja skunde kelia abejones aptarto nuteistojo drausmės pažeidimo įrodytumu, tačiau, aukštesnės instancijos teismas pagrindo netikėti pataisos įstaigos kompetentingos institucijos pateiktais duomenimis, nesant jokių objektyvių argumentų, neturi ir, juolab, nesprendžia nuteistajam skirtos nuobaudos pagrįstumo klausimo.
13. Be jau aptartų kintančių riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti didinančių aspektų, socialinio tyrimo išvadoje M. M. vis dar nustatomi ir kiti trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, iš kurių akivaizdu, kad nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės šiuo metu dar nėra pakankamos, kadangi riziką nusikalsti didina galima draugų įtaka, pasirenkant gyvenimo būdą, savivertės problemos, savivokos ir empatijos stoka. Atsižvelgiant į smurtinį labai sunkaus nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jam vis dar išliekančią vidutinę smurtinio nusikalstamo elgesio riziką (pagal HCR-20 metodiką), šios aplinkybės vertintinos itin kritiškai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra akivaizdi ir įtikinanti, jog galimo lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus ir eliminuojant smurtinio elgesio pavartojus alkoholio riziką nuteistojo teisėtam elgesiui, užtikrinant, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju adaptuotųsi visuomenėje, ir skatinant tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių balų skaičius, todėl nuteistasis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas jų kiekį sumažinti. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. M. taikymo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.