- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- eAS-465-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01261-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos AC invest
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AC invest“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (10.10)I-1525 „Dėl 2018-02-07 skundo“ (toliau – 2018 m. kovo 9 d. raštas); 2) pripažinti neteisėtu VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimą „Dėl draudėjo UAB „AC invest“ (draudėjo kodas 876734) pateikto socialinio draudimo pranešimo duomenų neįrašymo į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą“ (toliau – 2018 m. sausio 31 d. sprendimas). Skunde pareiškėjas VSDFV nurodė ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2018 m. gegužės 7 d.) skundo trūkumams pašalinti (b. l. 48–50). Teismas nurodė, kad tam tikro fakto konstatavimas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas, todėl pasiūlė pareiškėjui reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimo pripažinimo neteisėtu pakeisti reikalavimu šį sprendimą panaikinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti teismui tiek VSDFV 2018 m. kovo 9 d. raštą, tiek ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimą, taip pat įpareigojo pateikti dokumentus, patvirtinančius VSDFV 2018 m. kovo 9 d. rašto gavimo datą bei dokumentus, patvirtinančius, kad skundą pasirašęs asmuo yra pareiškėjo direktorius ir turi įgaliojimus pareiškėjo vardu pasirašyti skundą (teismas nurodė, kad toks dokumentas galėtų būti pareiškėjo įstatai). Teismas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas skunde atsakovu turėtų nurodyti VSDFV Vilniaus skyrių, o VSDFV turėtų nurodyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas įpareigojo pareiškėją kartu su patikslintu skundu pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, kad už skundą yra sumokėtas 22,5 Eur žyminis mokestis. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ nenustatytas. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2018 m. gegužės 7 d. pateikė teismui skundą, kuriame atsakovu nurodė VSDFV Vilniaus skyrių, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – VSDFV (b. l. 52–65). Skundu pareiškėjas prašė teismo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 31 d. sprendimą ir VSDFV 2018 m. kovo 9 d. raštą. Prie skundo pareiškėjas pridėjo skundžiamų sprendimų kopijas, pareiškėjo įstatų kopiją, kitus dokumentus.
Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, todėl prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2016 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir jo patikslinimą laikė nepaduotais ir išaiškino pareiškėjui, kad tai neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus (b. l. 93–94).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo (sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio), todėl pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė nepaduotu.
Teismas pakartojo 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje pareiškėjui pateiktą išaiškinimą, kad juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ nenustatytas.
III.
Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki šio skundo išnagrinėjimo pabaigos, nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti) (b. l. 96–102).
Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi ir iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba CPK 84 straipsniu ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pasak pareiškėjo, teismo sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą pažeidė sąžiningumo principą. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą, įvertinti tai, kad pareiškėjo sąskaitoje viso buvo areštuota 1 149,57 Eur suma. Pareiškėjas nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatančia, jog jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skundas neatitiko ABTĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 36–37 straipsniuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, už skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi, be kita ko, nustatė pareiškėjui terminą (iki 2018 m. gegužės 7 d.) šiam skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjas nustatytu terminu žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Pareiškėjas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas tokį savo prašymą motyvavo CPK nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo vadovautis CPK ir minėtais principais pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį (kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusios ABTĮ redakcijos 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Žyminio mokesčio už administraciniam teismui pateiktą nagrinėti skundą nustatymas yra administracinių bylų teisenos dalis. Administracinių bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ, todėl negalima sakyti, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Taigi, pareiškėjo minima ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis šiuo atveju netaikytina. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad bendrosios kompetencijos teismai ir administraciniai teismai yra atskiros (savarankiškos) teismų sistemos, kuriose procesas vyksta pagal atskirus įstatymus (atitinkamai – pagal CPK ir ABTĮ). Minėtų įstatymų taikymo administracinėse bylose santykis yra nustatytas ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat CPK normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi, administraciniai teismai gali vadovautis CPK normomis tik tais atvejais, kai ABTĮ tiesiogiai tai nurodo. Teisinis reguliavimas, susijęs su žyminiu mokesčiu administracinėse bylose, yra įtvirtintas ABTĮ 34–38 straipsniuose, kurie CPK normų taikymo nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ABTĮ, o ne CPK nuostatomis.
ABTĮ 34 straipsnis imperatyviai nustato, kad skundas administraciniame teisme negali būti priimtas nagrinėti, jeigu nėra sumokėtas žyminis mokestis. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik atvejai, nustatyti ABTĮ. Viena iš tokių išimčių, numatytų ABTĮ, yra atleidimas nuo žyminio mokesčio. Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuoja ABTĮ 37 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš minėtos ABTĮ nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas nusprendė tik fiziniams asmenims suteikti galimybę prašyti teismo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios ABTĮ nuostatos plečiamasis aiškinimas, suteikiant tokią teisę ir juridiniams asmenimis iš esmės reikštų įstatymo nepaisymą ir teisėtumo principo pažeidimą. Neteisėto (įstatymui prieštaraujančio) teismo sprendimo (šiuo atveju – nutarties) priėmimas neišvengiamai lemtų tai, kad byloje būtų priimtas neteisingas sprendimas. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau ne kartą aiškino ABTĮ nuostatą dėl žyminio mokesčio atleidimo ir ne kartą nurodė, kad prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi teisę tik fiziniai asmenys.
Pareiškėjo nuomone, tai, kad jis nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, užkerta jo teisę į teismą, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Pareiškėjas pažymi, kad jo reikalavimai nėra finansinio pobūdžio, todėl žyminio mokesčio nustatymas tokio pobūdžio reikalavimams apskritai yra nelogiškas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota pažeistų teisių teisminės gynybos prioriteto, prieinamumo ir universalumo principų svarba. Įstatymų leidėjas, įvertindamas šių principų svarbą, nustatė tokį žyminio mokesčio dydį, kuris minėtų principų nepažeistų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad tikslas tinkamai vykdyti teisingumą gali pateisinti finansinio pobūdžio apribojimus, taikomus suinteresuotam asmeniui kreipiantis į teismą, tokie apribojimai negali būti pripažįstami kaip teisės kreiptis į teismą ribojimas su sąlyga, kad bus laikomasi teisingos pusiausvyros tarp, viena vertus, valstybės intereso rinkti proceso mokesčius prašymams nagrinėti ir, kita vertus, suinteresuoto asmens intereso apginti savo reikalavimus teismuose (žr., pvz., 2001 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Kreuz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28249/95), p. 54, 60, 66).
Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo administraciniame teisme nagrinėjimą, pareiškėjo teisės kreiptis į teismą nepaneigė. Be to, mokėtinas žyminis mokestis nustatytas už skundo nagrinėjimą, nepriklausomai nuo to, kiek skunde keliama reikalavimų (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista teisinga pusiausvyra tarp valstybės ir pareiškėjo interesų.
Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui (ABTĮ 34 straipsnis). Pareiškėjas už teismui pateiktą skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, t. y. nepašalino teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatyto skundo trūkumo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu. Šios nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą arba nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti (jeigu tokie bus nustatyti). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, atskirųjų skundų nagrinėjimu yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymų dėl termino pratęsimo arba naujo termino nustatymo pirmosios instancijos teismui nereiškė, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundžiamoje nutartyje dėl šių prašymų nepasisakė, todėl apeliacinėje instancijoje šie pareiškėjo prašymai negali būti sprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.