Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei Baniulienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vykdančios individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., vykdydama veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, savo išnuomotoje prekybos vietoje - turgavietėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2017 m. birželio 6 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti prekybos braškėmis ir kitais vaisiais darbus B. J., gimusiai (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. S. visiškai prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, nurodė, kad B. J. mama paprašė, kad mergina pasidarbuotų, todėl priėmė ją, kad pasimokintų dirbti, gailisi, kad taip nutiko, pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų ji yra įdarbinusi. Kodėl šį kartą leido dirbti merginai be darbo sutarties ir nepranešusi SODRAI, negali paaiškinti. Gailisi, paaiškino, kad pajamos priklauso nuo sezono, moka kreditą.

A. S., 2017 m. birželio 6 d. rašydama paaiškinimą, nurodė, kad dirba savarankiškai, yra išsiėmusi individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), prekiauja vaisiais ir daržovėmis naujajame „(duomenys neskelbtini)“ turguje. Vasaros sezono pradžioje pradėjo prekybą braškėmis ir vaisiais lauke, prekybinėje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į kirpyklą. 2017 m. birželio 6 d. atėjo mergina B. J. ir paprašė darbo. Ji merginai leido dirbti, norėjo patikrinti ar tiks darbui, nurodė, jog jeigu viskas bus gerai, įdarbins B. J., su darbo sutartimi, atlyginimo dar nesumokėjo (b.l. 6).

B. J., 2017 m. birželio 6 d. rašydama paaiškinimą, nurodė, kad trečią dieną dirba savarankiškai - prekiauja vaisiais prekybinėje vietoje prie įėjimo į kirpyklą. Pradeda prekiauti 9.00 val., baigia 15.00 val. Dėl darbo tarėsi, jai leido dirbti G., pateikė vaisius. G. pavardės nežino, G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestį sutarė priklausantį nuo prekybos, šeštadienį gavo 15 eurų, pirmadienį 20 eurų, dėl tos dienos (2017 m. birželio 6 d.) - dar neaišku. Pinigus užmokėjo G. Tuo metu darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi, nes G. sakė, jei patiks dirbti, tuomet viską užsipildys (b.l.5).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta tiek jos parodymais teisme, tie byloje esančiais rašytiniais įrodymais – rašytiniu A. S. paaiškinimu (b.l. 6), B. J. paaiškinimu (b.l. 5), administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 2), 2017 m. birželio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. 0643-0933, kuriame nurodyta jog 2017 m. birželio 6 d., apie 13.55 val., VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai M. D. ir A. D. atliko patikrinimą „(duomenys neskelbtini)” turgavietės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į kirpyklą pastebėta mergina, prekiaujanti braškėmis ir kitais vaisiais. Prisistačius ir paprašius pateikti veiklos vykdymo dokumentus ar asmens dokumentus nustatyta, kad prekiavo B. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jog prekiavo vaisiais jau trečią dieną, pradeda prekiauti 9.00 val., baigia 15.00 val. Dėl darbo tarėsi ir leido dirbti G., pavardės nežino, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestį sutarė priklausantį nuo prekybos, šeštadieni gavo 15 eurų, pirmadienį 20 eurų. Pinigus užmokėjo G. Darbo sutartis pasirašyta nebuvo. Nustatyta, kad „G.“ - tai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pastaroji paaiškino, kad vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Prekiauti braškėmis ir vaisiais B. J. leido pirmą dieną, tikrino ar ji tiks ir jeigu viskas bus gerai, įdarbins su darbo sutartimi. Atlyginimas dar nesutartas. Patikrinus duomenis VSDFV apie A. S. veiklą nustatyta, kad B. J. nėra įdarbinta. Iš surinktos medžiagos matyti, jog B. J. dirbo nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, 2017 m. birželio 6 d. dirbo prekybinėje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4). Iš Integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų matyti, jog A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią veiklą, savarankiškai dirba nuo 2009 m., A. S. turi dvi darbuotojas: L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), dirbančią nuo 2017 m. gegužės 15 d. ir O. P., gimusią (duomenys neskelbtini), dirbančią nuo 2016 m. balandžio 14 d. (b.l. 7).

Iš subnuomos sutarties Nr. 01 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės D. S. (toliau – nuomotojas) sudarė subnuomos sutartį su A. S. (toliau – nuomininkas), kuria nuomotojas išnuomoja nuomininkui 2 m² ploto lauke. Sutartis galioja nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (b.l. 8). Iš leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauti ar teikti paslaugas matyti, jog A. S., verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama prekiauti iš laikinųjų įrenginių esančių (duomenys neskelbtini), nuo 7.00 val. iki 19.00 val., leidimas galioja nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 30 d., leidimo išdavimo data: 2017 m. kovo 2 d. (b.l. 9). Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti jog A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. vykdo individualią veiklą: mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse (kodas (duomenys neskelbtini)), kita specializuota mažmeninė prekyba (kodas (duomenys neskelbtini)), mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse (kodas (duomenys neskelbtini)) (b.l. 10).

A. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes ji būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu, savo išnuomotoje prekybos vietoje - turgavietėje, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2017 m. birželio 6 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti prekybos braškėmis ir kitais vaisiais darbus B. J..

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareigos darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatytos DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. Jais remiantis nustatyta, kad tarp A. S., vykdančios individualią veiklą, ir B. J. faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai yra buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, darbo laikas, darbo užmokestis, ji dirbo darbdavio naudai, paklusdama nustatytai darbo organizavimo tvarkai, tačiau prieš tai su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jos darbo pradžią teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. nurodė norėjusi įsitikinti, ar B. J. tiks būsimam darbui, todėl leido jai savarankiškai atlikti prekybos braškėmis ir kitais vaisiais darbus prekybinėje vietoje, esančioje Taikos pr. 80C, Klaipėdoje, prie įėjimo į kirpyklą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio santykiai įstatymo apibrėžiami kaip darbo ir pastariesiems reguliuoti numatytas išbandymo institutas (DK 105 straipsnis). DK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Taigi išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei B. J. visa apimtimi neatlikdavo visų darbo funkcijų, mokėsi tinkamai atlikti darbus, tokia jos veikla vis tiek pripažintina nelegaliu darbu. Taigi A. S. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi jį padariusi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - administracine tvarka baudžiama pirmą kartą (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys), dirba. Taip pat atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 17069187239, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.