- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- N-444-1038-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 1 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 17 val., Vilniaus rajone, Rudaminoje vairuodamas automobilį atbulas atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 233, 234 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino A. Z. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema. Parinkdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę ir šeimos padėtį.
II.
Apeliaciniu skundu A. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį savarankiškai neatsiranda, t. y. veika turi būti kvalifikuojama ir pagal ATPK 127 straipsnį, tuo tarpu nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas pagal šį straipsnį jo veikos nekvalifikavo. Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo nustatytas ir pažeidimo padarymo laikas. Protokole nurodyta 17 valanda neatitinka tikrovės, kadangi tai pranešimo apie pažeidimą laikas, o ne pažeidimo padarymo laikas. Taip pat apeliantas nurodo, jog buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo nei nukentėjusysis, nei policijos pareigūnai, dėl ko A. Z. negalėjo užduoti jiems klausimų. Taip pat buvo pažeista jo teisė turėti advokatą. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su paaiškinimo turiniu, pareigūnai liepė pasirašyti protokole, nors jis buvo neblaivus ir galėjo nesuvokti paaiškinimo esmės. Be to, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog jokio kontakto tarp automobilių jis nejautė – ant kito automobilio liko tik įbrėžimas. Jei būtų jautęs kontaktą, nebūtų niekur bėgęs, o būtų su kaimynu atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių susijusių su automobilio apgadinimo pobūdžiu, jo dislokacija, taip pat, ar A. Z. galėjo nejausti fizinio kontakto. Atkreipia dėmesį, kad pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net netyrė pažeidimo subjektyviosios pusės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Z. nubaustas dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus (ATPK 126 straipsnio 4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, jog nei policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nekvalifikavo pažeidėjo padarytos veikos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Apeliantas šį argumentą nurodo savo apeliaciniame skunde ir teigia, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal šį straipsnį. Todėl papildomas veikos kvalifikavimas nagrinėjamuoju atveju nelaikytinas apelianto padėties pasunkinimu ir tuo nebūtų pažeistas non reformatio in peius princpas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos pažeidimo esmės matyti, kad pareigūnai iš esmės įvardijo, kad buvo padarytas eismo įvykis, tačiau nenurodė pažeistos teisės normos. Be to, byloje surinkti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, b. l. 14; transporto priemonės techninės apžiūros aktas, b. l. 6) patvirtina buvus eismo įvykį. Todėl bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas turi galimybę, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuoti veiką ir pagal 127 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė A. Z. kaltės padarius ATPK 130 straipsnyje numatytą pažeidimą klausimo. Apeliantas teisingai nurodo, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog padarė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantis paties A. Z. paaiškinimas (b. l. 8) ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 15-16) tam tikra apimtimi patvirtina, jog asmuo suvokė, kad atsitrenkė į gale stovintį automobilį, išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Vėlesni jo argumentai, kad automobilių kontakto nejuto, galėtų būti laikomi pasirinkta gynybos versija. Tačiau paminėti įrodymai turėtų vertinti bendrame bylos aplinkybių kontekste.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedalyvavo nei nukentėjusysis, nei policijos pareigūnai, kuriuos A. Z. norėjo apklausti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N662-8466/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.
Taip pat akcentuotina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apskritai buvo pareikštas prašymas apklausti liudytojus, ar jie buvo kviesti į teismo posėdį ir pan.
Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.