Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo G. C. įstatyminei atstovei G. C., jų atstovui advokatui Modestui Voguliui, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. K., D. B., trečiųjų asmenų atstovui advokatui V. N., Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ir nepilnamečio pareiškėjo G. C. įstatyminės atstovės G. C. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys: V. K., D. B., Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuras, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Dėl tėvystės fakto nustatymo.

Iš byloje esančio G. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo matyti, jog G. C. gimė (duomenys neskelbtini), motina – G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas (8 b. l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 7. (10 b. l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko G. C., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,999999999 proc. tikimybe (153-156 b. l.). Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje su pareiškimo reikalavimais sutiko (127, 128 b. l.).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali pripažinti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Kaip paaiškino pareiškėja, mirusysis L. D. tikrai yra vaiko G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, jie visi kartu gyveno kaip faktinė šeima, mirusysis L. D. sūnumi G. rūpinosi nuo gimimo, jį prižiūrėjo, išlaikė. Teisme apklaustos liudytojos G. T. ir A. S. pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino. Teismas abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais neturi pagrindo. Be to, tėvystės faktą patvirtina patikimiausias mokslinis tyrimas – DNR ekspertizė. Nors suinteresuoti asmenys iš pradžių su pareiškimu nesutiko, tačiau susipažinę su atliktos DNR ekspertizės išvadomis prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kas leidžia daryti išvadą, jog po DNR ekspertizės ir suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjos ir nepilnamečio G. C., atstovaujamo įstatyminės atstovės, patikslintas reikalavimas dėl tėvystės fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas. Šis faktas turi juridinę reikšmę, nes mirusio asmens vaikas, jeigu miręs asmuo mirties dieną atitiko įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją arba šalpos našlaičių pensiją (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str.), taip pat vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 str. 2 d.), esant teisiniams pagrindams, vaikas turi teisę į paveldėjimą (CK 5.11 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos ir nepilnamečio pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Dėl palikimo priėmimo, pradedant paveldimą turtą valdyti, juridinio fakto nustatymo.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), kuris yra G. C., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas (8, 153-156 b. l.). L. D. mirties dieną jam asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) (99-109 b. l.). Po L. D. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą kreipėsi jo seserys V. K. ir D. B., kurios pagal CK 5.11 str. 1 d. 4. p. yra ketvirtos eilės įstatyminės įpėdinės, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 10 (11 b. l.). Bylos duomenimis L. D. testamento nebuvo sudaręs. Po L. D. mirties aukštesnės eilės paveldėtojų nebuvo, tik (duomenys neskelbtini) teisme buvo pareikštas pareiškimas dėl tėvystės fakto mirus spėjamam vaiko tėvui nustatymo (3 b. l.). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vedamoje Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure, suinteresuotiems asmenims V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ar bet kuriam kitam asmeniui, po L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti (15-16 b. l.).

Nepilnametis pareiškėjas G. C., atstovaujamas įstatyminės atstovės, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, atstovaujamas įstatyminės atstovės G. C., po jo tėvo L. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti (97 b. l.).

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 str. 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėjas L. D. testamento nepaliko, todėl nepilnametis pareiškėjas G. C., būdamas palikėjo vaikas, yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Pareiškėja ir nepilnamečio pareiškėjo įstatyminė atstovė paaiškino, kad po L. D. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, paveldėtą turtą valdo ir naudojasi juo iki šio laiko, moka mokesčius. Ji, kaip įstatyminė G. C. atstovė, valdo ir naudojasi ne tik palikėjui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, tačiau ir jam priklausiusiu įvairiu kilnojamuoju turtu. Pareiškimą pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, grindžia savo paaiškinimais ir liudytojų G. T. ir A. S. parodymais. Teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad pareiškėja G. C. su L. D. vedė bendrą ūkį, gyveno kaip faktinė šeima, susilaukė sūnaus G., o po L. D. mirties G. C. kaip įstatyminė nepilnamečio G. C. atstovė faktiškai priėmė ir valdo palikimą, iki šiol gyvena tame name, kuriame iki mirties gyveno L. D., moka komunalinius ir turto apsaugos mokesčius. Aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų parodymais, byloje nėra.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir nepilnamečio pareiškėjo įstatyminės atstovės paaiškinimų, liudytojų G. T. ir A. S. parodymų nustatė, kad G. C. kartu su įstatymine atstove G. C. ne tik iki mirties gyveno palikimą sudarančiame name (duomenys neskelbtini), bet ir gyvenimą tęsia toliau, moka mokesčius, turtą prižiūri kaip savo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-322/2009). Nors L. D. palikimą sudaro ne tik nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), tačiau ir kitas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, tačiau kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad G. C. atstovaujamas savo įstatyminės atstovės G. C. po tėvo L. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui G. C. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Dėl leidimo išdavimo.

Teismui nustačius juridinį faktą, jog L. D. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, pagal CK 5.11 str. 1 d. jis yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. G. C. yra nepilnametis (8 b. l.), todėl spręstinas teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo klausimas. Nors tokie prašymai paprastai nagrinėjami atskiroje byloje CPK XXXIX skyriaus nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau, teismo vertinimu, teismo leidimo išdavimas šioje byloje ne tik geriau užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus, bet ir užtikrintų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini) (99-109 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad paveldimas turtas nėra areštuotas, neįkeistas. Pareiškėja nurodė, kad palikėjas L. D. kreditorių neturėjo, tretieji asmenys finansinių reikalavimų L. D. ar jo paveldėtojams nėra pareiškę, todėl jo sūnaus interesai priėmus palikimą nebus pažeisti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje ir teismo posėdžio metu duotoje išvadoje patikslintą pareiškimą palaikė pilna apimtimi, nurodė, kad jis pareikštas vaiko interesais. CK 3.188 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada sandoriams, susiujusiems su nepilnamečio vaiko turtu, turi būti išduodamas teismo leidimas. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų – palikimo priėmimas nepilnamečio vardu. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reikalavimą bei esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, vertintina, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu, nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, todėl teismo leidimas išduotinas (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka šalių nėra, yra pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys, todėl, negalima nustatyti laimėjusios ir pralaimėjusios šalies, o dėl to bylinėjimosi išlaidų priteisimui negalėtų būti taikomos CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatos. CPK 443 str.6 d. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje turėjo 29,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. ).

Kiti klausimai.

Įsiteisėjus sprendimui panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vedamoje Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure, suinteresuotiems asmenims V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ar bet kuriam kitam asmeniui, po L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 579- 582 str.,

nusprendė:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Išduoti G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą priimti savo nepilnamečio vaiko G. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui L. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 29,82 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Tėvystės faktas nustatytas tikslu įgyvendinti vaiko teisę žinoti kas yra jo tėvas, tikslu gauti socialines išmokas, naudotis kitomis socialinėmis garantijomis bei teise į paveldėjimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas priėmus palikimą faktiškai valdyti nustatytas paveldėjimo tikslu.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo sustabdymą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vedamoje Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure, suinteresuotiems asmenims V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ar bet kuriam kitam asmeniui, po L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam palikimui priimti.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 (tris) darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.