Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-11-04 · Civilinė byla Nr. e2S-789-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
e2S-789-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04968-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-789-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04968-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) uždaroji akcinė bendrovė „Energijos parkas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė antstoliui A. B. skundą, kuriuo prašė nuo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas grąžinti į sąskaitą. Nurodė, kad šios lėšos priklauso tretiesiems asmenims ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolio veiksmai pažeidžia pareiškėjo, kaip skolininko teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad suteikiant antstoliui informaciją įvyko techninė klaida, dėl ko buvo nurodyta neteisinga banko sąskaita. Todėl dėl šios priežasties antstolis nurašė lėšas sąskaitoje, kurios priklauso tretiesiems asmenims. Prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti 2020-07-30 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašytas 904555,58 Eur lėšas į pareiškėjo banko sąskaitą.

2. Pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui A. B. iš antstolio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti nurašytas 904555,58 Eur dydžio lėšas išieškotojui UAB „Energijos parkas“ ir kitaip disponuoti šiomis lėšomis iki įsiteisės šioje byloje galutinis teismo sprendimas dėl antstolio veiksmų, antstoliui išmokėjus nurašytas 904 555,58 Eur lėšas išieškotojui UAB „Energijos parkas“ – areštuoti UAB „Energijos parkas“ 904 555,58 Eur lėšas iki įsiteisės šioje byloje galutinis teismo sprendimas dėl antstolio veiksmų.

3. Pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) dėl 5177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1416695,00 Eur skolos ir 458776,30 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo UAB „Energijos parkas“ (toliau – išieškotojas) naudai pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą 2020 m. balandžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-171-569 (toliau – vykdomasis raštas).

4. Vykdomosios bylos metu buvo areštuota pareiškėjui priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo 2020 m. liepos 30 d. antstolio nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma iš banko sąskaitos priverstinai nurašyti 904 555,58 Eur ir šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

5. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą gražinti nurašytas lėšas į banko sąskaitą, kadangi jos priklauso tretiesiems asmenims ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Pagrindė, kad nurašytos lėšos buvusios banko sąskaitoje yra trečiųjų asmenų – pareiškėjo dalininkių savivaldybių nuosavos lėšos. Tačiau Antstolis patvarkymu atsisakė grąžinti šias lėšas, todėl kyla grėsmė, kad skundo patenkinimo atveju bus itin apsunkintas nurašytų lėšų grąžinimas ar net gali tapti neįmanoma jų grąžinti išieškotojui, jas išleidžiant ar perleidus tretiesiems asmenims. Egzistuoja reali grėsmė, kad skundo tenkinimo atveju nebus galimybės grąžinti tretiesiems asmenims priklausančias neteisėtai nurašytas ir išieškotojui sumokėtas sumas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

7. Teismas preliminariai įvertinęs prašymo turinį ir pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas vykdomasis raštas, antstolio nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymas antstoliui apie kitiems asmenims priklausančias nurašytas lėšas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymas netenkinti skolininko prašymo, Koncesijos sutartis su Akmenės rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono savivaldybėmis, Šiaulių miesto, Joniškio, Šiaulių rajono savivaldybių rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo administravimo sutartis, susitarimus dėl skolų administravimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą su Kelmės rajono savivaldybe, Pakruojo rajono savivaldybe, Joniškio rajono savivaldybe, Šiaulių rajono savivaldybe. Teismui padarius išvadą, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymą, yra viena iš dviejų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas vertino, kad netaikant pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdant išieškojimo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje, antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus siekiant išieškoti iš pareiškėjo skolą, ir teismui galimai priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų procesinį sprendimą dėl jo pateikto prašymo, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

9. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas patirs papildomų išlaidų, bus nurašomi ir paskirstomi pinigai išieškotojui, neatsižvelgiant, kad pareiškėjas turi kitų įsipareigojimų, tokių kaip tretiesiems asmenims priklausančių lėšų grąžinimo, o tokia situacija gali bendrovei sudaryti mokumo sunkumus. Teismas sprendė, jog pareiškėjas įrodė byloje esant ir antrąją sąlygą, kuri būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Energijos parkas“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį; arba (jeigu nebūtų patenkintas aukščiau nurodytas prašymas) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį toje dalyje (apimtyje), kurioje nutarta „antstoliui A. B. išmokėjus nurašytas 904 555,58 Eur lėšas išieškotojui UAB „Energijos parkas“ – areštuoti UAB „Energijos parkas“ 904 555,58 Eur lėšas iki įsiteisės šioje byloje galutinis teismo sprendimas dėl antstolio A. B. veiksmų“; arba (jeigu nebūtų patenkintas aukščiau nurodytas prašymas) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, leidžiant išieškotojui UAB „Energijos parkas“ iš areštuotų lėšų atlikti konkrečias operacijas, t. y. vykdyti įsipareigojimus valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat atsiskaityti su tiekėjais UAB „WaGE engine service“ (už Kairių sąvartyno nudujinimo sistemos aptarnavimo (eksploatacijos) paslaugas), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (už elektros persiuntimo paslaugas), UAB Enefit (už elektros energiją), AB Telia Lietuva (už ryšio paslaugas), UAB „Telekonta“ (už Kairių sąvartyno gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos techninės priežiūros darbus), AB „Šiaulių energija“ (už Kairių katilinės patalpų nuomą), UAB „Naujoji šiluma“ (už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje (už nekilnojamo turto ir veiklos civilinės atsakomybės draudimo paslaugas), ir įpareigojant antstolį A. B. nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota paminėtoms operacijoms atlikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Ginčo atveju pareiškėjas tikėtinai nepagrindė prašymo, o teismas netinkamai atliko jo pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje išvardino eilę pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, tačiau įrodymų skaičius savaime nepatvirtina skundo (prašymo) tikėtino pagrįstumo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas kartu su skundu (prašymu) nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę, neva nurašytos lėšos nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, teismas, vertindamas skundo prima facie pagrįstumą, nepatikrino, ar skundas yra grindžiamas jo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar tokie argumentai savo ruožtu yra grindžiami bent minimaliais įrodymais. Nė vienas pareiškėjo pateiktas įrodymas nepatvirtina to, jog banko sąskaitoje buvo laikomos tretiesiems asmenims, juo labiau konkretiems tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos. Nė vienas skolininko pateiktas įrodymas taip pat nepatvirtina to, jog visos be išimties banko sąskaitoje laikytos lėšos, inter alia nurašytos lėšos, priklausė atitinkamiems tretiesiems asmenims.

10.2. Skolininkas neįrodė grėsmės būsimos teismo nutarties įvykdymui, o teismas netinkamai atliko tokios grėsmės vertinimą. Teismas skolininkui galimai palankios nutarties įvykdymo pasunkėjimą visų pirma motyvavo tuo, jog jis „patirs papildomų išlaidų“. Tačiau tokių papildomų išlaidų teismas skundžiamoje nutartyje net neįvardino, juo labiau nenurodė ir nepagrindė jų dydžio, todėl aptariamas motyvas laikytinas neišsamiu, nekonkrečiu ir visiškai deklaratyviu. Teismas skundžiamoje nutartyje taipogi net neįvardino skolininko turimų kitų įsipareigojimų, kas svarbiausia, nepagrindė nei to, kad pareiškėjas neabejotinai turės, nei to, kada turės grąžinti tretiesiems asmenims nuosavybės teise tariamai priklausančias nurašytas lėšas. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo šiandieninę turtinę padėtį, kas reiškia, jog teismas ne tik neanalizavo ir nevertino, bet objektyviai negalėjo išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo mokumo galimybių. Atitinkamai, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog pareiškėjui gali kilti mokumo problemų.

10.3. Skolininko pasamprotavimai apie menamą (tikėtiną) išieškotojo nesąžiningumą, nepateikus jokių tokio jo elgesio įrodymų, nepagrindžia grėsmės būsimos teismo nutarties įvykdymui, ką patvirtina ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

10.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, taip pat iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, dėl ko turi būti pakeistos. Skundžiama nutartimi, be kita ko, areštavus išieškotojo lėšas 904 555,58 Eur sumai, nutartis šioje dalyje neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Tokios apimties laikinosios apsaugos priemonės, kokios jos šią dieną yra pritaikytos, tenkina išimtinai pareiškėjo interesus, o išieškotojo interesus suvaržo daugiau nei yra būtina. Areštas itin apsunkins išieškotojo vykdomą ūkinę komercinę veiklą, jo galimybes vykdyti įsipareigojimus valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, mokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, taip pat atsiskaityti su tiekėjais. Todėl skundžiama nutartis privalo būti pakeista, atitinkamai modifikuojant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinant ne tik skolininko, bet ir išieškotojo interesus. Išieškotojui turi būti leista naudotis bent ta areštuotų lėšų dalimi, kuri objektyviai yra reikalinga kasdienei jo veiklai palaikyti ir užtikrinti. Priešingu atveju kyla reali grėsmė, kad išieškotojo vykdoma veikla bus priverstinai sustabdyta, o galimai ir nutraukta, dėl ko jam neliks kitos išeities kaip tik bankrutuoti.

10.5. Skundžiama nutartis, jeigu nebus panaikinta, privalo būti pakeista, leidžiant išieškotojui iš areštuotų lėšų atlikti konkrečias jo ūkinės komercinės veiklos vykdymui būtinas operacijas, t. y. leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybės biudžetui, „Sodrai“, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, taip pat atsiskaityti su tiekėjais UAB „WaGE engine service“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB Enefit, AB Telia Lietuva, UAB „Telekonta“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Naujoji šiluma“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, ir įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota paminėtoms operacijoms atlikti. Išvardintiems įsipareigojimams įvykdyti per vieną kalendorinį mėnesį išieškotojui yra reikalinga maždaug 1 300 – 1 400 Eur suma, kuri ginčo kontekste laikytina nedidele.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos taikymo klausimą tik preliminariai įvertina pateiktą reikalavimą bei jį pagrindžiančius įrodymus (jų iš esmės nenagrinėja). Be to, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir paties skundo dėl veiksmų pagrįstumą. Pareiškėja pateikė 11 sutarčių, sudarytų su pareiškėjos dalininkėmis savivaldybėmis, kurių pagrindu pareiškėja įsipareigojo už dalininkes savivaldybes surinkti vietinės rinkliavos lėšas iš vietinės rinkliavos mokėtojų ir pervesti jas į pareiškėjos dalininkių savivaldybių biudžetus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis nurodytos lėšos yra laikytinos nurodytų savivaldybių biudžetų lėšomis, todėl šios lėšos negalėjo būti nurodymu nurašytos. Antstolis neturėjo teisės nurašyti lėšų iš banko sąskaitos, o apie lėšų priklausymą tretiesiems asmenims sužinojęs po jų nurašymo – turėjo pareigą jas grąžinti į Banko sąskaitą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja pagrindė, jog nurodymo pagrindu lėšos buvo nurašytos neteisėtai, taip atitinkamai pagrindė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl antstolio nurodymo panaikinimo yra tikėtinai pagrįstas.

11.2. Nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama išvengti realios grėsmės – grėsmės, jog antstolio nurodymu nurašytos lėšos, kurios priklauso tretiesiems asmenims, bus išmokėtos išieškotojui, o išieškotojas atitinkamai gavęs šias lėšas jas išleis ar perleis tretiesiems asmenims. Šią grėsmę patvirtina ir paties išieškotojo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės bei reikalavimas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus. Išieškotojas atskirajame skunde nurodo, jog išieškotojas areštuotų lėšų dalį nori nedelsdamas panaudoti atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis, t. y. parodo akivaizdų išieškotojo siekį neapribojus disponavimo lėšomis šias lėšas nedelsiant panaudoti eilinių įmokų mokėjimams ir kitoms išieškotojo išlaidoms.

11.3. Tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti teismo sprendimą gali būti neįmanoma arba jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų. Akivaizdu, kad vien dėl areštuotų lėšų išmokėjimo išieškotojui pareiškėjas patirs papildomų išlaidų juos išsiieškant iš išieškotojo ar papildomų išlaidų už įsipareigojimų pagal sutartis netinkamą vykdymą pareiškėjo dalininkėms savivaldybėms.

11.4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepanaikina išieškotojui galimybės atsiskaitymams ir nurodytoms piniginėms operacijoms panaudoti kitas išieškotojo lėšas. Nutartimi nebuvo areštuotos visos išieškotojo turimos lėšos, buvo tik apribota antstolio teisė išmokėti 904 555,58 Eur pinigines lėšas išieškotojui, o jas išmokėjus – apribota išieškotojo teisė panaudoti gautas lėšas. Išieškotojas nepateikė jokių duomenų ir/ar įrodymų, jog išieškotojas neturi galimybių atsiskaityti su nurodytais asmenimis kitomis lėšomis ar, jog išieškotojas neturi jokių kitų lėšų. Be to, akivaizdu, jog areštuotos lėšos yra gautinos kaip nuostolių atlyginimas sumos, kurios nėra išieškotojo lėšos, gautinos iš jo vykdomos veiklos, todėl darytina išvada, kad šios lėšos nėra vienintelės išieškotojo sumos, iš kurių jis turi galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik sustabdyti nepagrįstą tretiesiems asmenims priklausančių lėšų išmokėjimą ar jį atidėti, o ne apriboti išieškotojo veikloje naudojamas lėšas. Pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mastą pagal išieškotojo reikalavimą susidarytų situacija, kai išieškotojui būtų leidžiama atlikti mokėjimus iš lėšų, kurios ne tik, kad nepriklauso išieškotojui, bet kurios taip pat nepriklauso ir pareiškėjui, kaip skolininkui, o yra trečiųjų asmenų nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo mažinti nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto.

11.5. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio atlikti kitus veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi teismas vykdomojoje byloje sustabdė tik išieškojimo veiksmus, susijusius su nurodymo pagrindu nurašytomis 904 555,58 Eur lėšomis. Jokie kiti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje nėra nutartimi apriboti. Teismas uždraudė antstoliui iš antstolio banko sąskaitos išmokėti nurašytas lėšas išieškotojui ir kitaip disponuoti šiomis lėšomis, o išmokėjus lėšas išieškotojui jas areštavo iki įsiteisės šioje byloje galutinis teismo sprendimas dėl antstolio veiksmų. Taigi, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, ekonomiškumo ir protingumo principus, todėl nėra jokio pagrindo keisti jų masto bei tenkinti išieškotojo prašymą leisti iš nurašytų lėšų atlikti pinigines operacijas išieškotojo kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, prašydamas banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas grąžinti į sąskaitą. Antstolis A. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017).

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).

18. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10900-1004/2020 netenkintas pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundas dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų bei konstatavo, jog antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Dėl minėtos nutarties VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras padavė atskirąjį skundą, nutartis neįsiteisėjusi.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, šiuo atveju neegzistuoja. Nors dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 15 d. nutarties yra paduotas atskirasis skundas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo konkrečiu atveju, pakankamu pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų tolesnį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjamoje situacijoje, nenustatė.

20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o procesinis sprendimas dėl ginčo esmės nėra įsiteisėjęs, bylinėjimosi išlaidos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė