Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija išnagrinėjusi nuteistojo prašymą 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą taikyti nuteistajam K. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlo teismui nustatyti nuteistajam pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2017 m. spalio 25 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2017 m. spalio 25 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Nutarime konstatuota, kad nuteistasis K. M. pristatomas pakartotinai, 2 kartą. Asmuo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2015 m. spalio 1 d. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti AA grupės susirinkimuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Asmuo pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas: konsultuojasi su įstaigos psichologais, baigė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinę grupę.

K. M. ankščiau teistas 10 kartų. Asmeniui 1 kartą buvo suteikta malonė, 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas, 2 kartus sąlygas pažeidė, 1 kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos. Amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Savo kaltę nuteistasis pilnai pripažįsta tik dėl nepranešimo apie nusikaltimą. Dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo savo kaltę neigia. Dabartiniams nusikaltimams modelis nebūdingas. K. M. dažniausiai nusikalsdavo su bendrininkais, tačiau paskutinius nusikaltimus įvykdė vienas. Teigia niekada neplanavęs nusikaltimų, viskas įvykdavo spontaniškai. Dėl nusikaltimų kaltina susiklosčiusias aplinkybes, teigia, kad atsidurdavo ne tuo laiku ne toje vietoje. Neigia kitų asmenų spaudimą nusikalsti. Asmuo teigia, jog narkotikų nevartoja. Vilniaus pataisos namuose nėra užfiksuota vartojimo atvejų. Bausmės atlikimo metu alkoholio nevartoja, tačiau pripažįsta, jog prieš laisvės atėmimą gana dažnai piktnaudžiavo alkoholiu. Be to, yra buvę atvejų, kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo smurtą. Nuteistasis nemano, jog turi priklausomybę nuo alkoholio. Asmuo 2015 metais yra dalyvavęs psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinėje grupėje „Įžanginė grupė", tačiau kreiptis dėl gydymo nebuvo motyvuotas. Galimai asmuo minimizuoja alkoholio vartojimo žalą sau ir aplinkiniams. Pokalbio metu asmuo laikosi socialinio bendravimo normų. Asmuo teigia, jog prieš priimdamas sprendimus yra linkęs apgalvoti galimas pasekmes. Teigia, jog nemėgsta rizikuoti. Remiantis bylos medžiaga, siekdamas kitų žmonių paklusimo naudojo smurtą, taip pat grasino mirtimi. Pats nuteistasis neigia savo kaltę. Pasak asmens, būdamas piktas, niekada nepatyrė visiškos savitvardos praradimo jausmo. Nuteistasis teigia, kad konfliktinėse situacijose yra linkęs pasitraukti. Tačiau remiantis asmens pasakojimu pastebima, jog asmuo dažnai įsivelia į konfliktines situacijas. Sunkiai išskiria savo problemines sritis. Kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Geba suprasti, jog visi poelgiai turi pasekmes, ilgalaikes ir trumpalaikes, sau ir kitiems. Teisės pažeidėjas išsikelia trumpalaikius tikslus, kuriems stokoja konkretumo, detalumo. Sugeba suprasti kitų požiūrį, tačiau minimizuoja neigiamas pasekmes nusikaltimų aukoms. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Asmeniui labiau būdingas konkretus mąstymas, kadangi asmuo nėra linkęs koreguoti savo nuomonės pagal kitų asmenų požiūrį. Nuteistasis kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus, linkęs minimizuoti savo vaidmenį juose, taiko neutralizacijas. Diskriminacinių nuostatų kitų žmonių atžvilgiu neišreiškia. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Asmuo supranta, kad, nors jis ir nesilaiko visų visuomenės taisyklių, tai nepaneigia visos visuomenės vertybių sistemos. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2012 m. gruodžio 21 d. K. M. atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, kur 3 kartus pažeidė režimo reikalavimus, buvo baustas. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, 7 kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Skatintas 1 kartą. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Tokiu būdu įstatymas numato galimybę, bet ne būtinybę bausmę atliekantį įkalinimo įstaigoje nuteistąjį, atitinkantį keliamus reikalavimus ir sąlygas, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliais pagrindais, kad turi būti įvertinta bausmės paskirtis, jos tikslų svarstomu konkrečiu atžvilgiu ir teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas.

K. M. nuteistas 2012 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalį (išžaginimas), 150 straipsnio 1 dalį (seksualinis prievartavimas), vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo skirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu. .

Taip pat nuteistas 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį (nepranešimas apie nusikaltimą) skirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skirta subendrinta bausmė pagal anksčiau minėtus teismų nuosprendžius - 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Tokiu būdu teismas įvertina, kad K. M. atlieka subendrintą bausmę, kuri iš esmės buvo skirta 5 teismo nuosprendžiais (2010 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. balandžio 4 d., 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. lapkričio 29 d., 2013 m. kovo 14 d.). Neatliktos bausmės dalis - 4 mėnesiai 24 dienos.

Teismas vertina ir pripažįsta pagrįstomis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teigiamas išvadas, kad K. M. dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 13 d. dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo socialinės reabilitacijos programoje; nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. dalyvavo psichoaktyvių medžiagų prevencinėje grupėje: „Įžanginė grupė". Įgijo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, bei kaip formuoti teigiamą nuostatą į blaivybę. Nuteistasis teigia, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos, užsiims automobilių remontu pagal individualią veiklą. Nuteistojo teigimu, laisvėje dažniausiai dirbo oficialiai, pagal patentą, turi apie 7 metus oficialaus darbo stažą. Byloje yra kvalifikacijos pažymėjimas, patvirtinantis, kad nuteistasis turi suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Nuteistasis nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. kovo 13 d. pataisos įstaigoje dirbo auto šaltkalviu. Kita vertus, teismas pastebi, kad šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nors 2017 m. balandžio 24 d. pažymoje apie vykdomuosius raštus Nr. 56-532(1) nurodyta, kad K. M. skolingas 6112,31 Eur, sumokėta 857,46 Eur.

Kartu privalomai įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir sunkumo laipsnį, teistumų skaičių, taikytas įstatymų nuostatas dėl amnestijų ir lygtinio paleidimo, teismas priverstas konstatuoti, kad nėra pagrindo pripažinti, jog asmuo jei ir nepadarytų nusikalstamų veikų, tai tikrai laisvėje vykdytų teisės normų reikalavimus ir laikytųsi įstatymų nepadarant jokių pažeidimų.

K. M. praeityje nuolat vykdė nusikalstamas veikas, buvo nuteistas už įvairius, t. y. nesunkius, apysunkius ir net sunkių tyčinius nusikaltimus. K. M. praeityje teistas 10 kartų, nusikalsdavo teistumui neišnykus. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal kelis teismo nuosprendžius. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo padidintą jo kaip asmens pavojingumą. Nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką: bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, šiuo metu nuobaudos negalioja, tuo tarpu skatintas tik 1 kartą. Tai rodo, kad net ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo pakankamos įtakos nuteistojo elgesiui, iš ankstesnių teistumų reikalingų išvadų K. M. nepadarė, savo elgesiu nelinkęs keistis, iki šiol neigia teismo pripažintą kaltę dėl jo visų nusikaltimų ir demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, nenorą laikytis įstatymų. Šiuo metu teigiamai neutrali K. M. charakteristika patvirtina, kad jis pagaliau elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas pastebi, kad nuteistojo asmenybę būtina vertinti ne tik jo elgesiu bausmės atlikimo metu, bet ir elgesį prieš nusikaltimų padarymą, būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei jų pobūdį, padarymo būdą, nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Šiuo atveju tampa reikšminga tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei - 43 balai – dėl ko K. M. nusikalstamo elgesio rizika net formaliai negali būti vertinama kaip žema. Be to, nuo prieš tai buvusio svarstymo, kuomet asmeniui nebuvo taikytos lygtinio paleidimo nuostatos, K. M. nusikalstama rizika nepakito. Negalimą neįvertinti to, kad nuteistajam jau vieną kartą buvo suteikta malonė, vieną kartą jo atžvilgiu taikytas įstatymas dėl amnestijos, 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis visa tiek nepateisino jam suteikto pasitikėjimo ir 2 kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Tokie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog K. M. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokios aplinkybės riboja teismą pripažinti, kad paskirtos bausmės tikslai nuteistajam būnant laisvėje bus tinkamai įgyvendinti. Nuteistojo vengimas situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, siekis įsidarbinti laisvėje, įgytas išsilavinimas, bendravimas su artimaisiais be jokios abejonės turi reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui, tačiau nėra lemiami veiksniai, pakankami konstatuoti visas būtinas ir reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui.

Tokiu būdu teismas kruopščiai įvertinęs visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas priverstas konstatuoti, kad visuma aukščiau minėtų faktų ir aplinkybių šalina pagrindą nuteistajam K. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl ko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas, nors ir teisėtas, tačiau kaip nepakankamai pagrįstas negali būti patvirtintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi teismas

nutarė:

netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. M..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.