Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1798-957/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
1-1798-957/2014
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00285-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1798-957/2014Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00285-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.10.1, 1.2.4.8.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. V., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuospendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 11 MGL (1485 Lt) dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2014 m. vasario 21 d. apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.91 promilės girtumo laipsnis), alkūne pastūmė nukentėjusiąją dukterėčią A. G. ir sugriebęs nukentėjusiajai A. G. už plaukų juos tampė ir išrovė, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. vasario 22 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo mama G. V. kartu su jo sesers vaikais A. G. ir V. G., vaikai abu pilnamečiai. Jis tame bute neregistruotas, tačiau ten gyvena jau tris metus, prieš tai gyveno pas sugyventinę Naujojoje Vilnioje. Jis registruotas darbo biržoje, gauna 350 Lt išmoką, padeda motinai sumokėti už butą, taip pat visus pinigus laiko pas mamą, kad nepragertų jų iš karto. Įvykio išvakarėse jis paprašė mamos 7 litų ir nusipirko vyno ir alaus plastikinėje taroje. Vyno jis išgėrė pusę litro (18 stiprumo), o alaus 1 litrą (7.5 stiprumo). Gėrė vienas, namuose buvo jo mama ir A., V. nebuvo. Mama ar A. jam pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį, jis supyko ir galėjo eidamas stumtelėti koridoriuje A. ranka arba alkūne ir ji jam kažką pasakė atgal, tada jis dar labiau supyko ir sugriebęs dukterėčią už plaukų papešė, dėl to labai gailisi. Policija į butą kviečiama retai. Su A. šiaip jis sutaria, yra ramaus būdo, tačiau prisipažįsta, kad tuo metu padaugino alkoholio ir dėl to pasielgė agresyviai (b. l. 28, 34).

Nukentėjusioji A. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasario 21 d. apie 17.00 val. ji buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo atėjo jos dėdė V. V.. Iš jo nekoordinuotų judesių matėsi, kad yra smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėdė griuvinėjo. Iš savo kambario išėjo jos močiute G. V. (V. V. motina). V. V. pastūmė savo motiną. Močiutė atsitrenkė į sieną. Ji išėjo iš savo kambario, tada V. V. su alkūne atstūmė ją, sugriebė už plaukų, pradėjo tampyti ir išrovė kuokštą plaukų. Nuo minėtų veiksmų jį pajuto stiprų fizinį skausmą (b. l. 19).

Liudytoja G. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasario 21 d. ji dirbo kartu su vyresniuoju patruliu D. I.. Apie 17.16 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras konfliktuoja, triukšmauja. Nuvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi A. G., kuri paaiškino, kad bute gyvena moters močiutė ir dėdė – V. V., kuris šiame bute neregistruotas, tik nuolat grįžta pas savo motiną G. V., į jai priklausantį butą neblaivus, grasina bei stumdo buto savininkę ir A.. V. V. akivaizdžiai buvo neblaivus svirduliavo ir nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Jų akivaizdoje vyras stumdėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino A. G. už tai, kad ji iškvietė policiją. A. G. konkrečių smūgių neįvardino, tik nurodė, kad V. V. stumdosi. V. V. dėl įvykio nieko negalėjo paaiškinti dėl girtumo. Vyrą teko už parankių išnešti iš buto. Vedamas jis vartojo keiksmažodžius, dar kiek jam leido jėgos bandė ištrūkti. Būnant bute V. V. motina prašė jį išvežti (b. l. 12).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2014 m. vasario 21 d. matyti, kad policiją kvietė A. G., kuri nurodė, kad dėdė V. V. nuolat grįžta į savo motinai G. V. priklausantį butą neblaivus, grasina bei stumdo motiną ir jos anūkę (A. G.). Įvykio vietoje pastebėta, kad V. V. neblaivus, pareigūnų akivaizdoje stumdėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei grasino pareiškėjai susidorojimu (b. l. 9-11).

Bendrojo pagalbos centro pateikti keturi garso įrašai dėl 2014 m. vasario 21 d. įvykio patvirtina, kad A. G. kreipėsi telefonu pagalbos nurodydama, kad neblaivus dėdė smurtauja. Garso įrašai įrašyti į CD laikmeną, kuri pridėta prie bylos (b. l. 4-8).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2014 m. vasario 21 d., 18:09 val. V. V. nustatytas 2.91 promilės girtumo laipsnis (b. l. 43).

Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-194/2014 matyti, kad V. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. V. pripažino 2014 m. vasario 21 d. būdamas neblaivus, jo motinai priklausančiame bute pastūmė nukentėjusiąją dukterėčią A. G. ir tampė ją sugriebęs už plaukų ir dalį jų išrovė. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji A. G., kuri paaiškino, kad išties toks įvykis buvo, kad kaltinamasis būdamas neblaivus ją pastūmė ir tampė už plaukų bei kuokštą jų išrovė taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtina ir policijos pariegūnės G. M. tarnybinis pranešimas bei šios pareigūnaitės parodymai, kuriuose užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir nukentėjusiosios parodymuose. Aplinkybę, kad įvykio metu V. V. buvo neblaivus, patvirtina byloje esanti alkotesterio pažyma. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą. Tiek V. V., tiek A. G. patvirtino, kad yra giminaičiai. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę V. V. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – V. V. smurtavo iš esmės be objektyvios priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. V., administracine tvarka baustas (b. l. 2 t., b. l. 4, 5), nedirbantis, registruotas darbo bržoje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2003 m. sausio 4 d. iki 2003 m. sausio 13 d., diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 62), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą įrašytas nuo 2003 m. sausio 2 d., diagnozė: Psichikos ir elgeso sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 63). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam V. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. V. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. vasario 21 d. 18.00 val. iki 2014 m. vasario 22 15.40 val. (viena diena) (b. l. 22, 35).

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti vieną V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 22 d.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. V., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius