Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimo P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

P. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Lagna“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido dirbti A. G. ir D. J. K., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, neapmokius jų saugiai dirbti. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais P. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 ir 260 straipsnių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas leido dirbti D. J. K. Kauno Lampėdžių pagrindiniame paplūdimyje, t. y. patikrinimo metu D. J. K. grėbė smėlį, rinko šiukšles, mokė plaukti vaikus (b. l. 1-2). D. J. K. patvirtino, jog dirbo minėtus darbus, bei pirminiame paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog patikrinimu metu su ja darbo sutartis sudaryta nebuvo, tuo metu ji laukė atvykstant apelianto, kuris turėjo atvežti pasirašyti darbo sutartį (b. l. 4, 5, 18, 20). Iš darbo inspektorių parodymų nustatyta, kad jos aiškiai matė, jog D. J. K. dirbo aplink gelbėjimo stotį, savo rūbus buvo pasidėjusi gelbėjimo stotyje, iš kalbų su ja inspektorės suprato, kad D. J. K. taip dirba jau seniai (b. l. 19-20). Inspektorės nurodė, jog grįžus po patikrinimo ir patikrinus VSDFV duomenų bazę, Bendrovėje dirbančių asmenų sąraše D. J. K. pavardės nebuvo (b. l. 7, 19). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tarp Bendrovės ir D. J. K. darbo sutartis sudaryta 2010 m. liepos 21 d. bei tą pačią dieną apie D. J. K. įdarbinimą panešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 32-34). Šiuos teiginius patvirtina byloje pateikta 2010 m. liepos 21 d. darbo sutartis tarp Bendrovės ir D. J. K. bei pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 15, 16).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, numatyta DK 98 straipsnyje (po 2009 m. liepos 22 d. DK pakeitimo, Nr. XI-394). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną <...>. Protokole (b. l. 1-2) nustatyta, kad šioje byloje apeliantas kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. abiejų alternatyvių veikų padarymu. Išanalizavusi bylai pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog 2010 m. liepos 21 d. inspektorėms atliekant patikrinimą Bendrovėje, su D. J. K. darbo sutartis sudaryta dar nebuvo, nors D. J. K. tuo metu realiai dirbo Bendrovės naudai. Šią aplinkybę patvirtina anksčiau minėti pačios D. J. K. pirminiai bei teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, apelianto teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, darbo inspektorių parodymai, inspektorių pateiktos VSDFV užklausos apie Bendrovėje dirbančius asmenis rezultatai (b. l. 3, 7, 18, 20). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas pažeidė jam minėtų teisės normų nustatytas pareigas, todėl konstatuoja, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis apelianto veikoje įrodyta.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.