- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- AN20.-413-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00525-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- ir mažametės R
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Sandrai Bertašei (nuotoliniu būdu),
suinteresuotiems asmenims ir mažametės R. D. H. H. atstovams pagal įstatymą D. A. A. A., N. I. A. A. A. (nuotoliniu būdu), jų įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Algirdui Sakalauskui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams D. A. A. A., N. I. A. A. A. ir R. D. H. H..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 19 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams D. A. A. A., N. I. A. A. A. ir jų mažamečiui vaikui R. D. H. H. šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Teikime nurodyta, kad VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 29 d. Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 2 km nuo valstybės sienos, sulaikė 14 neteisėtų migrantų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sulaikyti asmenys prisistatė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais D. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. I. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. D. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu minėti asmenys žodžiu pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 28 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M36583 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantiems D. A. A. A., N. I. A. A. A. ir R. D. H. H. ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką (b. l. 4-10). Užsieniečiai kreipėsi į Migracijos departamento komisiją su skundu, prašydami minėtą sprendimą panaikinti. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 6K-1687 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai su minėtais priimtais Migracijos departamento sprendimais nesutiko ir apskundė juos Regionų apygardos administraciniam teismui (b. l. 10-12). Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. vasario 21 d. Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 13-20). Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečių skundą, priėmė 2022 m. vasario 24 d. sprendimą skundą tenkinti iš dalies: teismas nutarė pakeisti sprendimą dėl išsiuntimo ir uždraudė D. A. A. A. ir N. I. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kiti skundo reikalavimai buvo atmesti (b. l. 20-27). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. eA-1778-968/2022 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą (b. l. 27-33). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė suinteresuotų asmenų teisinis statusas (užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai), todėl jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, užsieniečiai kelia nelegalios migracijos grėsmę, kadangi jie atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami jokių asmens tapatybės bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik sulaikyti pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvoje. Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus alternatyvios sulaikymui priemones ir neribojant judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b. l. 2-3).
Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovė Sandra Bertašė teikimą palaikė ir paaiškino, kad minėti piliečiai jau nėra prieglobsčio prašytojai, yra neteisėtai Lietuvoje, todėl jau yra priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Jie neturi asmens tapatybės dokumentų, tai iš pradžių reikia juos užsakyti. Jų ambasadorius neatvyko į Lietuvą dėl Ramadano, toliau derami skrydžiai, reisai, dėl to prašoma 6 mėn. termino atidėti, kad spėti laiku sutvarkyti viską. Minėti asmenys turėjo dokumentų kopijas, jas pateikė telefone kaip nuotraukas. Informacijos, ar pareiškėjams buvo taikytos drausminės nuobaudos neturi. Jie nesutinka su išsiuntimu iš šalies geranoriškai, todėl yra tikimybė, kad jie pabėgs. Jau 30 žmonių yra pasišalinę, todėl ir prašo griežčiausios alternatyvios sulaikymo priemonės.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. A. A. A. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nori, kad jam būtų suteikta teisė judėti laisvai. Pragyvenimo lėšų Lietuvoje neturi, taip pat neturi nė vieno giminaičio nei Lietuvoje, nei Europoje. Bando mokytis lietuvių kalbos, nors pakankamai sudėtinga. Dar moka anglų kalbą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. I. A. A. A. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, prašo netaikyti judėjimo apribojimų. Turi mažą vaiką, kuriam (duomenys neskelbtini) mėn. (duomenys neskelbtini) jie mokėsi paskutiniuose kursuose, pabėgę iš ten, jie daug ką prarado. Ne šiaip sau atvažiavo, nebūtume bėgę čia su mažu vaiku. Neturi giminių ar draugų nei Lietuvoje, nei Europoje. Gyveno (duomenys neskelbtini), ten Turkijos armija bombarduoja. Jos vyras moka atlikti pirmąją medicinos pagalbą, jam buvo pagrasinta. Neturėjo tikslo, kad kažkokia valstybė juos priimtų, norėjo tik pabėgti. Jeigu nebūtų taikomi ribojimai, jie nebėgs, nes neturi kur bėgti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovas advokato padėjėjas Algirdas Sakalauskas paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nes jis nepakankamai pagrįstas, prašo netaikyti judėjimo apribojimų. Negalima teigti, kad užsieniečiai pasislėps, nes bet koks bėgimas nebūtų rezultatyvus, nes jie neturi asmens dokumentų, o tai apsunkintų pabėgimą. Užsieniečiai turi (duomenys neskelbtini) vaiką, todėl pagal teismų praktiką jie laikytini pažeidžiamais asmenimis, tokių asmenų atžvilgiu pačią griežčiausią priemonę galima taikyti tik išskirtinais atvejais. Jokių prielaidų, kad asmenys keltų grėsmę nėra, per visa laikotarpį Lietuvoje elgėsi pavyzdingai, nepažeidė vidaus taisyklių Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Šio teikimo bylos nagrinėjimo dalykas yra užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimas, kai jau yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvoje ir užsieniečius grąžinti į užsienio valstybę.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140⁷ straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140¹⁹ straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
Byloje, nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais prisistatantys D. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. I. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), su savo (duomenys neskelbtini) vaiku R. D. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų (galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje), pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Buvo sulaikyti VSAT. Taip pat byloje nustatyta, kad jie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir žodžiu pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu šių asmenų tapatybė buvo patvirtinta, jiems pateikus (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasų kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21M36583 nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams bei nusprendė juos išsiųsti į kilmės šalį, šis sprendimas yra įsiteisėjęs 2022 m. balandžio 6 d. Po šio sprendimo pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, tačiau turi joje likti, kol bus išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nors po 2021 m. spalio 28 d. sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė užsieniečių statusas, Migracijos departamentas, 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. vasario 21 d., priėmė sprendimus, kuriais užsieniečiai įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nurodant, kad dėl jų teisinės padėties vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 2022 m. balandžio 19 d. VSAT kreipėsi į teismą užsieniečių apgyvendinimo klausimu.
Teikimas prašant taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę iš esmės grindžiamas manymu, kad netaikant judėjimo ribojimo apgyvendinimo teritorijoje, kyla nelegalios migracijos grėsmė, užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju valstybės institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šis manymas grindžiamas tuo, kad užsieniečiai į Lietuvą pateko ne per pasienio punktą, o buvo sulaikyti kirtę Lietuvos valstybės sieną neteisėtai, asmenų grupėje. Taip pat grindžiamas tuo, kad užsieniečiai neturi lėšų gyventi Lietuvoje, jų nesieja jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika.
Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.
Visų pirma, vien aplinkybė, kad užsieniečiai kirto valstybės sieną ne per pasienio punktą, nesudaro pagrindo išvadai dėl didelės rizikos, kad užsieniečiai, neskyrus pačios griežčiausios priemonės, išvyks iš Lietuvos. Užsieniečiai nurodė, kad jų tikslas nebuvo kokia nors konkreti valstybė, jie tiesiog norėjo pabėgti. Nors užsieniečiai, sulaikyti VSAT, iš karto žodžiu paprašė prieglobsčio, bet nepateikė savo asmens tapatybės dokumentų, tačiau vėliau tyrimo metu jų tapatybė buvo patvirtinta, jiems pateikus (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasų kopijas. Taigi, matyti, kad iš pat pradžių jų deklaruojama tapatybė vėliau buvo patvirtinta. Be to, kaip matyti ir iš jau pirmiau minėtų teismų sprendimų, jie yra įtraukti į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat paimti pirštų antspaudai. Institucijos atstovė nepaneigė atstovo nurodytų aplinkybių, kad šeima tvarkinga, laikosi visų taikomų taisyklių, tinkamai elgiasi, neturi drausminių nuobaudų ir pan. Taip pat, vertinant prašomos griežčiausios alternatyvios priemonės taikymo proporcingumą, svarbu ir tai, kad užsieniečiams draudžiama palikti apgyvendinimo vietą jau apie 9 mėnesius, o pagrįstų ir realių duomenų, kada gali būti įvykdytas sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos – nėra, juolab jie savo noru nesutinka išvykti iš Lietuvos Respublikos, be to, jiems reikalinga padaryti naujus asmens tapatybės dokumentus, kurių pagaminimas užtruks. Pažymėtina ir tai, kad tarp valstybių nėra susitarimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečių grąžinimo į kilmės šalį. Taigi, iš esmės prašoma taikyti pačią griežčiausią priemonę, net nežinant, ar asmenų išsiuntimas iš Lietuvos išvis kada nors bus įmanomas.
Dar vienas Institucijos argumentas, kodėl yra būtina taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, grįstas tuo, kad užsieniečiai neturi pragyvenimo lėšų. Tačiau šiuo atveju užsieniečiai sutinka būti apgyvendinti Centre, tik prašo nedrausti jiems išeiti už centro teritorijos, nes nuolat būti vienoje vietoje yra sunku psichologiškai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2411-575/2022).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).
Teismo nuomone, šiuo metu užsieniečiams taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nėra nei tikslinga, nei proporcinga. Skyrus jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, minėti tikslai taip pat gali būti pasiekti. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad į Lietuvą atvyko šeima su (duomenys neskelbtini)vaiku, šeima tvarkinga, laikosi visų reikalavimų, duomenų apie jiems paskirtas drausmines nuobaudas nėra, jų tapatybė patvirtinta, paimti jų pirštų antspaudai ir šeima (išskyrus (duomenys neskelbtini) vaiką) įtraukta Šengeno informacinę sistemą. Šeima bendradarbiavo su Migracija, tapatybės nustatytos. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma apie 9 mėnesius. Todėl, vadovaujantis prieš tai nurodytu reguliavimu, konstatuotina, jog nebūtų proporcinga taikyti savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę, kai užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma apie 9 mėnesius ir nėra žinoma, kada realiai ir ar išvis bus įmanoma įvykdyti sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo į kilmės šalį, be to, jiems reikalinga padaryti naujus asmens tapatybės dokumentus, kurių pagaminimas užtruks. Atsižvelgiant į šia priemone siekiamus tikslus, į tai, kad šeimoje yra (duomenys neskelbtini) vaikas, priemonės, įtvirtintos UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymo riziką, įvertinus, kad dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, o pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp geriausių užsieniečių ir jų nepilnamečio vaiko interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos užkardymo.
Įstatymo 116 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 išaiškino, kad siekiant užtikrinti užsieniečių atžvilgiu priimto galutinio sprendimo tinkamą įvykdymą bei vadovaujantis teisingumo principu, teismas galėtų imtis laikino pobūdžio priemonių užtikrinti, kad skiriama švelnesnio pobūdžio alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pradėta taikyti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento ir tai savaime nebūtų laikoma neproporcingu prieglobsčio prašytojo teisės į laisvę ribojimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas vykdytinas tik jam įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115-117 straipsniais, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams D. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. I. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Pabėgėlių priėmimo centre be judėjimo laisvės apribojimų – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. gegužės 16 d., tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.