Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus:

1.1997 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), vadovaujantis BK 42 straipsniu (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. To paties teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartimi nusikalstamas veikas perkvalifikavus vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. įstatymu Nr. IX-1162 į BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2004 m. lapkričio 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 2 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2006 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, L. K. grąžinant atlikti likusios 2 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2014 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi į šios bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2004 m. gegužės 2 d., bausmę atlikęs;

2. 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas L. K. laikino sulaikymo laikas – 1 para, ją prilyginat 2 laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai atlikti per visą bausmės laiką. 2018 m. rugsėjo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę;

3. 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą – bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, 2021 m. spalio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. K. 2022 m. kovo 9 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARYE-0409“ nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. kovo 8 d. vakaro metu, neatsimena kelintą valandą, namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu gėrė viskį. Kartu jie išgėrė ne pilną butelį, kiek jis pats išgėrė, tiksliai nežino. Nuėjo miegoti, neatsimena kelintą valandą. Prabudo naktį, gal apie 01.00 val., tikslios valandos neatsimena. Pagalvojo, kad jau rytas. Sugalvojo į netoli namų esantį taromatą nuvežti priduoti tarą. Nuėjo į prie namų stovintį jo draugės R. M. automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio neatsimena. Neatsimena, iš kur gavo automobilio raktelius, galbūt jie buvo mašinoje. Vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) gatve. Lauke buvo prisnigta, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo. Jis buvo apgadintas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jie nustatė jo girtumą. R. M. jam neleidžia naudotis jos automobiliu. Jis pats nenori vairuoti, kadangi supranta, jog jam yra blogai su sveikata. Nežino, kodėl jis sugalvojo taip pasielgti. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir praėjus terminui neįvykdė sąlygų jas susigrąžinti, šiuo metu teisės vairuoti neturi. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 119–120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jų įmonėje yra (duomenys neskelbtini)automobiliai, kuriuos jie nuomoja fiziniams asmenims. Už automobilio nuomą savaitinis mokestis – 100 eurų. 2021 m. rudenį, tikslios datos šiuo metu negali pasakyti, išnuomojo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. M.. Nuomos sutartyje nurodyta, kad automobiliu galima naudotis tik dirbant su (duomenys neskelbtini) ir tik R. M.. Nuomos sutartį pateiks kitą dieną. Pastebėjo, kad R. M. nesilaiko įsipareigojimų, t. y. neatlieka nustatyto dydžio mokėjimo už automobilio nuomą, bandė su ja susisiekti telefonu. Keletą dienų nepavykus susisiekti, vėl jai paskambinus, telefonu atsiliepė jam nepažįstamas vyriškas balsas, asmuo kalbėjo nerišliai, pasirodė, kad yra neblaivus. Pasiteiravus apie R. M., vyriškis pavartojo necenzūrinius žodžius. Paprašius pakviesti R. M. kalbėti telefonu, jis jos nepakvietė. Tuomet su darbuotojais priėmė sprendimą tuoj pat nuvykti pas R. M. atsiimti automobilį. 2022 m. kovo 9 d., apie 01.30 val., jam paskambino jo įmonės vadybininkas. Jis pasakė, kad su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvykęs eismo įvykis ir reikia nuvykti į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, ir R. M.. Pabendravus su šiais asmenimis, jautėsi, kad jie buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Ar minėti asmenys važiavo kartu, nežino. Kas vairavo automobilį, nematė, bet pareigūnai minėjo, jog vairavo vyras. Pagal programų duomenis, kelionė prieš įvykstant eismo įvykiui, automobiliu buvo apie 1 km, truko apie 1 minutę. Prieš eismo įvykį automobilio greitis buvo apie 87 km/h, kai įvykio vietoje leistinas greitis yra 50 km/h. Programų duomenis pateiks. Jam yra išaiškinta, kad jų įmonė dėl patirtos žalos, atsiradusios įmonei dėl sugadinto automobilio, atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę arba civiline tvarka į teismą. Prašo grąžinti jo įmonei priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60–61). A. P. prie apklausos protokolo pateikė išrašus apie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo maršrutą iki įvykio vietos ir nuomos sutarties kopiją (b. l. 62–65).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 9 d., apie 00.00 val., ėjo (duomenys neskelbtini), šaligatviu, toje pusėje, kur yra miškas. Ėjo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jai žiūrint tiesiai, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“. Atrodė, kad automobilis važiavo labai dideliu greičiu. Kas sėdėjo automobilyje, nepamatė. Likus gal 200 metrų iki jos, automobilis užvažiavo ant šaligatvio, esančio priešingoje jai pusėje. Tuomet automobilis priekiu trenkėsi į apšvietimo stulpą. Smūgio garsas buvo labai didelis. Vėliau kalbėjo su kaimynais, sakė, kad galvojo, jog kažkas sprogo. Atsitrenkęs nuo smūgio automobilis atsidūrė ant gatvės ir tada sustojo. Nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Bekalbant telefonu, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, apsirengęs tamsiais drabužiais. Vyriškis apžiūrėjo automobilį, ką jis toliau darė, nematė. Nesulaukus pareigūnų ,nuėjo namo, nes nenorėjo, kad vyriškis ją pamatytų (b. l. 71).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. K. pažįsta daug metų, jis gyvena pas ją namuose apie metus laiko. 2022 m. vasario mėnesį jam buvo atlikta galvos operacija, kadangi jis buvo nukritęs ir susižeidė. Medicininiame dokumentų išraše nurodyta, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Med. dokumentų kopiją gali pateikti. Šiuo metu jį prižiūri ir juo rūpinasi. Su savo šeima jis bendrauja retai. 2021 m. spalio mėnesį ji pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmone. Išsinuomojo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį naudojo darbo reikmėms, dirbo (duomenys neskelbtini). Automobiliu gali naudotis tik ji viena, niekam juo naudotis daugiau ir neduoda. 2022 m. kovo 8 d., apie 15.30 val., vairavo minėtą automobilį. Paliko jį stovėti prie savo namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Automobilio raktus paliko prie visų raktų, raktų nuo automobilio neslepia. Pas ją į namus buvo atvykęs L. K. brolis, apie 18.00 val. jie kartu gėrė viskį, kartu jie išgėrė apie 400–500 gramo minėto alkoholinio gėrimo. Su jais kartu negėrė, nuėjo miegoti. Apie 23.00 val. miegoti atėjo ir L. K.. 2022 m. kovo 9 d., apie 00.39 val., jai paskambino L. K. ir pasakė, kad išlūžo automobilio „Toyota Prius“ ratas, pasakė, kur jis yra ir, kad yra policijos pareigūnai. Nedelsiant nuvyko į įvykio vietą. Pamatė, kad automobilis „Toyota Prius“ stovi viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra apgadintas. Šalia automobilio buvo L. K. ir policijos pareigūnai. L. K. jai nieko nesakė, nieko nepasakojo. L. K. pasakė, kad pareigūnai tikrino jo blaivumą ir, kad įvykio metu jis vairavo neblaivus. Grįžus namo, L. K. pasakė, kad naktį prabudęs galvojo, kad yra rytas ir nusprendė nuvežti priduoti tarą į taromatą. Nežino, kodėl jis taip sugalvojo, automobiliu „Toyota Prius“ įprastai nesinaudoja. Nuo tada, kai jis susirgo epilepsija, pats suprato, kad vairuoti negali. Po šio įvykio ji buvo šoke, nesitikėjo, kad L. K. taip gali pasielgti, įprastai jis buvo ramaus būdo. L. K. nuosavo automobilio neturi, vairuotojo pažymėjimą yra praradęs, jeigu jam kažkur reikia, ji nuveža jį (b. l. 73–74).

2022 m. kovo 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Apžiūrėta eismo įvykio vietoje dalyvavusi transporto priemonė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „Augenas“. Pridėta fotolentelė (b. l. 15–22, 53-56).

2022 m. kovo 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis draustas draudimo bendrovėje ADB Gjensidige, poliso Nr. AYB 4047926, fiksuoti automobilio sugadinimai. Pridėta fotolentelė (b. l. 23–32).

2022 m. kovo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2022 m. kovo 9 d. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo apie tai, kad šalia autoserviso į stulpą trenkėsi „Toyota Prius“, mato išlipusį vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą, viduryje gatvės rado automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, kuris, kaip paaiškėjo, yra L. K.. Nuo vyriškio sklido alkoholio kvapas. Pasiūlius medikų pagalbą, vyriškis jos atsisakė. Paaiškino, kad dėl blogų oro sąlygų nesuvaldė automobilio. L. K. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0409 pirmu pūtimu nustatytas 1,72 promilių girtumas, antru – 1,68 promilių girtumas (b. l. 35).

2022 m. kovo 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0409 2022 m. kovo 9 d. 00.25 val. nustatyta 1,72 promilių girtumas, 2022 m. kovo 9 d. 00.44 val. – 1,68 promilių girtumas (b. l. 44). Patikros sertifikatas Nr. 1542125 galiojantis (b. l. 45).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“, gamybos periodas 2004–2010, pasirinkti metai – 2005, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM –2 061,90 Eur, su PVM yra 2610,00 Eur (b. l. 57).

Automobilio nuomos sutartyje nurodyta, kad nuo 2021 m. spalio 18 d. automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomojasi R. M. (b. l. 64–65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo L. K. prisipažinimu, liudytojų parodymais bei byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. K. 2022 m. kovo 9 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARYE-0409“ nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis L. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis L. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 123, 125).).

Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog L. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltininko veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Kaltinamasis praeityje teistas, nusikalstamą veika padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, kaip minėta, kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo būseną sėdo už automobilio vairo, be to, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų 5 (penkerių) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad L. K. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri veikos padarymo metu buvo išnuomota liudytojai R. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis automobilį Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmė ir vairavo be kartu su juo gyvenančios automobilio nuomotojos R. M. žinios, žinodamas ir suprasdamas, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir jo nuomotojai nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę su PVM atitinkanti pinigų suma – 2 610,00 eurų.

Kaltinamajam L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–113) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 114–116), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyrėjos I. T. nutarimu grąžintas savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. (b. l. 66–69), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas automobilio savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, t. y. 3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti L. K. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (2 000,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones L. K. atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę – 2 610,00 (du tūkstančius šešis šimtus dešimt) eurų, šią sumą išieškant iš kaltinamojo L. K..

Išaiškinti L. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 610,00 eurų) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, nuteistasis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyrėjos I. T. nutarimu grąžintą savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti automobilio savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.