- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- 2-359-272/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03241-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- „SNORAS distressed assets“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „SNORAS distressed assets“ ieškinį atsakovui V. B. dėl 2963,40 Lt skolos, 122,38 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „SNORAS distressed assets“ prašo priteisti iš atsakovo V. B. 2963,40 Lt skolą, 122,38 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
2007-09-28 AB bankas „Snoras“ (toliau – Bankas) ir atsakovas V. B. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070924V990008 (toliau – Sutartis), pagal kurią Bankas suteikė atsakovui 2800,00 Lt kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo jam suteiktą 2800,00 Lt kredito limitą grąžinti iki 2012-09-30, kiekvieno mėnesio 20 dieną mokant po 140,00 Lt, bei mokėti 12,50 procento dydžio sutartines palūkanas. Sutarties galiojimo periodu atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.
2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 08-0811 UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (dabar – UAB „SNORAS distressed assets“) nupirko iš Banko skolą, atsiskaitydama su Banku už perleistą reikalavimą, ir turi visas kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. 2008-10-03 atsakovui adresu, kurį atsakovas nurodė Sutartyje kaip adresą kontaktams, buvo išsiųstas pranešimas Nr. 08-122-04-0742 apie reikalavimo teisių perleidimą.
Atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė iki šiol.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo instituto esmė ta, kad reikalavimo perleidimo pagrindu įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje, t.y. prievolė, siejusi pradinį kreditorių ir skolininką, nesibaigia, tiesiog į pradinio kreditoriaus vietą stoja naujasis kreditorius, kuris turi visas teises, kurias skolininko atžvilgiu turėjo pradinis kreditorius. Iš 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 08-0811, 2008-07-31 reikalavimo teisių perdavimo-priėmimo akto prie 2008-07-31 reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijų matyti, kad Bankas ir UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujajam kreditoriui, t.y. UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“, perėjo reikalavimo teisės į visus pradinio kreditoriaus, t.y. Banko, skolininkus, įskaitant ir atsakovą V. B. (b.l. 7-11). Iš byloje esančio 2008-10-03 pranešimo Nr. 08-122-04-0742 kopijos matyti, kad skolininkas V. B. buvo informuotas apie tai, kad Bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas“ (b.l. 12). V. S. 14.1., 14.4. p. p., laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties, t.y. nustatytomis dalimis ir terminais nemokėjo įmokų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2963,40 Lt skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Sutarties 9.11. p. nustatyta, kad tuo atveju, jei bet kuri Sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal Sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškojimo sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Sutarties 9.10. punkte numatyta, kad atsakovas už kiekvieną uždelstą atlikti bet kokį pagal Sutartį mokėjimą dieną ieškovui privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius.
Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procento dydžio delspinigių priteisimo, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006).
Ieškovas, remdamasis Sutarties 9.10. punktu, prašo priteisti iš atsakovo 122,38 Lt delspinigių. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 procento, iš atsakovo ieškovui priteistina 24,48 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 90,05 Lt (93,00 Lt x 96,83 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Taip pat iš atsakovo priteistinos 1,88 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.101-6.109, 6.189, 6.200, 6.205, 6.210, 6.258, 6.870, 6.872, 6.873, 6.874, 6.881 str. str., CPK 4, 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. B. 2963 Lt 40 ct skolos, 24 Lt 48 ct delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 2987,88 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-01-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90 Lt 05 ct bylinėjimosi išlaidų UAB „SNORAS distressed assets“.
Priteisti iš V. B. 1 Lt 88 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.