Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-09 · Byla Nr. N-556-667-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-09
Bylos Nr.
N-556-667-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Administracinė byla Nr. N17 - 667 - 06Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2005 m. liepos 29 d. 16.00 val. Anykščiuose, Vienuolio g., vairuodamas automobilį ,,Opel Omega“ lenkė priekyje važiavusį automobilį pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklu ,,534” ir kelio ženklinimo linijomis. Tuo pažeidė KET 184.4 punkto reikalavimus. V. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalį.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės Magistralinių kelių priežiūros būrio (toliau – ir Institucija) 2005 m. rugpjūčio 15 d. nutarime konstatuota, kad V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta 125 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais. V. M. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Paaiškino, kad pažeidimo nepadarė, nes įvykio dieną vairuodamas automobilį Anykščiuose, Vienuolio g., aplenkė priekyje važiavusią transporto priemonę iki pėsčiųjų perėjos, t. y. pradėjo ir baigė lenkimo manevrą iki pėsčiųjų perėjos. Pažymėjo, kad įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą esant trumpai brūkšninei eismo juostai. Nurodė, kad buvo pažeistos imperatyvios protokolo surašymo nuostatos, kadangi prie jo buvo pateiktas tarnybinis pranešimas pareigūno, nebuvusio įvykio vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. M. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų R. S. ir V. Ž. parodymais nustatė, kad V. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje. Teismas nesirėmė liudytojų J. T. ir L. M. parodymais, kadangi jos yra pareiškėjo pažįstamos. Be to, minėtos liudytojos teikė parodymus tik teisme, taip pat šių liudytojų parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs įrodymai. Teismas konstatavo, kad V. M. nurodyta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo tik vienas policijos pareigūnas R. Strolia, o kitas pareigūnas V. Žukauskas įvykio vietoje nebuvo ir negalėjo surašyti tarnybinio pranešimo apie pažeidimo aplinkybes, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Teismas nenustatė jokių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą Institucijoje.

Šalies argumentai

V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Policijos patrulinės veiklos instrukcijos nuostatas, pažeidė procesinės teisės normas. Teismas pažeidė ABTĮ 83, 86 straipsnių nuostatas. Teismas priėmė skundžiamą nutartį tą pačią dieną, kai įvyko teismo posėdis. Apeliantui nuvykus 2005 m. gruodžio 14-15 dienomis į teismą jo prašymu nebuvo pateiktas teismo posėdžio protokolas ir nebuvo leista susipažinti su byla. Tik teismo pirmininkui pareikalavus buvo įteiktas protokolas, pasirašytas atgaline data. Be to, protokolas nėra baigtas rašyti iki šiol. Taigi teismo nutartis buvo priimta nesant teismo posėdžio protokolo byloje. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą ir nešališką teismą (Konstitucijos 109 straipsnis). Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų J. T., L. M. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Surašęs protokolą pareigūnas R. Strolia pripažino, kad buvo liudytoja, tačiau negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių jos neapklausė. Liudytoja J. T. buvo apklausta teismo posėdyje todėl, kad pareigūnai pažeidė Policijos patrulinės veiklos instrukcijos 14 straipsnį ir ATPK 260 straipsnio nuostatas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog liudytojų R. S. ir V. Ž. parodymai yra nuoseklūs, o jo paaiškinimai nėra išsamūs. Teismas taip pat netinkamai vertino jo nurodytą aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo vienas pareigūnas. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 89 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniame skunde keliamas procesinių teisės normų pažeidimo aspektas, teigiama buvę netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai.

I.

Administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu (ABTĮ 123 straipsnio 3 dalis). Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja teismo posėdžio protokolo instituto, todėl vadovautinas ABTĮ normomis dėl teismo posėdžio protokolo surašymo. Šio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad kiekviename administraciniame teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašomas protokolas, kuris baigiamas rašyti ir posėdžio pirmininko bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašomas (nurodant pasirašymo datą) ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo posėdis baigtas 2005 m. gruodžio 9 d. Posėdžio pirmininko pasirašytas 2005 m. gruodžio 14 d., t. y. per tris darbo dienas kaip ir reikalauja įstatymas. Duomenų dėl šio termino pažeidimo, pasirašant protokolą teismo posėdžio pirmininkui, nėra. Teismo posėdžio protokolo nuorašo neįteikimo V. M. 2005 m. gruodžio 14 d. aplinkybė, neįrodanti aptariamo dokumento nesurašymo fakto 2005 m. gruodžio 14 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog 2005 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio protokolas teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas ne per tris dienas, tačiau toks pažeidimas nėra laikytinas esminiu ir darančiu teismo posėdžio protokolą niekiniu bei įgalinančiu naikinti skundžiamą teismo nutartį. Įstatymų leidėjas, įpareigodamas tiek teismo posėdžio pirmininką, tiek teismo posėdžių sekretorių pasirašyti teismo posėdžio protokolą, siekė užtikrinti, kad užfiksuota proceso eiga, jos metu gauti duomenys nebūtų iškreipti, papildyti ar kitaip pakeisti. Tai sudėtinė sistemos, kurios tikslas užtikrinti teismo nešališkumą, dalis. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn teismo posėdžio protokolą gavo, su juo susipažino, tačiau dėl dokumente atspindėto turinio jokių pastabų įstatymo nustatyta tvarka nepateikė, todėl abejonių aptariamo dokumento patikimumo atžvilgiu nekyla (ABTĮ 83 straipsnio 5 dalis).

II.

Viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas turi teisę priimti individualius teisės aktus ir administracinius aktus (ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalys). Šių aktų panaikinimo pagrindus numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis. Apeliantas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne dėl minėtų aktų, o dėl administracinės nuobaudos, paskirtos nutarimu, panaikinimo. Tokio ginčo nagrinėjimo tvarką ir procesinių sprendimų galimas rūšis, reglamentuoja specialus ABTĮ skirsnis, todėl apeliacija į ABTĮ 89 straipsnio pažeidimą nepagrįsta.

III.

V. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 184. 4 punkte įtvirtintą draudimą lenkti pėsčiųjų perėjose.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...> taip pat kitokiais dokumentais.

Asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltė iš esmės grįsta subjektyviais įrodymais, t. y. policijos pareigūnų liudytojų R. Strolios bei V. Žukausko parodymais. Netikėti valstybės tarnautojų teikiamais paaiškinimais apie faktines bylos aplinkybes (dėl lenkimo pėsčiųjų perėjoje) pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi valdžios atstovų parodymai duoti teismo posėdžio metu nesiskyrė, buvo nuoseklūs, atitiko R. Strolios tarnybinio pranešimo turinį. Esminė faktinė aplinkybė, kad abu šie liudytojai matė, jog transporto priemonė, vairuota V. M., lenkė kitą automobilį, pervažiuodama pėsčiųjų perėją (b.l. 67-68). Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn nepateikė duomenų, kurie paneigtų ar sukeltų abejones pareigūnų parodymais. Pažeidimas fiksuotas tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų, kurių parodymai, patvirtinti administracinio teisės pažeidimo protokolu, pakankamas pagrindas konstatuoti nesilaikius Kelių eismo taisyklių 184. 4 punkto reikalavimo. J. T. ir L. M. parodymais apygardos administracinis teismas nesirėmė pagrįstai, nes liudytojos, kaip nurodyta baigiamajame teismo procesiniame dokumente, pažįstamos su apeliantu. Tokių asmenų parodymai, nepatvirtinti kitais faktiniais duomenimis, negali būti pripažinti patikimais.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad galimi įvykio liudytojai turėjo būti įrašyti į administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jei tokių liudytojų ir buvo, ir tai nebuvo padaryta, toks defektas nelaikytinas esminiu, lemiančiu institucijos priėmusio administracinio teisės pažeidimo nutarimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą. Asmens, galinčio pateikti atitinkamas žinias apie įvykį, apklausa leistina ir paskesnėse administracinės bylos nagrinėjimo stadijose, tame tarpe ir nagrinėjant bylą teisme.

Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad administracinis teisės pažeidimas fiksuotas tik vieno pareigūno, visiškai nepagrįstas, ką akivaizdžiai patvirtina R. Strolios tarnybinis pranešimas bei jo ir V. Ž. apklausa teismo posėdžio metu.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius