Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovo atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1-2, 16-19), reikalaudamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-03-30 nutarimą Nr. 28-1-315; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-05-05 sprendimą Nr. 2S-1202.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad pastatas yra 5 aukštų, o pareiškėjas gyvena trečiame. Elektriko darbo vieta yra rūsyje tame pačiame pastate. Elektriko patalpų durys buvo neužrakintos. Pagal taisyklių 73.11 punktą nuteistasis negali lankytis ten, kur jis nedirba, nesimoko, nemiega, tai reiškia, kad pareiškėjas praktiškai niekur negali išeiti, netgi į tualetą, kadangi ten nedirba ir nesimoko. Rūsyje kitose patalpose yra batsiuvys, skalbykla, daiktų sandėlis, dušai. Ten galima eiti be leidimų, ten nėra jokių draudžiančių eiti ženklų ar užrašų. Pareiškėjas manė, kad pas elektriką galima eiti. Pas elektriką jis ėjo, kad praneštų apie elektros gedimus, nes už elektrą moka kiekvieną mėnesį pagal valandinį tarifą. Kai eidavo pas elektriką ar batsiuvį, kreipdavosi į būrio viršininką Šakurovą. Tą rytą būrio viršininko nebuvo, tada jis kreipėsi į tvarkinį, kuris elektriko nerado. Todėl išeidamas į lauką pareiškėjas tvarkiniui pasakė, kad vėliau pats užeis pas elektriką. Atėjęs budintis G. Z. pasakė, kad jam liepta rašyti raportą. Budintis pripažino, kad skambino A. Ž. ir liepė surašyti raportą. Prieš metus pareiškėjas laimėjo bylą prieš darbuotojus, todėl pareiškėjas mano, kad tai padaryta iš keršto.

Vilniaus pataisos namai atsileipime į skundą (b. l. 25-26) pasisako, kad su skundu nesutinka.

Paaiškina, kad 2011-03-30 buvo priimtas Pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 28-1-315 dėl V. S. nubaudimo už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimų pažeidimą (punktas reikalauja nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia). Pareiškėjas nubaustas, nes Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas G. Z. 2011-03-29 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-441 informavo įstaigos direktorių, kad apie 8.25 val. nuteistasis V. S. buvo sulaikytas pirmojo gyvenamojo korpuso rūsyje, elektriko gamybinėse patalpose. Rašytiniame paaiškinime V. S. paaiškino, kad pas elektriką užsuko ryte, eidamas pasivaikščioti į lauką, nes norėjo jam pranešti apie problemas su elektra jo gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, į surinktą dokumentinę medžiagą, pataisos namų direktorius 2011-03-30 nutarimu Nr. 28-1-315 pareiškėjui skyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Mano, kad įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, užfiksuotas pareiškėjo pažeidimas, nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Todėl naikinti direktoriaus 2011-03-30 nutarimą Nr. 28-1-315 nėra pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog administracija jam nesuteikia papildomų pasimatymų su artimaisiais, neatitinka tikrovės, nes 2011 m. balandžio 9-10 dienomis įvyko papildomas ilgalaikis pareiškėjo pasimatymas su žmona, kuris jam buvo suteiktas direktoriaus nutarimu Nr. 207, atsižvelgus į pareiškėjo rašytinį prašymą. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byla yra dėl nuteistajam paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-03-30 priėmė nutarimą Nr. 28-1-315 nuteistajam V. S. už 2011-03-29 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuobaudą draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis V. S. pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, nes 2011-03-29 apie 08.25 val. buvo sulaikytas 1-mo gyvenamojo korpuso rūsyje elektriko gamybinėse patalpose, kur jam lankytis griežtai draudžiama. Nutarimo kopiją pareiškėjas gavo 2011-03-30 (b. l. 3, 27).

Nutarimas priimtas gavus tarnybinį pranešimą, nuteistojo paaiškinimą, t. y. surinkus įrodymus dėl pažeidimo. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus APS priž. G. Z. 2011-03-29 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-03-29 apie 08.25 val. nuteistasis V. S., 5 b., buvo sulaikytas 1-mo gyvenamojo korpuso rūsyje elektriko gamybinėse patalpose, kur jam lankytis griežtai draudžiama (b. l. 29). Dėl šio įvykio nuteistasis V. S. paaiškinimą parašė 2011-03-30. Paaiškino, kad 2011-03-29 gyvenamoje patalpoje dingo elektra, tai buvo ryte apie 08.15 val. ar 08.25 val. Jis nuėjo į laiptinę, kur yra saugikliai, ir įjungė elektrą, bet po 2-3 min. elektra vėl dingo. Tada jis nuėjo pas tvarkinį R. B.ir jam pasakė, kad nueitų pas elektrikus. Po keleto minučių sutikęs tvarkinį sužinojo, kad šis elektriko nerado. Tada jis eidamas ryte pasivaikščioti į lauką užėjo pas elektriką L. J. ir pasakė jam apie problemas su elektra. Bekalbant su elektriku, atėjo kontrolierius, paėmė iš jo asmens ženklą, pasakė, kad jam liepta surašyti raportą. Kontrolieriui bandė paaiškinti apie problemas su elektra, tačiau kontrolierius atsakė, kad jam liepta surašyti raportą (b. l. 30-31).

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 ir 183 straipsniais pareiškėjas nutarimą skundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Skunde pareiškėjas apie įvykį paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir 2010-03-30 paaiškinime, prašė panaikinti griežtą direktoriaus sprendimą, kuris, pareiškėjo nuomone, yra neadekvatus poelgiui (b. l. 36-38). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos patvirtino skundžiamą nutarimą (b. l. 44).

Skunde teismui pareiškėjas nesutinka, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, taip pat kelia klausimą dėl tinkamo jos individualizavimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi norma yra nukreipiančioji į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. Taisyklių XI skyriuje reglamentuojamos nuteistųjų elgesio taisyklės ir 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: 73.11. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, jam gerai žinomi teisės aktų reikalavimai nesilankyti draudžiamose vietose, nes pirmiausiai dėl elektros gedimo jis kreipėsi į tvarkinį, o kai šis nerado elektriko, pats nuėjo pas elektriką. Elektriko darbo vieta nėra pareiškėjo darbo vieta ir jis ten negyvena, todėl eiti į šias patalpas jis galėjo, tik turėdamas pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Pareiškėjas neteigė, kad tokį leidimą turėjo. Priešingai, jis apeliuoja į tai, kad elektriko patalpos yra tame pačiame rūsyje, kuriame yra bendro naudojimo patalpos, dušai, skalbykla, batsiuvys, daiktų sandėlis, ir į šias patalpas nuteistieji gali eiti, t. y. pareiškėjo nuomone, kadangi nebuvo aiškaus draudimo eiti į patalpas, kuriose yra elektriko darbo vieta, jis galėjo ten eiti. Tačiau tai prieštarauja minėtam Taisyklių 73.11 punkto reikalavimui, nes jose aiškiai nurodyta „nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia“. Be to, liudytoju apklaustas Vilniaus pataisos namų Apsaugos skyriaus priežiūros prižiūrėtojas G. Z. parodė, kad rūsyje be elektriko darbo vietos yra pirtis, sandėlis, batsiuvio patalpos, skalbykla ir šiose patalpose nuteistiesiems galima lankytis tik su leidimu, o į pirtį nuteistieji eina pagal grafiką. Einantys į minėtas patalpas nuteistieji nešasi ir išduotą leidimą ten lankytis. Taigi tokie liudytojo G. Z. parodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad rūsyje esančiose patalpose nuteistieji vaikšto be leidimų. Liudytojo G. Z.parodymais teismui nėra pagrindo abejoti, nes liudytojas parodė, kad su nuteistuoju pažįstamas tik darbo reikalais, jokių konfliktų su pareiškėju neturėjo. Pareiškėjas to nepaneigė. Be to liudytojo parodymai visiškai sutampa su paties pareiškėjo paaiškinimais dėl įvykio. T. y. liudytojas G. Z. parodė, kad tą dieną budėjo poste, gavo pranešimą, kad elektriko patalpose yra nuteistieji. Šioje patalpoje nuteistieji negali būti, t. y. nuteistiesiems be direktoriaus leidimo draudžiama ten lankytis. Liudytojui buvo liepta ten nueiti ir patikrinti. Liudytojas pas elektriką rado pareiškėją. Iš pareiškėjo liudytojas paėmė ženklą ir surašė tarnybinį pranešimą. Liudytojui skambino ir liepė patikrinti patalpas Ž.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti liudytojo G. Z. parodymais. Pareiškėjas aiškina, kad Ž. jo atžvilgiu yra neigiamai nusiteikęs, jį persekioja iš keršto dėl anksčiau buvusios bylos. Tačiau ta aplinkybė, kad G. Z. rado pareiškėją patalpose, kur jis būti be leidimo negali, nepaneigiama tuo faktu, kad G. Z. ėjo tikrinti tos patalpos būtent Ž. paliepimu. Pareiškėjas neneigia paties buvimo toje patalpoje fakto, o kodėl pažeidimas buvo nustatytas, nėra reikšminga. Pareiškėjo paaiškinimai, kad kitose rūsyje esančiose patalpose nuteistieji vaikšto be leidimų, yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, tokie jo paaiškinimai prieštarauja teisės aktams – minėtam Taisyklių 73.11 punkto reikalavimui. Netgi jeigu tokie faktai ir pasitaiko, tai nereiškia, kad tais atvejais nedaromi pažeidimai, be to, galimai pareiškėjui nežinoma, kad tais atvejais gaunami leidimai.

Ištirti įrodymai (rašytinė bylos medžiaga, pareiškėjo ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimai teisme, liudytojo parodymai teisme) neabejotinai patvirtina pareiškėjo buvimo elektriko patalpose 2011-03-29 apie 08.15 val. neturint leidimo faktą. O tai yra Taisyklių 73.11 punkto pažeidimas, kuris sukelia atsakomybę – nuobaudos pareiškėjui taikymą.

Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas. Jau minėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nukreipia į teisės aktą, nustatantį pataisos įstaigų tvarką, kurios privalo laikytis nuteistieji. Tokia tvarka nustatyta Taisyklėse, todėl nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių, t. y. poįstatyminio teisės akto, o ne įstatymo, nuostatas.

Nuobauda paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų, t. y. tam įgalioto pareigūno per nustatytą terminą, yra individualizuota. Pareiškėjui gerai žinomi Taisyklių 73.11 punkto reikalavimai, nes, kaip jau minėta, jis iš pradžių kreipėsi į tvarkinį, o po to pats nuėjo pas elektriką. Tai rodo, kad jis sąmoningai pasirinko netinkamą problemos sprendimo būdą. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į pareiškėjo sąmoningą režimo reikalavimų pažeidimą, teigti, kad jam paskirta per griežta nuobauda, nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentai dėl sutrikusios sveikatos nėra pagrindas nuobaudai švelninti, nes dėl pažeidimo visuomet kyla neigiamų pasekmių pažeidėjui. Nuobaudos taikymas yra atsakomybės priemonė, kurios netaikius ar skyrus pernelyg švelnią nuobaudą, nebūtų pasiekti nuobaudos taikymo tikslai.

Taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Šis reikalavimas yra išlaikytas, nes pareiškėjas rašė paaiškinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima išvada, kad nutarimas nepagrįstas įstatymu, nemotyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Kadangi pareiškėjas padarė nustatyto režimo pažeidimą ir dėl pažeidimo surinkus pakankamai objektyvių įrodymų, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos neturėjo teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nustatyta, kad Kalėjimų departamento sprendimas dėl skundo priimtas praleidus Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Minėtoje teisės normoje nurodoma, kad skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Kalėjimų departamentas skundą gavo 2011-04-01 (b. l. 36), o atsakymą parengė 2011-05-05 (b. l. 44). Į bylą neteikta duomenų, kad dėl skundo buvo atliekamas tyrimas, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje. Tačiau toks procesinis pažeidimas nedaro neteisėtu sprendimo, nes nėra esminis, pareiškėjo teisės dėl to nebuvo suvaržytos, dėl to nekilo kokių nors kitų neigiamų pasekmių.

Pareiškėjas aiškina, kad paskyrus nuobaudą atsisakoma jam skirti papildomus pasimatymus, o tai reiškia, kad už pažeidimą jis baudžiamas daugiau negu vieną kartą.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems galimos skirti nuobaudos nustatytos minėtoje Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje. Atsisakymas skirti papildomą pasimatymą nėra numatytas tarp galimų skirti nuobaudų, taigi ir nėra nuobaudos taikymas. Papildomų pasimatymų skyrimas yra skatinamoji priemonė už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjama byla nėra byla dėl atsisakymo skirti pareiškėjui papildomą pasimatymą, tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 204 punkte yra nustatyta, kad nuteistiesiems, turintiems galiojančių nuobaudų, negalima skirti paskatinimo priemonių, išskyrus panaikinti paskirtą nuobaudą prieš terminą. Pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 9 dalimi, turi galiojančią drausminę nuobaudą. Todėl papildomų pasimatymų neskyrimą lėmė galiojančios nuobaudos turėjimas, o ne pakartotinis baudimas už padarytą režimo pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 p, 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.