Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. G. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį 7 punktą ir jam skirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jam skirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 253 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 284 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 14 metų laisvės atėmimo apimant švelnesnes bausmes ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. G. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. Skunde M. G. iš esmės teigia, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams ir juos įvertino formaliai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes M. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, bausmės atlikimo metu mokosi, nuo 2015 metų yra įgijęs penkias specialybes, šiuo metu mokosi dvyliktoje klasėje, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turėtų galimą darbo vietą bei gyvenamą vietą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, bausmės atlikimo metu jis tris kartus skatintas. Be to, iš nuteistojo apygardos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis sutiko neatlygintinai savanoriauti (duomenys neskelbtini) bei deda pastangas siekdamas sumažinti savo finansinius įsiskolinimus. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje M. G. akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau šiuo metu M. G. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įsitaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Nors M. G. skunde nurodo, kad yra įsitikinęs, jog jo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas ir jis jau galės tinkamai integruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys pagal OASys metodiką buvo vertintas penkis kartus ir nuo pat pirmojo 2022 m. sausio 7 d. atlikto vertinimo iki šio paskutiniojo vertinimo, atlikto 2024 m. birželio 27 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka vidutinė. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad vertinimo metu jam nustatytų balų skaičius nuolat mažėjo, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo elgesį įtakoja pakankamai ženklus skaičius būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie tūri būti koreguojami, nes tai yra vienas iš elementų, nuo kurių priklauso ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatai. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio korekcija statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau M. G. tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali ir turi padėti dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Iš tiesų šiuo metu egzistuojantys tik du apsauginiai veiksniai negali atsverti didelio skaičiaus, net trylikos, dinaminių veiksnių kiekio, kurie, jų tinkamai nekontroliuojant ir nesistengiant sumažinti, didina tikimybę, kad nuteistasis gali pakartotinai nusikalsti.

12. Apygardos teismas taip pat negali nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentais vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors nuteistasis savo skunde ne kartą pabrėžia, kad absoliuti dauguma jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių yra teigiamos, o tai, kad jo elgesys kito teigiama linkme atspindi jo elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau vis tik skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu M. G. nuo pat bausmės vykdymo pradžios buvo linkęs nesilaikyti nustatytų rėžimo bei nuteistųjų drausmės reikalavimų, iš viso padarė trisdešimt drausmės pažeidimų ir nors šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau paskutinįjį pažeidimą padarė dar 2023 m. liepos 19 d., kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikęs nemažą dalį laisvės atėmimo bausmės, būdamas gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėmis, negeba paisyti nustatytų reikalavimų. Be kita ko, M. G. drausmine tvarka yra baustas ne tik už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, tačiau ir už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Sutiktina, kad nuteistasis yra ne tik baustas drausmine tvarka, bet ir tris kartus skatintas, tačiau pirmąjį paskatinimą jis gavo tik 2023 m. lapkričio 7 d., todėl tai suponuoja išvada, kad pozityvus jo elgesio pokytis stebimas dar tik trumpą laiko tarpą, kuris nėra pakankamas konstatuoti, kad nuteistasis įgyvendino maksimalų savo elgesio pokytį teigiama linkme. Be to, Socialinio tyrimo išvados 4.8., 4.9. punktuose atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis savęs vertinimo anketoje nenurodė nei vienos savo probleminės srities, neįvardina savo neigiamų savybių trukdančių sėkmingai integracijai į visuomenę, taigi iš esmės matyti, jog nuteistasis yra linkęs pernelyg gerai save vertinti, kas, teismo manymu, trukdo jam įžvelgti savo problemines sritis ir koncentruotis į jų sprendimo būdų radimą. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nebuvo itin pavyzdingas, o tai, kad M. G. nesilaikė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Iš esmės nuteistojo teigiamas pokytis kol kas stebimas tik paskutiniuosius kelis bausmės atlikimo metus, tačiau tai apygardos teismui suponuoja išvadą, kad M. G. yra dar tik suvokimo apie pozityvaus elgesio reikšmingumą nustatyto rėžimo kontekste, procese, kuris nėra baigtas. Vien tai, jog pats nuteistasis yra įsitikinęs savo pažanga, dar nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad M. G. elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje yra baigta.

13. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais. Šios aplinkybės yra vertinamos kitų nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų kontekste, tačiau priešingai nei teigiama skunde, tai nėra laikoma dvigubu baudžiamumu. Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkte nurodoma, kad M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą, pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė dar būdamas nepilnametis, nusikalstamos veikos turi smurtinį pobūdį, be kita ko, yra linkę sunkėti. Šią keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už itin pavojingus nusikaltimus – be kita ko, už nusikaltimus nukreiptus į žmogaus gyvybę ir sveikatą, dėl jo veiksmų kilo ir negrįžtami padariniai – mirė žmogus. Jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos atitinkamai – labai sunkaus nusikaltimo, apysunkių ir nesunkaus nusikaltimų kategorijoms, juos nuteistasis įvykdė sekančią dieną po išėjimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas neabejotinai patvirtina, jog jis ne tik nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio ir moralės taisyklių, tačiau ir nepasimokė iš ankstesnio savo elgesio, nes atlikęs ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes nusikalto pakartotinai. Atitinkamai šios aplinkybės koreliuoja ir su nuteistajam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais nustatant, kad jam yra būdingas rizikingas, pavojingas, smurtinis, impulsyvus elgesys, empatijos stoka, kriminalinių nuostatų palaikymas. Nors šiuo metu M. G. deda aktyvias pastangas koreguoti savo elgesį dalyvaudamas pozityvaus užimtumo programose bei vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams, kad jo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje dar nėra baigtas ir nuteistasis, tęsdamas savo asmenybės korekciją ir toliau dėdamas tokio pobūdžio pastangas, elgesio riziką gali dar labiau sumažinti.

14. Be to, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu jis atlieka laivės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė veikdamas bendrai su kitais asmenimis, sprendimams nusikalsti iš dalies turėjo įtakos ir kitų kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka, taigi tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Šią išvadą patvirtina Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte nurodytos aplinkybės. Pats nuteistasis interviu metu neigė turintis problemų su impulsyviu elgesiu ar savikontrolės stoka bei nurodė, kad smurtinių nusikaltimų pasireiškimui įtakos turėjo kiti asmenys. Taigi, spręstina, kad dėl šių aplinkybių nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, kelia riziką nuteistajam nusikalsti pakartotinai. Be kita ko, nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas drausmine tvarka už disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, nors pats M. G. neigia poreikį tokias medžiagas vartoti. Vis tik apygardos teismo vertinimu, šių aplinkybių nulemtas nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, kol kas taip pat kelia pagrįstą abejonę, kad nuteistasis šiuo metu paleistas į laisvę nepiktnaudžiaus psichiką veikiančiomis medžiagomis ar nebandys jų įsigyti.

15. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis grįžęs iš laivės atėmimo vietos įstaigos turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei galimą darbo vietą, tačiau nors M. G. noras būnant laisvėje įsidarbinti bei tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tai visgi nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą bei neužtikrina, kad laisvėje M. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį M. G. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.