Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-291-396/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
1S-291-396/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
D. S.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-291-396/2017
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02012-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios D. S. (L. L.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamosios D. S. (L. L.) prašymas dėl turto arešto režimo nustatymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. (L. L.) ir S. L. (S. L.) kaltinami tuo, kad veikdami kartu ir turėdami bendrą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą – kredito unijos „Naftininkų investicijos“ pinigines lėšas, nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. kovo 13 d., bendrai pasisavino kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės pinigines lėšas – 483 567,33 Eur (1 669 661,28 Lt), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje. Be to, D. S. (L. L.) ir S. L. kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, 2014 m. kovo 25 d. pagamino netikrą dokumentą – piniginių lėšų perdavimo-priėmimo aktą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu paskyrė, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimis pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. S. (L. L.) nuosavybės teise priklausančiam turtui: gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai; 1/4 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/55 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.1283 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.1235 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/55 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butui, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Baudžiamąją bylą perdavus teismui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. liepos 14 d. nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas D. S. (L. L.) nuosavybės teise priklausančiam pirmiau minėtam turtui buvo pratęstas. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas kaltinamosios D. S. (L. L.) prašymas nustatyti jos atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo teisinį režimą, suteikiant teisę įkeisto turto kreditoriui tenkinti reikalavimą iš įkeisto turto.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamosios D. S. (L. L.) prašymą atmetė.Kaltinamoji D. S. (L. L.) skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir nustatyti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo teisinį režimą, suteikiant teisę įkeisto turto kreditoriui tenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Kaltinamoji teigia, kad savo prašymą nustatyti jos atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo teisinį režimą, suteikiant teisę įkeisto turto kreditoriui tenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, grindžia išimtinai kreditoriaus interesais, nes turtas buvo įkeistas užtikrinat sandorius, sudarytus tarp D. S. (L. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimo metu turi reikalavimo pirmumo teisę sandorio nevykdymo metu. Tenkinus civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmumo teisės neišnyks. Be to, turtas, kuriam pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas, nėra įgytas nusikalstamos veikos būdu ir šiam turtui negalės būti taikomas konfiskavimas. Kaltinamosios D. S. (L. L.) skundas atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.Iš kaltinamosios skundo turinio matyti, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – nagrinėjamu atveju yra taikomas turtui, kuris yra apsunkintas (užtikrintas) hipoteka. Kaltinamoji pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 754 straipsnis numato reikalavimų patenkinimo eilę, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimų iš įkeisto turto patenkinimą be eilės. Iš tiesų CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir negali būti pakeista. Dėl šios priežasties areštuotas ir hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus reikalavimus ir tik juos patenkinus, esant lėšų, būtų tenkinami kiti reikalavimai, įskaitant civilinį ieškinį, pareikštą šioje baudžiamoje byloje, bei galimą turto konfiskavimą, kuriems užtikrinti buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į turtą. Šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamosios nurodomo jos kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš kaltinamosios D. S. (L. L.) būtų vykdomas išieškojimas, t. y. į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą pirmiau minėtam įkeistam turtui, siekiant jį realizuoti, nesikreipė nei išieškojimą vykdanti antstolė, nei pats kreditorius. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju D. S. (L. L.) teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Pažymėtina, kad D. S. (L. L.) turtui taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio, jie taikomi ribotą laiką ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – kaltinamosios turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo – gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir galimo turto konfiskavimo įvykdymas. Kita vertus, kaltinamoji skunde nenurodė ir nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismai nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų kaltinamoji D. S. (L. L.) patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Be to, kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, pati kaltinamoji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes apie turto įkeitimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškojimo iš D. S. (L. L.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdymą. Kaltinamoji D. S. (L. L.) skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog turtas, kuriam pritaikytas nuosavybės teisės apribojimas, yra įgytas nusikalstamos veikos būdu. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, aukštesnės instancijos teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamosios kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, todėl įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisėjas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamosios D. S. (L. L.) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys